Kauno apygardos teismo nutartis

2011-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-238-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-14
Bylos Nr.
1A-34-238-2011
Teisminio proceso Nr.
26-1-00001-09
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
T. B.
Nukentėjusysis
A. P.
Advokatai
Artūras Bauža
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudž. byla Nr.1A-34-238/11;Teisėjas R.Grigas Proceso Nr. 26-1-00001-09;
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.3.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2011 m. vasario 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam T. B., nuteistojo gynėjui advokatui Artūrui Baužai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš T. B. priteista 34 061,60 Lt (trisdešimt keturi tūkstančiai šešiasdešimt vienas litas ir 60 ct) Kauno teritorinei ligonių kasai.

Iš T. B. priteista 12 049,52 Lt (dvylika tūkstančių keturiasdešimt devyni litai 52 ct) turtinei žalai atlyginti ir 100 000 (vienas šimtas tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam A. P..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2009-01-01 apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) pirmoje laiptinėje, stovėdamas ant laiptų į trečią aukštą, tyčia spyrė A. P. į veidą, dėl ko nukentėjusysis nukrito nuo laiptų, taip jam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą - pakauškaulio lūžimą dešinėje pusėje, einantį per piramidės pamatą, pereinantį į smilkininį žandikaulio sąnarį ir akiduobės stogą, kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo apie dešinį smegenų pusrutulį, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis T. B. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-07 nuosprendį panaikinti, priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad teismas padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, nes netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkami pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas nurodo, jog LR BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo nepadarė, teismas savo nuosprendį pagrindė spėjimais ir prielaidomis, teismo išvadų nepatvirtina bylos medžiaga. Teismo išvada, pripažįstant apeliantą kaltu dėl šio nusikaltimo, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog įrodymai buvo vertinami remiantis tikėtinumo sąlyga, nebuvo paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys, tuo nusižengta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.7. punkto reikalavimams. Nuteistasis teigia nespyręs nukentėjusiajam į galvą, tik perkėlęs koją per turėklus, kad atkreiptų dėmesį. Nuteistojo manymu, teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojų parodymai subjektyvūs, nes jie yra nukentėjusiojo draugai, šių asmenų parodymai prieštaringi, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų apie smūgio sudavimą nepatvirtina medicininiai dokumentai, eksperimentas. Nuteistasis abejoja liudytojų parodymais ir tuo, ar jie gerai matė ir suvokė, kas vyko laiptinėje, ar jie gali būti laikomi patikimais ir ar jais galima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nes įvykio metu jie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Nuteistasis taip pat nurodo, jog liudytojai D. T. ir U. Z. galėjo sąžiningai klysti, nes buvo neblaivūs, laiptinėje buvo prietema, jie stovėjo laiptų viršuje, o nuo pakopų vidurio einant žemyn matomumas blogas. Dėl liudytojo L. S. parodymų nuteistasis mano, jog šis liudytojas sako netiesą, siekdamas nuteistąjį apkalbėti, nes šis liudytojas negalėjo dėl prieblandos matyti visų aplinkybių. Be to, nuteistojo manymu, teismas netinkamai įvertino 2009-10-12 eksperimento rezultatus. Apeliantas nurodo, jog pagal eksperimento įrašą tik vienas statistas vieną kartą pataikė, o antrąjį kartą vos lietė manekeno galvą. Taip pat nuteistasis nurodo, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų dėl spyrio į veidą nepatvirtina medicininiai dokumentai ir ekspertės L. Karčiauskaitės apklausa. Dėl šių aplinkybių, nuteistojo manymu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiesioginio priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų ir nukentėjusiojo A. P. patirtų sužalojimų, todėl teismas nepagrįstai pripažino apeliantą kaltu tyčia sužalojus nukentėjusįjį. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai tenkino ir civilinius ieškinius. Taip pat nurodo, jog nukentėjusiojo pateiktuose kvituose-čekiuose nenurodyta, kokie vaistai buvo perkami, nepateikti gydytojų paskyrimai ar receptai vaistams pirkti, dalis vaistų pirkta gydant kitas ligas, o ne patirtus sužalojimus, pateikti vaistinių čekiai už tuos laikotarpius, kada nukentėjusiojo reabilitacija Palangoje nuo 2009-03-01 iki 2009-04-11 bei gydymas KMUK nuo 2009-04-15 iki 2009-04-28 buvo apmokamas iš Valstybinių ligonių kasų. Nuteistojo manymu, nukentėjusiojo pareikštas ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turėtų būti perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai T. B. pripažino kaltu už nusikalstamos veikos padarymą ir skyrė jam bausmę.

Pažymėtina, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Iš esmės nuteistasis ginčija pirmosios instancijos teismo įrodymų, kuriais pagrįsta jo kaltė, vertinimą. Kolegija pažymi, kad BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje – kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sąlygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas dėl apelianto kaltės. Taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis atmetė nuteistojo nurodytus argumentus dėl jo nekaltumo. Teismas atliko įrodymų vertinimą tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro išvadą, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Įvertinusi ir ištyrusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismo išvada, kad T. B. padarė LR BK 135 straipsnio 1dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagrįsta. Nuteistojo T. B. kaltė smurtavus prieš A. P. ir sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą įrodyta nuosekliais, tarpusavyje neprieštaraujančiais nukentėjusiojo A. P. ir liudytojų D. T., L. S., U. Z. parodymais, akistatų protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialisto ir ekspertizės aktų išvadomis, eksperimento protokolo duomenimis. Kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo, liudytojų parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį, nuteistojo atliktus veiksmus yra nuoseklūs, tarpusavyje visiškai sutampa ir neprieštarauja bei pateikia išsamią, logišką įvykių eigą. Visi šie asmenys patvirtino, jog įvykio naktį T. B. išsakius priekaištus dėl per garsios muzikos, laiptinėje nuteistasis, perkėlęs koją per turėklus, tyčia spyrė nukentėjusiajam į veidą, iš karto po smūgio nukentėjusysis krito atbulas laiptais žemyn ir stipriai į juos trenkėsi, buvo sužalotas. Nukentėjusysis ir liudytojai šiuos savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, iš šių procesinių veiksmų protokolų matyti, jog jie iš esmės parodė tas pačias aplinkybes, tas pačias vietas, kur stovėjo smūgio metu nukentėjusysis, kur stovėjo nuteistasis, taip pat vietą, kur po smūgio nukrito ir gulėjo nukentėjusysis. Iš akistatų tarp nuteistojo T. B. ir liudytojų L. S., U. Z., D. T. protokolų matyti, jog visi liudytojai patvirtino savo parodymus apie tai, jog T. B., perkėlęs koją per turėklus, spyrė A. P. į veidą (t. 1, b. l. 132-133,134-135,136-137). Nukentėjusysis A. P. akistatos metu taip pat patvirtino savo parodymus, jog lipant laiptais, jau netoli jo buto durų, kaimynas T. B. jam spyrė į galvą. Nuo suduoto smūgio jis prarado sąmonę (t. 1, b. l. 138). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šių asmenų parodymais, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, neturėjo pagrindo netikėti šių asmenų parodymais, nes jų parodymai ne tik nuoseklūs, išsamūs, neprieštaringi, nekintantys viso proceso metu, atitinkantys tarpusavyje, tačiau neprieštarauja ir objektyviais bylos duomenimis- specialisto išvada bei ekspertizės aktu nustatytoms aplinkybėms, taip pat eksperimento duomenims. Iš teismo medicinos specialisto išvados G-313/09(02) matyti, kad A. P. konstatuota pakauškaulio lūžimas dešinėje, einantis per piramidės pamatą, pereinantis į smilkininį žandikaulio sąnarį ir akiduobės stogą, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo apie dešinį smegenų pusrutulį, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimas. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, galimai 2009-01-01. Kaukolės pamato lūžimas, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 58-59). Ekspertizės aktu Nr. EKG36/10(02) konstatuota, kad A. P. padarytas stiprus pakaušio dešinės pusės sumušimas, davęs dešinės pusės kaukolės pamato išilginį lūžį, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo, kontūzinius (sumušimo) židinius galvos smegenų kaktinėse skiltyse. Sužalojimas padarytas kontaktuojant dešiniajai pakaušio pusei su kietu buku daiktu, galimai 2009-01-01. Sužalojimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nurodyti A. P. sužalojimai yra padaryti nuo vieno stipraus trauminio poveikio, kontaktuojant dešiniajai pakaušio pusei su kietu buku daiktu. Mediciniškai nustatyti A. P. sužalojimai padaryti nuo stipraus trauminio poveikio kietu buku daiktu galėjo įvykti tiek nuo stipraus smūgio, tiek nuo stipraus atsimušimo nugriuvus. Abiem atvejais sužalojimo pobūdis bus vienodas. Įvertinus sužalojimo aplinkybes ir sužalojimo pobūdį, tikėtina, kad nurodyti A. P. sužalojimai galėjo įvykti jam aukštielninkam nugriuvus nuo laiptų ir dešiniąja pakaušio puse atsimušus į kietą buką, plokščią daiktą (t. 2, b. l. 163-164). Taigi šie specialisto ir ekspertizės akte esantys duomenys patvirtina sužalojimo padarymo laiką, sužalojimo sunkumą ir atitinka nukentėjusiojo bei liudytojų nurodytas sužalojimo padarymo aplinkybes bei mechanizmą. Be to, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai neprieštarauja specialistės L. Karčiauskaitės paaiškinimams teisme, kuri specialisto išvadą patvirtino, paaiškino, jog toks sužalojimas A. P. galėjo būti padarytas krentant iš didelio aukščio, krentant nuo laiptų ant laiptinės aikštelės, sužalojimas padarytas didele jėga. Šiuo atveju anksčiau aptartais duomenimis (liudytojų, nukentėjusiojo parodymais, specialisto, ekspertizės išvados) nustatyta, jog nukentėjusysis aukštielninkas krito nuo nuteistojo spyrio koja į nukentėjusiojo galvą, spyrio pasekoje buvo sužalotas, sužalojimai padaryti didele jėga, ir tai patvirtina, jog buvo pašalinės jėgos poveikis, t. y. nuteistojo smūgis koja.

Nuteistasis nesutinka su nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų vertinimu, teigia, kad liudytojai buvo nukentėjusiojo draugai, todėl jų parodymai subjektyvūs. Taip pat abejoja, kad būdami apgirtę ir dėl prieblandos laiptinėje galėjo teisingai matyti ir suvokti visas aplinkybes. Kolegija pažymi, kad teismas neturėjo pagrindo netikėti šiais asmenimis ir jų parodymais, nes kaip jau aptarta anksčiau, jų parodymai ne tik nuoseklūs, išsamūs, tarpusavyje neprieštaraujantys, tačiau neprieštarauja aptartiems objektyviems bylos duomenims ir kitiems byloje esantiems įrodymams. Be to, liudytojai anksčiau su kaltinamuoju nebuvo pažįstami, jokių konfliktų tarp jų nėra buvę, todėl apkalbėti apeliantą jie neturi jokio pagrindo. Vien ta aplinkybė, kad nesutampa liudytojų ir nukentėjusiojo nurodytas išgertų alkoholinių gėrimų kiekis, neduoda pagrindo netikėti nukentėjusiuoju ar liudytojų parodymais. Šių asmenų parodymai dėl sužalojimo mechanizmo iš esmės neprieštarauja eksperimento duomenims, specialisto išvadai, ekspertizės akto išvadoms bei specialistės L. Karčiauskaitės paaiškinimams.

Be to, atlikus eksperimentą buvo patikrinta aplinkybė, ar pagal įvykio situaciją T. B. galėjo įspirti A. P. į galvą, ir tokia galimybė pasitvirtino. Nors nuteistasis nesutinka su teismo pateiktu šio įrodymo vertinimu, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šio įrodymo duomenis. Teisėjų kolegija sutinka su teismo pateiktu šio įrodymo vertinimu, iš eksperimento protokolų matyti, kad užfiksuota, ant kurių laiptelių stovint ir spiriant, galima pataikyti lipančiam laiptais aukštyn į galvą asmeniui (t. 1, b. l. 11-18, 19-23).

Apeliantas teigia, jog liudytojai keitė parodymus dėl nukentėjusiojo buvimo vietos smūgio metu. Šie argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra atmetami. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojų parodymų patikrinimas vietoje buvo atliekamas prieš papildomas jų apklausas, eksperimentai buvo atliekami po papildomų apklausų, tačiau eksperimentuose buvo remiamasi liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje duomenimis. Kaip jau aptarta anksčiau eksperimentų rezultatai nepaneigė aplinkybės, kad nukentėjusiajam buvo galima įspirti asmenų nurodytomis aplinkybėmis.

Apelianto nurodyta nukentėjusiojo buvimo vieta (trečias laiptelis nuo apačios) ir nuteistojo keliama versija, jog nukentėjusysis susižalojo pats nukritęs, prieštarauja liudytojų ir paties nukentėjusiojo parodymams, kuriais patvirtinama, kad tai T. B. smogė koja ir pataikė į galvą nukentėjusiajam, dėl ko nukentėjusysis krito aukštielninkas ir susižeidė galvą, o taip pat jų parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotiems duomenims bei parodymams, esantiems akistatų protokoluose.

Apeliantas skunde teigia, jog teismas nepasisakė ir nevertino tos aplinkybės, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų dėl spyrio į galvą (veidą) nepatvirtina medicininiai dokumentai ir ekspertės L. Karčiauskaitės apklausa. Šis skundo argumentas nepagrįstas ir yra atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek specialisto išvada, tiek ekspertizės aktas, tiek ir specialistės L. Karčiauskaitės paaiškinimai nepaneigia fakto, kad nuo vieno stipraus poveikio į galvą atsirado sužalojimai, jie padaryti kontaktuojant dešiniai pakaušio pusei su kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nuo stipraus trauminio poveikio kietu buku daiktu ir galėjo atsirasti tiek nuo stipraus smūgio, tiek nuo stipraus atsimušimo nugriuvus. Ekspertizės akte teigiama, kad įvertinus sužalojimo aplinkybes ir sužalojimo pobūdį, tikėtina, kad nukentėjusiojo sužalojimai galėjo atsirasti jam aukštielninkam nugriuvus nuo laiptų ir dešiniąja pakaušio puse atsimušus į kietą buką, plokščią daiktą. Ši išvada visiškai atitinka liudytojų nurodytas aplinkybes, kad po T. B. smūgio koja į nukentėjusiojo veidą A. P. atbulas krito liptais žemyn ir stipriai į juos trenkėsi, matėsi sužalojimo pasekmė-pasirodė kraujas.

Ta aplinkybė, kad išorinių sužalojimų veide neužfiksuota, nepaneigia aplinkybės, kad spyris į veidą buvo. Specialistė patvirtino, kad ji apžiūrėjo nukentėjusįjį po įvykio praėjus kuriam laikui, todėl natūralu, kad tokie pėdsakai galėjo išnykti. Be to, specialistė patvirtino, kad jų gali ir nelikti, nes tai priklauso nuo apavo, kuriuo buvo apsiavęs smurtaujantis asmuo. Be to, nei specialisto išvada, nei ekspertizės aktas kategoriškai nepaneigia aplinkybės, jog nukentėjusiajam buvo spirta į galvą, priešingai, byloje išsamiai ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma (nukentėjusiojo parodymais, liudytojų parodymais, jų parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotais duomenimis, eksperimentų protokoluose užfiksuotais duomenimis) nustatyta, jog T. B. tikrai spyrė nukentėjusiajam į galvą, dėl ko jis krito aukštielninkas, t. y. tikrai buvo fizinis nuteistojo ir nukentėjusiojo kontaktas. Bylos duomenų visuma nustatytas toks sužalojimų atsiradimo mechanizmas iš esmės atitinka tiek specialisto išvadą, tiek ekspertizės akto išvadas, tiek ir specialistės L. Karčiauskaitės paaiškinimus. Specialisto išvada konstatuota, jog sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Ekspertizės akte konstatuota, jog A. P. sužalojimai yra padaryti vienu stipriu trauminiu poveikiu, kontaktuojant dešiniajai pakaušio pusei su kietu buku daiktu. Mediciniškai nustatyti A. P. sužalojimai padaryti stipriu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ir galėjo atsirasti tiek nuo stipraus smūgio, tiek nuo stipraus atsitrenkimo nugriuvus. Abiem atvejais sužalojimo pobūdis bus vienodas. Taip pat nurodyta, jog įvertinus sužalojimo aplinkybes ir sužalojimo pobūdį, tikėtina, kad nurodyti A. P. sužalojimai galėjo atsirasti jam aukštielninkam nugriuvus nuo laiptų ir dešiniąja pakaušio puse atsitrenkus į kietą, buką, plokščią daiktą. Šie duomenys nepaneigia liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais nustatytų aplinkybių, kad stiprų poveikį, dėl kurio atsirado sužalojimai, padarė būtent T. B. smūgis koja, dėl kurio nukentėjusysis krito aukštielninkas ir atsitrenkęs į laiptų aikštelės paviršių sunkiai susižalojo galvą. Šios aplinkybės patvirtina ne tik buvus tiesioginį nukentėjusiojo ir nuteistojo fizinį kontaktą, tačiau ir priežastinį ryšį tarp nuteistojo neteisėto veikimo (tyčinio spyrio į galvą) ir pasekmių (sunkaus sužalojimo), nes aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad nors sužalojimai atsirado ne nuo tiesioginio smūgio į galvą, o nuo atsitrenkimo į kietą buką paviršių, tačiau nuteistojo smūgis į galvą buvo būtina šių pasekmių atsiradimo sąlyga. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis stovėjo ant laiptų pakopos, nuteistasis buvo aukščiau, smūgis buvo stiprus, staigus ir netikėtas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog T. B. išmano kovinės savigynos veiksmus, todėl darytina išvada, jog nuteistasis suvokė, jog dėl tokio spyrio koja į galvą nukentėjusysis gali prarasti sąmonę, kristi aukštielninkas žemyn ir susižaloti (stovėjo ant laiptų pakopos, smūgis buvo staigus ir netikėtas). Tai patvirtina, jog priežastinis ryšys tarp veikos-spyrio koja į galvą ir pasekmių-kritimo bei sunkaus kūno sužalojimo buvo ne atsitiktinis, o būtinas, t. y. toks spyris buvo konkreti pasekmės (sunkaus sužalojimo) priežastis. Dėl šių aplinkybių atmetamas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp nuteistojo veikos ir pasekmių.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino T. B. kaltu tyčia sunkiai sutrikdžius A. P. sveikatą, nes nuteistasis, išmanydamas kovinės savigynos veiksmus, neabejotinai suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti. Tai patvirtina anksčiau aptartų įrodymų visuma. Be to, nuteistasis suvokė, jog gali kilti tokio pobūdžio pasekmės, ir nors tokių konkrečių pasekmių nenorėjo, buvo abejingas, veikė neapibrėžta nekonkretizuota tyčia.

Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptartų aplinkybių visuma visiškai paneigia nuteistojo versiją, jog jis tik perkėlė koją per turėklą, tačiau nukentėjusiajam nespyrė. Byloje nenustatyta, kad A. P. būtų spyręs ar jį sužalojęs kitas asmuo. Nei vienas iš įvykį mačiusių liudytojų nepatvirtino, jog A. P. būtų pats be pašalinio poveikio kritęs, priešingai tiek liudytojai, tiek ir nukentėjusysis nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, jog nuo T. B. smūgio koja į galvą nukentėjusysis nukrito. Tai, kad A. P. krito aukštielninkas didele jėga patvirtino ekspertizės akto išvados ir liudytojo D. T. parodymai. Todėl įvertinęs aplinkybių visumą, teismas pagrįstai konstatavo, jog A. P. krito aukštielninkas ir susižeidė galvą būtent dėl T. B. veiksmų. Ta aplinkybė, kad T. B. iš karto po įvykio domėjosi A. P. sveikata, vaikščiojo aplink, vertinat kartu su kitomis aplinkybėmis, jų visuma iš dalies taip pat patvirtina aplinkybę, jog A. P. nugriuvo ne be pašalinio T. B. poveikio ir apeliantui rūpėjo jo veiksmų pasekmės. Įvertinusi anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog T. B. veika pagal LR BK 135 straipsni 1 dalį kvalifikuota teisingai. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas Baudžiamojo proceso kodekso taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismo išvadas patvirtina faktiniai bylos duomenys, išsamiai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai, todėl teismo išvados yra pagrįstos ir teisėtos. Dėl šių aplinkybių skundo argumentai, jog įrodymai buvo vertinami remiantis tikėtinumo sąlyga, nebuvo paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys, tuo nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.7. punkto reikalavimų, nepagrįsti ir yra atmetami. Bausmė nuteistajam skirta teisingai. Skirdamas bausmę, teismas bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į tai, kad T. B. anksčiau neteistas, dirba, taip pat įvertino ir padarytos veikos pavojingumo pobūdį, į tai, kad padaryta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir skyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Paskirtoji bausmė, įvertinus padarytos veikos bei nuteistojo pavojingumą, yra būtina ir pakankama realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Apeliantas skunde teigia, jog teismas nepagrįstai tenkino civilinius ieškinius. Šis skundo argumentas pagrįstas tik iš dalies.

T. B. pagrįstai pripažintas kaltu dėl LR BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, todėl jis atsakingas ir už šiuo nusikaltimu padarytą žalą.

Nuteistasis nesutinka su priteistos turtinės žalos nukentėjusiajam dydžiu, taip pat teigia, jog civiliniai ieškiniai turi būti perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, tačiau konkrečių argumentų dėl neturtinės žalos dydžio bei Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dydžio ar pagrįstumo nenurodo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tenkinti skundo prašymą civilinius ieškinius perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka visa apimtimi nėra pagrindo, nes priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas) ir tik išimtiniais atvejais gali būti taikomos BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos, kai civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teismas konstatuoja, jog Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas pagrįstai. LR BPK 109 straipsnis nustato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese įtariamajam ar kaltinamajam pareikšti civilinį ieškinį. Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdančios institucijos (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29–34 straipsniai) pagal savo kompetenciją CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, civilinio ieškinio sumą pagrindžia pridėti rašytinai dokumentai dėl nukentėjusiojo A. P. gydymo iš įvairių gydymo įstaigų. Šie duomenys patvirtina, jog A. P. buvo gydomas būtent dėl sužalojimo, kurį neteisėtais veiksmais padarė T. B., todėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas pagrįstai, jis įrodytas.

Nuteistasis skunde teigia, jog nepagrįstai tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kolegija daro išvadą, kad byloje buvo pagrindas nagrinėti ir priimti sprendimą dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti. Tačiau daroma išvada, kad civilinio ieškinio dydis neturtinei žalai atlyginti yra per didelis. Ši išvada daroma dėl šių aplinkybių. Kolegija pažymi, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Be turtinės šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tačiau pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos manymu, nustatė neteisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją. LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neteisingai įvertino veikos pasekmes. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje (2008 m. liepos 3d.) pažymima, jog absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan. Teismai, vertindami fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Tokia pozicija yra išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus tei­sėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartyje Nr. 2K-68/2008. Nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, be jau minėtų neigiamų padarinių, svarbu įvertinti ir asmens turėtų galimybių praradimą (pavyzdžiui, dėl sutrikdytos sveikatos perspektyvus sportininkas praranda galimybę sportuoti, studentas mokytis ir įgyti specialybę, jauna moteris netenka galimybės susilaukti vaikų ir pan.). Jeigu fiziniai ar psichiniai pakenkimai yra ilgalaikiai arba tokio pobūdžio, kad iš karto negali būti pašalintos jų pasekmės, o pasekmių šalinimas susijęs su įvairių fizinės ar psichinės sveikatos grąžinimo metodų taikymu, tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos priskiriamas susirūpinimas būsimomis pasekmėmis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis patyrė sunkų sužalojimą, jam buvo sužalota galva, po įvykio 20 dienų jis išbuvo komos būsenos, iš viso atliktos keturios operacijos, buvo nukreiptas reabilitacijai, buvo sutrikęs judėjimas, apsitarnavimo ir pažintinės funkcijos, jis susirgo cukriniu diabetu. Nukentėjusysis ne tik ilgą laiką negalėjo savarankiškai judėti, tačiau jam buvo iš dalies paralyžiuotos kairės pusės galūnės, jis nebegali vairuoti transporto priemonės, nustatytas 80 proc. nedarbingumas. Šios aplinkybės rodo, jog fiziniai sužalojimai ne tik ilgalaikiai, jų nebuvo galima iš karto pašalinti, tačiau patvirtina ir pagrįstą nukentėjusiojo susirūpinimą būsimomis pasekmėmis. Tačiau byloje nėra duomenų, jog 80 proc. nukentėjusiajam nedarbingumas būtų nustatytas neribotam laikui, bei nėra duomenų, patvirtinančių, kad ateityje neatsistatys galimybė vairuoti automobilį, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog nukentėjusysis buvo suluošintas visam gyvenimui. Tokių duomenų byloje nėra. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, o taip pat įvertindama ir kitas aplinkybes- nuteistojo turtinę padėtį, į tai, kad jis yra jauno amžiaus, darbingas, dirbantis, atsižvelgdama į nukentėjusiojo turtinę padėtį bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, o taip pat vadovaudamasi ir teismų praktika tokio pobūdžio bylose, teisėjų kolegija konstatuoja, jog neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas. Priteista suma mažintina iki 60 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį dėl dalies (2083,26 Lt sumai) turtinės žalos atlyginimo.

LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Kaip matyti iš nukentėjusiojo civilinio ieškinio pagrindinę dalį civilinio ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo sudaro išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (8 000 Lt). Dėl šių išlaidų dydžio apeliantas skunde konkrečių argumentų nepateikia. LR BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, pripažindamas kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nors pirmosios instancijos teismas šių išlaidų neišskyrė, proceso išlaidomis nepripažino, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jos yra pagrįstos, tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu ir nukentėjusiajam jos priteistos pagrįstai. Nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti pagrįstos byloje esančiais rašytiniais duomenimis, teisėjų kolegijos manymu, nėra aiškiai per didelės, nes jas sudaro ne tik atstovavimas ikiteisminiame tyrime, ieškinio parengimas, bet ir atstovavimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas, dirba ir gali šias išlaidas atlyginti, todėl jos iš nuteistojo priteistos pagrįstai.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su dalimi nukentėjusiojo turėtų išlaidų vaistams, nes dalyje čekių nenurodyta, kokie vaistai buvo perkami, dalyje čekių nurodyti vaistai, kurie, apelianto manymu, nesusiję su nuteistojo padarytų sužalojimų gydymu. Iš viso apeliantas nesutinka dėl ieškinio reikalavimo 2 083,26 Lt turtinei žalai atlyginti pagrįstumo. Šis skundo argumentas pagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškinio reikalavimai turi būti pagrįsti ir įrodyti. Byloje nustatyta, jog A. P. buvo sužalotas neteisėtais T. B. veiksmais 2009-01-01, nuo 2009-01-01 iki 2009-02-27 buvo gydomas VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose I neurochirurgijos, Neurochirurginės reanimacijos skyriuose, vėliau dėl sunkios galvos smegenų traumos nuo 2009-03-01 iki 2009-04-11 buvo gydomas VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje, dėl centrinės nervų sistemos sužalojimo padarinių buvo tęsiamas gydymas VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose I neurochirurgijos, neurochirurginės reanimacijos skyriuose nuo 2009-04-15 iki 2009-04-28. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog ir po 2009-04-08 iš stacionaro išrašytas ambulatoriniam gydymui pagal gyvenamąją vietą (t. 2, b. l. 109). Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog po traumos nukentėjusysis 2009-08-26 - 2009-08-31 buvo stacionarizuotas dėl nuo insulino priklausomo diabeto. Medicinos dokumentų išraše nurodyta, jog pirmieji nusiskundimai atsirado nuo 2009 sausio mėnesio po galvos traumos, iš šio išrašo matyti, jog tikrintas regėjimas, rekomenduota sekti akių būklę, inkstų funkciją. Nukentėjusiojo motina J. P. patvirtino, jog sūnui atliktos keturios operacijos, pirktos procedūros, ką nurodė gydytojai, tą pirko.

Tačiau šių duomenų nepakanka, pripažinti jog nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytos visos išlaidos vaistams, medikamentams ir kitoms priemonėms pagrįstos.

LR BPK 115 straipsnio 1 dalis teismą įpareigoja visais atvejais išspręsti civilinio ieškinio klausimą. Ir tik jei negalima apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio nepadarius byloje pertraukos, nesurinkus papildomų duomenų, baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teismui teisę pripažinti ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas yra susijęs su nusikalstamos veikos išaiškinimu, nusikalstamą veiką padariusių asmenų išaiškinimu, to asmens teisingu nuteisimu ir teisingumo įgyvendinimu baudžiamojoje teisėje. Byloje pripažinta, kad T. B. nuteistas pagrįstai, jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką įrodyta, todėl laikytina, kad pagrindinis baudžiamojo proceso tikslas pasiektas. Šiuo atveju, nukentėjusiojo civilinio ieškinio klausimo dėl išlaidų vaistams, medikamentams kompensavimo teisingam išsprendimui šioje byloje reikalingi papildomi duomenys, nes būtina nustatyti, koks ambulatorinis gydymas buvo paskirtas A. P., ar buvo gydytojų rekomendacijos ir būtinybė pirkti vaistus, skirtus gydyti skrandžio opą, vaistus venų varikozei , peršalimo ligoms gydyti, ar tai susiję su patirta trauma ir jos pasekmėmis. Tik tokiu būdu būtų galima tinkamai realizuoti žalos atlyginimo pagrįstumo ir teisingo dydžio nustatymo principą. Šių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme byloje pareikalautų baudžiamojo proceso tikslų prasme nepateisinamai didelių laiko ir procesinių sąnaudų, o tai pažeistų baudžiamojo proceso ekonomiškumo principą, iš dalies pažeistų ir asmens teisę į efektyvų, greitą ir teisingą nubaudimą. Apeliacinės instancijos teisme šis klausimas negali būti išnagrinėtas iš esmės. Todėl LR BPK 115 straipsnio 2 dalies pagrindu, nukentėjusiajam A. P. pripažintina teisė į civilinio ieškinio dalies dėl išlaidų vaistų, vitaminų, įvairių medikamentų bei higieninių priemonių pirkimui patenkinimą, šio ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas šiuo atveju nepagrįstai tenkino šią civilinio ieškinio dalį ir priteisė nukentėjusiajam iš apelianto 2 083,26 Lt turtinei žalai atlyginti. Teismas nepatikrino civilinio ieškinio pagrįstumo.

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto nukentėjusiojo A. P. dalies civilinio ieškinio (LR BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

Nuteistojo T. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiojo A. P. civilinio ieškinio išsprendimo pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš T. B. priteista A. P. 2 083,26 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo (išlaidų vaistams, vitaminams, medikamentams bei higieninėms priemonėms pirkti), o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš nuteistojo T. B. nukentėjusiajam A. P. priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 60 000 Lt (šešiasdešimt tūkstančių litų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Valdas VitunskasGytis Večerskas