Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1; 3.4.3.11(S)

2024 m. birželio 16 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nakana“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“, ieškinį atsakovui G. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 28 d. priėmė ieškinį, nustatė atsakovui 30 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti.

4. Atsakovui G. K. procesiniai dokumentai įteikti 2024 m. gruodžio 3 d. asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neprašė pratęsti nustatyto termino.

5. Teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad ieškovė ieškiniu nesutinka, jog teismas priimtų sprendimą už akių, todėl tikslu išsiaiškinti proceso dalyvių poziciją, byla skirtina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

6. Atsakovui teismo šaukimas į 2025 m. birželio 9 d. teismo posėdį, taip pat įteiktas 2025 m. gegužės 2 d. asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

7. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuotas tinkamai, neprašė bylos nagrinėti atsakovei nedalyvaujant. Neatvykimo priežastys nėra žinomos.

8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių. Esant nurodytoms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis, 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

9. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, sprendžia, kad ieškinio reikalavimai pagrįsti.

10. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškelta UAB „Nakana” bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto vizija“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 8 d. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Nakana“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku buvo G. K.. Duomenų, kad iškėlus bankroto bylą ieškovės dokumentai ir turtas perduoti administratorei, nėra. Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovės vadovui skyrė 600 Eur baudą už pareigos perduoti administratorei ieškovės turtą ir dokumentus nevykdymą. Pagal ieškovės Juridinių asmenų registrui paskutinį kartą pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, 2022 m. gruodžio 31 d. įmonės balansinė turto vertė buvo 429 231 Eur, įmonės įsipareigojimai sudarė 349 244 Eur, įmonė deklaravo 38 647 Eur pelną. Įmonės 2023 m. gruodžio 31 d. balanse apskaitytas 530 281 Eur turtas, kurį sudarė trumpalaikis turtas (atsargos) - 224 482,00 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos - 302 118 Eur, kitas ilgalaikis materialus turtas - 3 681 Eur, įmonės įsipareigojimai sudarė 427 665 Eur. Ieškovės bankroto byloje teismo patvirtinti iš viso 168 790,73 Eur kreditorių reikalavimai.

11. Remiantis JANĮ 5 straipsnio 1 punkto reglamentavimu, nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

12. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiranda įstatymo nustatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).

13. Sprendžiant klausimą, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas tokios pareigos atsiradimo sąlygas. Visų pirma turi būti nustatyta, kada atsakovas įgijo minėtą JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą pareigą. Tam turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas.

14. Ieškovės teigimu, nors pagal 2022 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis įmonė buvo moki, tačiau įmonės turtą sudarė tik trumpalaikis turtas, įmonė ilgą laiką susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl atsakovas turėjo kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo ieškovei. Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių neginčijamai spręsti, kad įmonė būtent 2022 m. gruodžio 31 d. faktiškai buvo nemoki. Pažymėtina, kad įmonės veikla buvo pelninga: 2021 m. deklaravo 42 189 Eur pelną, 2022 m. - 38 647 Eur, o 2023 m. - 48 130 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytus duomenis teismas, formaliai įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje esantys duomenys neįrodo, kad atsakovo (įmonės vadovo) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas buvo 2022 m. gruodžio 31 d. Nenustačius laiko momento, nuo kada įmonės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (laikotarpio tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo) nėra galimybių nustatyti tuo laikotarpiu įmonei atsiradusios žalos dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų. Todėl ieškinio argumentai dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo dėl JANĮ 6 straipsnio 2 punkte nustatytų pareigų nevykdymo šiuo atveju laikytini nepagrįstais (JANĮ 13 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

15. Juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, taigi įmonės direktorius turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarinės) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo (atsakovų) veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Juridinio asmens valdymo organo nario civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, paveikusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015 ir kt.).

16. JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodomi turto, dokumentų ir informacijos perdavimo terminai, kaip numatyta JANĮ 57 straipsnyje. Vadovaujantis JANĮ 57 straipsnio 1 dalimi, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

17. Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, nustatyta, kad įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Kaip minėta, nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 8 d., todėl nuo šios datos atsirado ieškovės vadovui pareiga perduoti nemokumo administratorei visą ieškovės turtą ir dokumentus. Ieškovės teigimu, atsakovui kyla atsakomybė už tai, kad jis neišsaugojo ir neperdavė įmonės turto nemokumo administratorei. Atsakovas neperdavė 2023 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyto 530 281 Eur vertės turto, nepateikė įrodymų, kad šis turtas panaudotas įsipareigojimams kreditoriams padengti, t. y. atsakovo žalos atlyginimo prievolė kyla iš turto neišsaugojimo ir neperdavimo nemokumo administratorei JANĮ 57 straipsnio 1 dalies pagrindu, taip pat pažeidus CK 2.87 straipsnio nuostatas.

18. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 168 790,73 Eur žalos, kuri apima tiek kreditorių reikalavimų dydį, tiek žalą už neperduotą įmonės turtą, atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai byloje sprendžiama dėl vadovo įmonei padarytos žalos, atsiradusios jam netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretus turtas ar jo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013, 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės turtas – prekės ir kitos atsargos nėra perduotos nemokumo administratorei, taip pat nemokėti mokesčiai ir nevykdyti kiti įsipareigojimai, dėl ko ieškovės bankroto byloje patvirtinti 168 790,73 Eur kreditoriniai reikalavimai. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 168 790,73 Eur suma yra laikytina žalos dydžiu įmonei (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

19. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytų nuostolių (žalos) yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi būtent atsakovo neteisėti veiksmai lėmė nuostolių atsiradimą (CK 6.247 straipsnis).

20. Nagrinėjamu atveju atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo kaltė dėl jo veiksmų padarytos žalos yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

21. Pažymėtina, kad ieškinyje nurodomas vienas iš pagrindų žalos atlyginimui priteisti - juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tačiau daugiau jokių faktinių aplinkybių nenurodyta. Be to, šis teisinis pagrindas gali būti aktualus nagrinėjant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (JANĮ 70 straipsnis).

22. Atsižvelgiant į nustatytas ir išdėstytas faktines bylos aplinkybes, atlikus formalų byloje esančių ir nurodytų įrodymų vertinimą, konstatuotina, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai ir atsakovui kaip buvusiam įmonės vadovui taikyti civilinę atsakomybę, priteisiant iš atsakovo ieškovei 168 790,73 Eur žalos atlyginimą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246 – 6.249 straipsniai, CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

23. CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (168 790,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė duomenis, kad turėjo 1 200 Eur išlaidas už advokato pagalbą paruošiant ieškinį, kurios neviršija nustatytų rekomenduojamų maksimalių tokio pobūdžio išlaidų. Taigi, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

25. Iš atsakovo valstybei priteistinas 2 241 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 39,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nakana“ (kodas 303259064) 168 790,73 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (168 790,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 241 Eur žyminį mokestį ir 39,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.