Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai A. S., kuriai išaiškintos teisės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 272 straipsnyje, jos gynėjui advokatui V. J.,

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, netekėjusios, turinčios pagrindinį išsilavinimą, besimokančios (duomenys neskelbtini) gimnazijos 4D klasėje, administracine tvarka nebaustos, neteistos administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. sausio 8 d. Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad

A. S. 2012 m. gruodžio 22 d. 20.39 val., Mažeikių m., Žemaitijos g. 20, vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iš galo ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį. Iš eismo įvykio nepranešus policijai pasišalino. Eismo įvykio metu apgadino abi transporto priemones.

Protokole nurodoma, kad A. S. tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 32; 231.1; 234 punktų reikalavimus.

Pažeidimai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama A. S. paaiškino, kad nepripažįsta padariusi pažeidimo. Nurodė, jog 2012-12-22 tarp 20 ir 21 val. buvo Mažeikiuose „Maxima“ automobilių aikštelėje su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Iš „Maxima“ kiemo ji išvažinėjo atbuline eiga, galinį vaizdą stebėjo per galinio vaizdo veidrodėlius bei automobilyje esančias kameras. Mano, jog niekur neįpuolė, kadangi nieko nepajuto ir nematė. Priešingu atveju, jei būtų atsitrenkusi į kitą automobilį, ji būtų iškvietusi policiją, kadangi automobilis draustas, ji buvo blaivi ir jai nebuvo ko bijoti, kad nekviesti policijos. Ji yra įsitikinusi, jog niekur neatsitrenkė, jos vairuotas automobilis neapgadintas rimtai, yra tik mažas įbrėžimas, tačiau nežinoma, ar tikrai iš šio įvykio. Labai apgailestauja, kad iš viso įvyko toks įvykis. Žalą kito automobilio savininkui atlygino jos tėtis, nes automobilis, kurį ji vairavo priklauso tėčio įmonei.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. Z. parodė, kad 2012-12-22 apie 20.00 -21.00 val. išėjusi iš savo darbo prie savo automobilio, kuris buvo „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, pamatė stovinčius vaikinus, kurie jai pasakė, jog jos automobilis apgadintas. Ji iš pradžių nepatikėjo, tačiau pažiūrėjusi pamatė, jog iš tiesų apgadintos jos automobilio „(duomenys neskelbtini)“ sulaužytos priekinės grotelės bei pabraižytas priekis. Minėti vaikinai jai pasakė, jog į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis, kurį vairavo šviesiais plaukais mergina, ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Vaikinai dar jai pasakė pasišalinusio automobilio valstybinius numerius. Ji iškvietė policiją ir buvo įformintas įvykis. Įvykio metu jai buvo padaryta 250,00 Lt žala, kurią jos tėvui, kuris yra automobilio savininkas, atlygino merginos vairavusios automobilį tėtis. Ji pretenzijų niekam neturi, kadangi žala jai atlyginta.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad tiksliai datos neprisimena, vakare gavo pranešimą iš budėtojo, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“ atsitrenkė į „(duomenys neskelbtini)“ automobilį ir nuvažiavo. Atvyko į eismo įvykio, kur nukentėjusioji paaiškino, kad vaikinai, kurio duomenų nežino, ir kurie jau buvo iš įvykio vietos nuvažiavę, pasakė, jog „(duomenys neskelbtini)“ atsitrenkė į jos automobilį ir pasišalino. Įformino eismo įvykį, nes buvo padaryta žala. Automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryti sužalojimai įstumtos radiatorių grotelės ir priekinis „bamperis“. Sužalojimai buvo nauji ir tai matėsi , nes pažeistas dažų sluoksnis. Kai nustatė „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilį, jį apžiūrėjo bei nustatė galinio „bamperio“ sužalojimus, buvo įbrėžtas kampas.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. N. parodė, kad gavo iškvietimą, jog Žemaitijos 20 aikštelėje apgadintas automobilis. Su kolega A. Š. nuvyko į įvykį, kur rado automobilį „(duomenys neskelbtini)“ su apgadintomis priekinėmis grotelėmis. Viską išmatavo ir įformino. Automobilio savininkė paaiškino, jog jai kažkokie vaikinai pasakė, kad kažkoks automobilis „džipas“ atsitrenkė su galiniu „bamperiu“. Pagal sugadinimus jis suvokė, jog užteko atsiremti į sugadintą automobilį, kad atsirastų tokie sugadinimai.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla iš dalies nutrauktina.

Pagal LR ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (LR ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N63?983/2010, Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007).

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vertinant įrodymų visumą dėl teisės pažeidimo, kvalifikuoto pagal LR ATPK 130 str. 1 d., sudėties buvimo, o būtent dėl pasišalinimo iš įvykio vietos pažymėtina, kad šios veikos objektyvieji požymiai yra nustatyti, jog 2012-12-22 20.39 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu A. S., vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Vairuotoja nepranešusi policijai ir nenubraižiusi įvykio vietos schemos pasišalino iš įvykio vietos. Tai byloje neginčijamai patvirtina liudytojų parodymai, bendra pranešimo registracijos informacija, autoavarijos vietos schema, transporto priemonių apžiūros aktai, fotolentelės bei administracinėn atsakomybėn traukiamos A. S. parodymai. Nors A. S. ir neigia sukėlusi eismo įvykį, tačiau ir ji pati nėra įsitikinusi, jog nesukėlė eismo įvykio, ji nurodė, jog nepajuto, kad galėjo atsitrenkti į kitą automobilį ir to nepastebėjo, tačiau įvykį matę asmenys, vaikinai, nukentėjusiajai pasakė, jog automobilį apgadino automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apie tai, kad eismo įvykyje dalyvavo būtent automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina ir rasti sugadinimai. Nagrinėjamu atveju iš esmės kyla ginčas dėl teisės pažeidimo subjektyviojo požymio A. S. kaltės nustatymo. Vadovaujantis aukštesnių teismų formuojama vieninga praktika pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs pažeidžiant kelių eismo taisykles, laikomas pažeidimu tik tuo atveju, jei vairuotojas šį pažeidimą padaro tyčine kaltės forma, t. y. supranta jog padarė autoįvykį ir siekdamas išvengti padarinių iš jo pasišalina.

Šiuo atveju A. S. teigia, kad susidūrimo ji nepajuto. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti transporto priemonių sugadinimai iš dalies patvirtina atsakomybėn traukiamos A. S. parodymus. Iš minėtų nuotraukų matyti, kad nukentėjusiosios automobiliui nežymiai nubrozdintas priekinis „bamperis“ bei sulaužytos priekinės radiatorių grotelės. Tuo tarpu ant atsakomybėn traukiamos A. S. vairuoto automobilio tik menkas įbrėžimas. A. S. stažas nėra net vienerių metų, todėl ji galėjo nesuprasti, jog atsitrenkė į kitą automobilį. Kadangi autoįvykio metu automobiliai neapgadinti žymiai, nedužo stiklai, be to atbuline eiga paprastai važiuojama itin lėtai, todėl vairuotoja galėjo nepajusti smūgio, o tiksliau atsirėmimo į kitą automobilį. Iš fotonuotraukų matyti, kad ant „(duomenys neskelbtini)“ automobilio „bamperio“, su kuriuo kliudytas kitas automobilis, taip pat yra apsauginė juosta. Dėl šios apsauginės juostos minimalus kontaktas neabejotinai buvo dar labiau sušvelninamas ir nepatyręs vairuotojas tokio prisilietimo galėjo ir nepajausti.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai iš byloje esančių įrodymų neginčijamai konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011). Teismas konstatuoja, kad, byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių A. S. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu šioje dalyje nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjamo teisės pažeidimo byloje, nekyla ginčo dėl teisės pažeidimo kvalifikuoto pagal LR ATPK 127 str. 2 d. Šie pažeidimai yra įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK VPS PB vyr. patrulio A. Š. tarnybiniais pranešimais, administracinėn atsakomybėn traukiamos A. S. paaiškinimais, fotonuotraukomis, A. Z. paaiškinimu, transporto priemonių apžiūros aktais, autoįvykio vietos schema, pranešimu Mažeikių r. PK apie eismo įvykį, todėl už šį pažeidimą A. S. skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 str.). LR ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. LR ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji savo noru atlyginimo nukentėjusiajai padarytą žalą (LR ATPK 31 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjos asmenybę (anksčiau administracine tvarka nebausta, neteista), į pažeidimo pobūdį (pažeidimas padarytas neatsargumu, dėl vairavimo patirties stokos), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, konstatuoja, kad A. S. kaltė dėl LT ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo yra visiškai įrodyta ir administracinės nuobaudos tikslai (LR ATPK 20 str.) gali būti pasiekti paskiriant minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – 100,00 Lt dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287, 330 straipsniais, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje, kurioje A. S. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant jos veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimų įvykio sudėties.

A. S. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 100,00 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas negali sumokėti, jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono Policijos komisariatui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė