Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas, A6.-46-1109/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2023-05-16
Bylos Nr.: A6.-46-1109/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00055-2023-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Jolanta Ramonienė (pirm.)
Pažeidėjas: Ž. Ž.
Pareiškėjas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-46-1109/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00055-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.6; 21.9.10 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. gegužės 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant Rūtai Balčiūnaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. Ž.,

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės kreditoriais ir tuo pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, Mokesčių inspekcija) kaip kreditorės teises. Tokiais veiksmais Ž. Ž. padarė Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Faktinės nusižengimo padarymo aplinkybės ir Ž. Ž. kaltė įrodyta jo paties paaiškinimais teisme ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais: VMI pareiškimu „Dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo“ (toliau – VMI pareiškimas) (1 t., b. l. 1–3), Operatyvaus patikrinimo pažyma (1 t., b. l. 5–10), banko sąskaitų išrašais (1 t., b. l. 181–183), mokestinės nepriemokos balansų kopijomis (1 t., b. l. 185–200; 2 t., b. l. 2, 3), Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašu (1 t., b. l. 4–11).

Ž. Ž. posėdžio metu pripažino, kad nesilaikė kreditorių eiliškumo. Paaiškino, kad turint įsiskolinimą valstybei, pasirinko grąžinti skolas kreditoriams, kad jam būtų palikta turto, su kuriuo jis dar galėtų dirbti, taisyti blogėjančią įmonės finansinę padėtį. Kuomet pradėjo verslą, prieš 7-8 metus, jam bankai neskolino pinigų, jam skolino fiziniai asmenys, kuriems jis jautė pareigą pinigus grąžinti. Buvo planų padėtį taisyti, bet kai mokesčių inspekcija už įsiskolinimą uždėjo areštą sąskaitoms, jiems užrišo rankas. Turėjo Europoje paliktų mašinų, kurias turėjo sustabdyti, savomis lėšomis viską grąžinti, nes jiems viską uždarė. Jie skambino VMI, prašė, kad atlaisvintų sąskaitas bent jau ant kuro, kad galėtų grįžti mašinos, bet VMI nesutiko. Įmonė nebeveikia jau nuo praeitų metų vasaros, pradėta bankroto procedūra.

Iš VMI pareiškimo (1 t., b. l. 1–3), Operatyvaus patikrinimo pažymos (1 t., b. l. 5–10), banko sąskaitų išrašų (1 t., b. l. 181–183), mokestinės nepriemokos balansų kopijų (1 t., b. l. 185–200; 2 t., b. l. 2, 3), Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo (1 t., b. l. 4–11), matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2019 m. vasario 11 d. iki dabar – Ž. Ž.. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. sausio 16 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 59 477,67 Eur. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., 2022 m. spalio 27 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2022 m. lapkričio 15 d., surašant operatyvaus patikrinimo pažymą.

Nustatyta, kad Bendrovė juridinių asmenų registre įregistruota 2015 m. birželio 8 d. Pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėtoja įregistruota 2015 m. birželio 22 d., išregistruota 2022 m. spalio 27 d. Nuo 2020 m. birželio 5 d. Bendrovės akcininkas yra S. Ž., valdo 100 proc. akcijų. Bendrovės vadovas nuo 2019 m. vasario 11 d. yra Ž. Ž., reg. adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 m. birželio 18 d. buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo – A. J.-K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - SODRA) 2022 m. lapkričio 11 d. duomenimis Bendrovėje 0 darbuotojų. Skolos SODRAI 2022 m. lapkričio 11 d. duomenimis neturi. Bendrovės vadovas ir apskaitą tvarkantis asmuo atleisti/išdarbinti 2022 m. birželio 1 d.

Nuo 2020 m. gegužės 27 d. iki 2021 m. vasario 28 d. Bendrovei suteiktas 76 požymis, t. y. buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ ir nuo 2021 m. kovo 25 d. iki 2021 m. spalio 31 d. suteiktas 92 požymis - „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID- 19“.

VMI informacinės sistemos duomenimis, pavedimo išrašymo dieną Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 59 401,91 Eur, iš jų: 135,78 Eur mokestis už aplinkos teršimą (toliau – ATM) už 2020 m. mokestinį laikotarpį (mokestinė nepriemoka susidarė pagal 2021 m. vasario 11 d. pateiktą deklaraciją, mokėjimo terminas 2021 m. vasario 15 d., teise išieškoti nuo 2022 m. gegužės 12 d.); 12 384,84 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) (nepriemoka susidarė pagal nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. pateiktas deklaracijas, mokėjimo terminas nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. gegužės 2 d., teisė išieškoti nuo 2022 m. gegužės 3 d. ir 67,66 Eur GPM delspinigiai; 45 222,49 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) (nepriemoka susidarė pagal nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. balandžio 26 d. pateiktas ir patikslintas deklaracijas, mokėjimo terminas nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. balandžio 25 d., teisė išieškoti nuo 2022 m. balandžio 27 d.) ir 606,20 Eur PVM delspinigiai; 1060,70 Eur PLN avansas už 2020 m. ir 2021 m. (nepriemoka susidarė pagal nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. birželio 28 d. pateiktas deklaracijas, mokėjimo terminai 2020 m. rugsėjo 15 d., 2020 m. gruodžio 15 d., 2021 m. birželio 15 d., teisė ieškoti nuo 2022 m. gegužės 11 d.).

Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai VMI pradėti nuo 2022 m. gegužės 12 d. priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir priimant 2022 m. birželio 17 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto Nr. (23.31-08) 467-147215 (2022 m. rugpjūčio 24 d. antstolis priėmęs vykdyti). Nuo 2022 m. gegužės 12 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d. pagal VMI nurodymus nurašyta tik 7039,73 Eur. išieškojimą vykdo antstolis Valdas Zubinas. Mokestinė nepriemoka 2022 m. lapkričio 11 d. sudaro 59 477,67 Eur.

Operatyvaus patikrinimo metu ir išnagrinėjus po operatyvaus patikrinimo gautus dokumentus nustatyta, kad Bendrovė vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Dalis bendrovės atliktų mokėjimų: 2021 m. lapkričio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1 936 Eur (mokestinė nepriemoka valstybei tuo metu siekė 5 344,09 Eur); 2021 m. lapkričio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 4 180 Eur (mokestinė nepriemoka valstybei tuo metu siekė 5 683,99 Eur); 2021 m. lapkričio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 3 670 Eur (mokestinė nepriemoka valstybei tuo metu siekė 7 154,22 Eur); 2021 m. gruodžio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 9 000 Eur (mokestinė nepriemoka valstybei tuo metu siekė 7 780,15 Eur); 2021 m. gruodžio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 9 800 Eur (mokestinė nepriemoka valstybei tuo metu siekė 7 780,15 Eur); 2022 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) pervesta 13 367,17 Eur (mokestinė nepriemoka valstybei tuo metu siekė 12 821,76 Eur); 2022 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 22 500 Eur (mokestinė nepriemoka valstybei tuo metu siekė 6 689,57 Eur); 2022 m. kovo 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 4 000 Eur (mokestinė nepriemoka valstybei tuo metu siekė 8 818,94 Eur); 20222 m. kovo 23 d. Kredito unija Litas pervesta 4 690 Eur (mokestinė nepriemoka valstybei tuo metu siekė 9 810,75 Eur); 2022 m. balandžio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 2 200 Eur (mokestinė nepriemoka valstybei tuo metu siekė 17 885,65 Eur).

VĮ Registrų centro 2022 m. lapkričio 11 d. duomenimis, Bendrovė pateiktame balanse už 2021 m. nurodė turinti turto už 272 346,00 Eur, iš jų 146 346,00 Eur sudaro trumpalaikis turtas (136 749,00 Eur - per vienerius metus gautinos sumos, 2735,00 Eur - atsargos, 6862,00 Eur - pinigai ir pinigų ekvivalentai), 121 881,00 Eur - ilgalaikis turtas (121 881,00 Eur - materialusis turtas). Bendrovės nuosavas kapitalas sudaro -95 827,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 368 173,00 Eur (213 597,00 Eur - per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, 154 576,00 Eur - po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai). Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad Bendrovė per 2021 m. patyrė - 144 857,00 Eur nuostolių, pardavimo pajamos sudarė 765 398,00 Eur.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui; kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose nustatytais atvejais. Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Be to, tai blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Šiuo atveju aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatinėjant įmonės (bendrovės) vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės (bendrovės) finansinę padėtį ir turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Nagrinėjamu atveju, Ž. Ž. neginčija, kad jis buvo įmonės vadovas ir žinojo apie mokestinę nepriemoką. Taip pat pripažino, jog žinodamas šias aplinkybes, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. teikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais, t. y. su kitais bendrovės kreditoriais, o ne atsiskaitymui su Mokesčių inspekcija, nors bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui.

Byloje aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1 936 Eur (mokestinė nepriemoka valstybei tuo metu siekė 5 344,09 Eur); 2021 m. lapkričio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 4 180 Eur (mokestinė nepriemoka valstybei tuo metu siekė 5 683,99 Eur); 2021 m. lapkričio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 3 670 Eur (mokestinė nepriemoka valstybei tuo metu siekė 7 154,22 Eur); 2021 m. gruodžio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 9 000 Eur (mokestinė nepriemoka valstybei tuo metu siekė 7 780,15 Eur); 2021 m. gruodžio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 9 800 Eur (mokestinė nepriemoka valstybei tuo metu siekė 7 780,15 Eur); 2022 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) pervesta 13 367,17 Eur (mokestinė nepriemoka valstybei tuo metu siekė 12 821,76 Eur); 2022 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 22 500 Eur (mokestinė nepriemoka valstybei tuo metu siekė 6 689,57 Eur); 2022 m. kovo 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 4 000 Eur (mokestinė nepriemoka valstybei tuo metu siekė 8 818,94 Eur); 20222 m. kovo 23 d. Kredito unija Litas pervesta 4 690 Eur (mokestinė nepriemoka valstybei tuo metu siekė 9 810,75 Eur); 2022 m. balandžio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 2 200 Eur (mokestinė nepriemoka valstybei tuo metu siekė 17 885,65 Eur).

Ž. Ž. nurodė, kad žinojo apie Bendrovės įsiskolinimą VMI, tačiau, stengdamasis išsaugoti verslą, pirmiausia atsiskaitinėjo su fiziniais asmenimis, kurie jam buvo suteikę paskolų ir pareikalavo jas grąžinti. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Ž. Ž. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, žinodamas, kad VMI įsiskolinimas nėra padengtas, t. y. veikė tyčia.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Ž. Ž., būdamas bendrovės vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, bei tai, kad Mokesčių inspekcija jau vykdo priverstinį išieškojimą, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, to nepadarė – laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei bendrovės kreditorė VMI ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

Ž. Ž. kaltas ir baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Ž. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracine tvarka anksčiau – 2021 m. vasario 18 d., baustas už tai, kad būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu, nepateikė Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (GPM313 formos) už 2020 m. gruodžio mėn, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies ir šios formos pildymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121, 13 punkto reikalavimus. Taip pat nepateikė Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos (GPM312 forma) už 2020 m. bei už 2019 m. pateikė pavėluotai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalį ir šios formos pildymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. VA-9, 50 punkto reikalavimus. 2022 m. sausio 31 d. baustas už tai, kad būdamas „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas administracinis nusižengimas, nenurodė LR ANK 611 straipsnio 2 dalies reikalaujamų duomenų apie asmenį, kuris 2020 m. gegužės 20 d. 20.47 val., (duomenys neskelbtini), vairavo įmonei priklausantį automobilį Volksvagen valst. nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalį. Taip pat praeityje kelis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už greičio viršijimą.

Kadangi Ž. Ž. anksčiau baustas administracine tvarka už netinkamą įmonės vadovo pareigų vykdymą, tačiau už šiuos pažeidimus baudos sumokėtos, taip pat atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta paskiriant minimalią sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Ramonienė