Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Procesinė kategorija:1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.13.; 1.1.11.2.;1.1.11.7.; 1.1.11.10.; 1.2.14.3.1.;2.3.2.2.; 2.3.4.; 2.3.6.4.5.;

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 23 d.

nukentėjusiesiems - nepilnamečiui E. L. ir jo įstatyminei atstovei D. L., gynėjams advokatams Petrui Prijalgauskui, Stasiui Karveliui ir Kazimierai Kanišauskienei, kaltinamiesiems L. P., A. Č. ir N. M., jų atstovėms pagal įstatymą N. P., R. Č. ir T. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, 6 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 8 klasėje, nevedęs, gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 2 d.,

A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, 10 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 12 klasėje, nevedęs, gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 2 d.,

N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, 10 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 12 klasėje, nevedęs, gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. P., grasindamas panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2012-12-15 apie 20.15 val. jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. Č. ir N. M., jiems stovint šalia bei tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, taip pat stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, priėjo prie 1998 m. gim. nukentėjusiojo E. L. ir pareikalavo duoti cigaretę bei 10 litų, o pastarajam atsisakius įvykdyti jo reikalavimus, jis pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, grasino sumušti, jeigu nevykdys jo reikalavimo, o nukentėjusiajam E. L. išsigandus ir perdavus jam turėtą 480 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG GT-S5230“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su 5 Lt vertės “TELE 2“ SIM kortele, priklausančius D. L., jis kartu su A. Č. ir N. M. iš įvykio vietos pabėgo, tokiu būdu pagrobė D. L. priklausantį 480 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG GT-S5230“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su 5 Lt vertės “TELE 2“ SIM kortele ir tuo padarė nukentėjusiajai D. L. 485 Lt turinę žalą.

Kaltinamasis A. Č., grasinant panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2012-12-15 apie 20.15 val. jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. P. ir N. M., tuomet, kai L. P. priėjo prie 1998 m. gim. nukentėjusiojo E. L. ir pareikalavo duoti cigaretę bei 10 litų, o pastarajam atsisakius įvykdyti jo reikalavimus, L. P. pareikalavus atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, grasinant sumušti, jeigu nevykdys jo reikalavimo, jis su N. M. stovėjo šalia ir tokiu būdu atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis bei stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, o nukentėjusiajam E. L. išsigandus ir perdavus L. P. turėtą 480 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG GT-S5230“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su 5 Lt vertės “TELE 2“ SIM kortele, priklausančius D. L., jis kartu su L. P. ir N. M. iš įvykio vietos pabėgo, tokiu būdu pagrobė D. L. priklausantį 480 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG GT-S5230“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su 5 Lt vertės “TELE 2“ SIM kortele ir tuo padarė nukentėjusiajai D. L. 485 Lt turinę žalą.

Kaltinamasis N. M., grasinant panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2012-12-15 apie 20.15 val. jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. P. ir A. Č., tuomet, kai L. P. priėjo prie 1998 m. gim. nukentėjusiojo E. L. ir pareikalavo duoti cigaretę bei 10 litų, o pastarajam atsisakius įvykdyti jo reikalavimus, L. P. pareikalavus atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, grasinant sumušti, jeigu nevykdys jo reikalavimo, jis su A. Č. stovėjo šalia ir tokiu būdu atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis bei stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, o nukentėjusiajam E. L. išsigandus ir perdavus L. P. turėtą 480 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG GT-S5230“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su 5 Lt vertės “TELE 2“ SIM kortele, priklausančius D. L., jis kartu su L. P. ir A. Č. iš įvykio vietos pabėgo, tokiu būdu pagrobė D. L. priklausantį 480 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG GT-S5230“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su 5 Lt vertės “TELE 2“ SIM kortele ir tuo padarė nukentėjusiajai D. L. 485 Lt turinę žalą.

Kaltinamasis L. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad galimai 2012-12-15 jis su kaltinamaisiais A. Č. ir N. M. apie 18-19 val. atvyko į Pašilaičius, ten vaikštinėjo, kai netoli parduotuvės „Norfa“ pamatė einantį nukentėjusįjį E. L., kurio iki tol nepažinojo. Jie, vis trys kaltinamieji, priėjo prie nukentėjusiojo ir jis paprašė telefono. Dar prieš tai paklausė, ar jis rūko, ar turi 10 Lt. Ką atsakė nukentėjusysis dėl cigaretės, nepamena. Prie nukentėjusiojo E. L. prieiti pasiūlė jis, o kas prašė E. L. 10 Lt, nepamena. Kai nukentėjusysis atsakė, kad neturi, tada kažkuris iš jų trijų paprašė jo telefono. Nukentėjusiojo telefono jie prašė tikslu jį paimti ir parduoti. Kuris iš trijų kaltinamųjų paėmė telefoną iš E. L., nepamena. Iš pradžių E. L. telefono nedavė, sakė, kad jo neturi, bet kai antrą kartą paprašė, jis telefoną atidavė. Kas antrą kartą prašė E. L. telefono, nepamena. Iš E. L. rankų telefoną paėmė A. Č., po to jie nuėjo į stotelę bei nuvažiavo į Grigiškes. Atimtą telefoną jie ketino parduoti, nelaikyti su savimi, gal reikėjo pinigų ką nors nusipirkti ar nueiti į kavinę. Po poros dienų tas telefonas buvo parduotas Gariūnuose. Kas jį pardavė, nežino, nes jis telefono pardavime nedalyvavo. Už parduotą telefoną A. Č. davė jam 30 Lt, kuriuos jis išleido, nes pirko atsigerti, kebabą. Jokio peilio atimant telefoną nebuvo, jis jokio peilio neturi ir prie E. L. išsitraukęs nebuvo, juo jam negrasino ir į šoną įrėmęs nebuvo. Taip pat nukentėjusiajam negrasino jį sumušti, jei neduos telefono. Kai jis priėjo prie nukentėjusiojo, kiti kaltinamieji buvo šalia, atsiskyrę nebuvo. Jis žino, kad nukentėjusiojo telefono vertė yra apie 400 Lt, tai buvo SAMSUNG modelio telefonas su SIM kortele. Kai iš E. L. paėmė telefoną, jie, visi trys kaltinamieji, iš karto autobusu išvažiavo į Grigiškes. Ikiteisminio tyrimo metu jo apklausos protokolas, esantis I t. b.l. 148, surašytas teisingai. Nežino, ar nukentėjusysis jam geranoriškai atidavė telefoną, jo manymu, E. L. buvo išsigandęs. Kai jie prašė jo telefono, nukentėjusiojo aplink apstoję nebuvo. Aplinkui jokių pašalinių asmenų jis nematė, su nukentėjusiuoju bendravo visi trys kaltinamieji. Ateityje daugiau nusikaltimų nedarys, planuoja mokytis, dirbti.

Kaltinamasis A. Č. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012-12-15 apie 19-20 val. jis su L. P. ir N. M. atvyko į Pašilaičius, nes Grigiškėse nebuvo kas veikti. Eidami pamatė nukentėjusįjį E. L.. Prieš prieinant prie nukentėjusiojo, L. P. nieko jiems nesiūlė, o kai priėjo prie E. L., L. P. paprašė jo telefono. E. L. atsakė, kad neturi. Tada kažkuris pakartojo, kad duotų telefoną ir nukentėjusysis jį atidavė. Jis juokdamasis pasakė, kad nukentėjusysis telefoną atiduotų, nepamena, bet galimai jis telefoną paėmė. Niekas nežadėjo sumušti nukentėjusiojo už tai, jei jis neduos telefono. Paėmę telefoną, visi trys kaltinamieji nuėjo į autobusų stotelę ir su 55 maršruto autobusu nuvažiavo į Karoliniškes. Ten susitiko su Romanu, kuriam jis pardavė telefoną. Kai jis pardavinėjo telefoną, visi kaltinamieji buvo šalia. Telefoną jis pardavė ne už pinigus, o už „žolę“, nes jie visi trys norėjo parūkyti „žolės“, o jis žinojo, kad Roman turi ir rūko „žolę“. Telefoną pardavė už neva 2 g „žolės“, bet iš tikrųjų ten buvo ne „žolė“, o arbata, ją rūkė visi trys kaltinamieji. L. P. ir N. M. jam yra sakę, kad jie anksčiau bandė rūkyti „žolę“. Po poros dienų jis L. P. jokių 30 Lt nedavė, nes telefoną pardavė liudytojui R. M. už „žolę“. Jie prie nukentėjusiojo buvo priėję 1-2 metrų atstumu, su nukentėjusiuoju kalbėjosi jis ir L. P., o N. M. su E. L. nekalbėjo, jis stovėjo šalia. Tuo metu jau buvo tamsu. Nukentėjusysis telefoną jiems atidavė geranoriškai. Jie nedažnai prašo žmonių jiems patikusių daiktų. Žino, kad SAMSUNG modelio telefono vertė 480 Lt, nežino, už ką nukentėjusysis turėjo jiems dovanoti tokį telefoną. Telefono iš nukentėjusiojo jie neatiminėjo, jis pats jį atidavė, gal išsigando jų. Jie turėjo savo mobilaus ryšio telefonus, todėl asmeniškai E. L. telefonas nebuvo reikalingas. Gailisi dėl to, ką padarė. Kai pardavinėjo telefoną, Romanui jis pasakė, kad telefonas yra draugo. Patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jo apklausos protokolas I t. b.l. 78 surašytas teisingai.

Kaltinamasis N. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012-12-15 su L. P. ir A. Č. apie 19-20 val. buvo Pašilaičiuose, kai eidami link stotelės susitiko E. L.. Priėję prie jo L. P. paklausė, ar jis turi cigaretę. Nukentėjusysis atsakė, kad ne. Tada L. P. paprašė jo atiduoti mobilaus ryšio telefoną. Nukentėjusysis pasakė, kad telefono neturi. Tada L. P. ar A. Č. pakartojo, kad jis duotų telefoną ir nukentėjusysis atidavė. Niekas nukentėjusiajam nesakė, kad jeigu jis neduos telefono, jis buvo sumuštas. Jokio peilio nebuvo. Paėmę telefoną, jie trise autobusu nuvažiavo į Karoliniškes. Autobuse jis iš A. Č. ar L. P. paėmė telefoną ir apžiūrėjo, tai buvo SAMSUNG GALAXY mobilaus ryšio telefonas, apie 400 Lt vertės. Kai atvažiavo į Karoliniškes, telefoną jis grąžino A. Č. ir visi trys nuėjo pas Romaną, kurį pažinojo A. Č.. Žinojo, kad jis platina „žolę“, o jie visi trys norėjo jos parūkyti. Jie Romanui davė telefoną, o jis jiems – „žolės“. Kai Romano duotos „žolės“ jie parūkė, jiems pradėjo skaudėti galvas ir jie suprato, kad tai buvo ne „žolė“, o arbata, kurią išmetę jie grįžo į Grigiškes. Jis anksčiau buvo rūkęs „žolės“. Arčiausiai E. L. stovėjo L. P., gal 1-2 metrų atstumu, A. Č. E. L. atžvilgiu stovėjo gal 1-2 metrų atstumu. Girdėjo abiejų kaltinamųjų parodymus, netiesą sako L. P. ir A. Č.. Jis buvo priėjęs prie nukentėjusiojo, glostė jo šuniuką. Nematė, kad pas L. P. rankose būtų buvęs peilis. Niekas nukentėjusiajam nesakė, kad jis bus sumuštas. Pripažįsta, kad padarė nusikaltimą. Po šio įvykio jis daugiau „žolės“ nerūkė. Jis planuoja baigti mokyklą ir studijuoti, turi svajonę tapti biologu. Ateityje pažada laikytis įstatymų.

Nukentėjusysis E. L. parodė, kad jokio peilio nebuvo. 2012-12-15 apie 20-21 val. jis vedžiojo savo šunį - nedidelį prancūzų buldogą netoli parduotuvės „Norfa“ prie kalniukų, kai kažkas šūktelėjo „ei tu“. Atsisukęs jis už 1-1,5 m pamatė tris kaltinamuosius. Jie paprašė cigaretės, jis atsakė, kad neturi, nes nerūko. Tada kaltinamieji paprašė pinigų. Jis atsakė, kad taip pat neturi. Prieš posėdį nei su vienu iš kaltinamųjų susitikęs nebuvo ir su jais telefonu nekalbėjo. Kuris iš kaltinamųjų reikalavo pinigų ir cigaretės, nežino, bet vienas iš kaltinamųjų stovėjo priekyje, kiti du už jo. Tada kaltinamieji pasakė „duok telefoną“. Jis atsakė, kad neturi, nes išėjo pavedžioti šuns. Tada kažkuris iš kaltinamųjų pasakė „duok telefoną, nes gausi į galvą“, tačiau kuris taip pasakė, nežino. Jis išsigando ir priėjus vienam iš kaltinamųjų arčiau, atidavė savo mobilaus ryšio telefoną. Jei vienas žmogus būtų priėjęs ir pareikalavęs telefono, jis taip pat būtųišsigandęs, o čia prie jo priėjo trise, todėl jis iš kišenės ištraukė savo telefoną ir atidavė. Dar vienas iš kaltinamųjų pasakė tėvams pasakyti, kad telefoną jis pametė. Jis patylėjo ir nuėjo. Jokio peilio nebuvo, kodėl apie peilį jis pasakė anksčiau, paaiškinti negali. Niekas jo neprašė sakyti, kad peilio nebuvo, nes peilio iš tikrųjų nebuvo, peiliu niekas jam negrasino, tačiau grasino duoti į galvą. Jis neatkreipė dėmesio, ar kaltinamieji buvo apsvaigę, ar ne. Netiesą dėl peilio pasakė policijoje, nes bijojo būti išjuoktas.

Nukentėjusioji D. L. parodė, kad E. L. yra jos sūnus. 2012-12-15 vakare sūnus išėjo pavedžioti šuns, o grįžęs namo pradėjo verkti ir pasakė, kad iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną, jis buvo labai susijaudinęs. Sūnus sakė, kad prie jo priėjo trys vaikinai su peiliu ir atėmė telefoną. Ji paskambino į policiją ir viską papasakojo. Pareigūnas paprašė duoti ragelį sūnui ir jis pareigūnui papasakojo, kaip tie vaikinai buvo apsirengę. Tai buvo SAMSUNG 5230 markės telefonas, 480 Lt vertės, kurį ji buvo nupirkusi sūnui. Telefonas jai buvo grąžintas po 3-4 mėnesių tvarkingos būklės, todėl turtinė žala nepadaryta. Teismo posėdyje ji pirmą kartą išgirdo iš sūnaus, kad jokio peilio nebuvo, todėl nežino, ar jis sumelavo ar ne. Gal jis tiesiog bijojo pasakyti, kad telefoną atėmė paprastai ir pasakė, kad atėmė su peiliu. Sūnus visą laiką sakė, kad telefoną iš jo atėmė su peiliu. Įvykio tema namuose su Edvinu buvo labai daug kartų kalbėta, kodėl jis pakeitė parodymus, nežino. Sūnus jai nepasakojo, kaip tas peilis atrodė, bet jo drabužiai po įvykio sugadinti nebuvo. Gal jam buvo nepatogu prieš brolį, todėl pasakė, kad telefonas buvo atimtas panaudojant peilį.

Nepilnametis liudytojas R. M. paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį A. Č.. Datos nebeprisimena, bet vieną žiemos vakarą jam paskambino draugas ir pasakė, kad jo ieško vienas žmogus. Jis susitiko su tuo draugu, kartu su juo buvo A. Č. su draugais ir pasiūlė jam pirkti telefoną. Sakė, kad nevogtas, tvarkingas, veikiantis, kad pas draugą stalčiuje gulėjo, jam nebereikalingas. Kadangi buvo pasakyta jam priimtina kaina, jis sutiko tą telefoną pirkti. Tačiau A. Č. telefoną norėjo parduoti ne už pinigus, o už „žolę“, nes žinojo, kad jis anksčiau rūkė „žolę“, kurią gaudavo Pasakų parke iš vieno asmens, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. A. Č. buvo su draugais, tačiau jų veidų jis neįsidėmėjo, nes buvo tamsu. Jis nusprendė A. Č. vietoj „žolės“ įdėti žalios arbatos, nes „žolės“ neturėjo, kadangi jau seniai metė „žolės“ rūkymą. A. Č. telefoną norėjo parduoti už 80 Lt, tai jis įpylė jam arbatos už nurodytą sumą. Grįžęs namo į tą telefoną jis įsidėjo savo SIM kortelę, tačiau telefone buvo apsaugos kodas, todėl jis sugalvojo tą telefoną parduoti Dž. S. už 40 Lt. Telefonas buvo be dėžutės, be ausinių, be pakrovėjo. Telefoną jis pardavė Dž. S..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltę taip pat patvirtina: asmens parodymo atpažinti protokolai (b.l. 18-20, 74-75, ); akistatos protokolas (b.l. 48); daiktų pateikimo protokolas, kur nurodyta, kad mobiliojo ryšio telefono aparatą „SAMSUNG GT-S5230“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė liudytojas D. S., jo apžiūros protokolas, pakvitavimas, kad telefonas grąžintas nukentėjusiajai D. L. (b.l. 34-39).

Atsižvelgdamas į nukentėjusiojo E. L. bei kaltinamųjų L. P., A. Č. ir N. M. parodymus, kad peiliu nukentėjusiajam nebuvo grasinta, teismas iš kaltinimo L. P., A. Č. ir N. M. šalina kvalifikuojančią aplinkybę, kad kaltinamasis L. P. iš savo kišenės ištraukė peilį, jį išskleidė ir nukreipė į nukentėjusiojo E. L. šoną bei grasino juo nukentėjusiajam E. L., reikalaudamas atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Teismas tiki nukentėjusiojo paaiškinimu, kad ikiteisminio tyrimo metu jis apkalbėjo kaltinamuosius dėl peilio panaudojimo grasinant jam, nes pabijojo pajuokos dėl atimto telefono vien grasinant jį sumušti. Ikiteisminio tyrimo metu peilis nebuvo surastas, apžiūrėtas ir atpažintas, kitų įrodymų, kad nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamieji panaudojo peilį, byloje taip pat nėra.

Teismas, išanalizavęs kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymus, byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja, kad kaltinamųjų L. P., A. Č. ir N. M. kaltė dėl to, kad 2012-12-15 apie 20.15 val. jie, veikdami bendrininkų grupėje, A. Č. ir N. M. stovint šalia bei tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, taip pat stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, o L. P. priėjus prie 1998 m. gim. nukentėjusiojo E. L. ir pareikalavus duoti cigaretę bei 10 litų, bet nukentėjusiajam atsisakius įvykdyti jo reikalavimus, L. P. pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną ir grasino sumušti, jeigu nevykdys jo reikalavimo, o nukentėjusiajam E. L. išsigandus ir perdavus jam turėtą 480 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG GT-S5230“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su 5 Lt vertės “TELE 2“ SIM kortele, priklausančius D. L., kaltinamieji L. P., A. Č. ir N. M. iš įvykio vietos skubiai pasišalino ir tokiu būdu pagrobė D. L. priklausantį 480 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG GT-S5230“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su 5 Lt vertės “TELE 2“ SIM kortele ir tuo padarė nukentėjusiajai D. L. 485 Lt turinę žalą, yra įrodyta, tačiau iš kaltinimo pašalinus peilio panaudojimą, kaltinamųjų L. P., A. Č. ir N. M. veikos perkvalifikuotinos iš LR BK 180 str. 2 d. į LR BK 180 str. 1 d.

Teismas kaltinamųjų L. P., A. Č. ir N. M. parodymus, jog jie tik paprašė nukentėjusiojo atiduoti jiems savo telefoną, vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti savo padėtį ir išvengti griežtesnės bausmės. Kaltinamieji neigia grasinę nukentėjusiajam jį sumušti, jei neatiduos telefono, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiuoju E. L., kuris parodė, kad buvo jam pagrasinta „duoti į galvą“, t.y. tuojau pat panaudoti fizinį smurtą, jeigu neatiduos kaltinamiesiems telefono. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo E. L. veiksmai atiduodant kaltinamiesiems telefoną patvirtina, jog 485 Lt vertės turtą atiduoti kaltinamiesiems jis galėjo tik būdamas išgąsdintas dėl savo saugumo, grasinimas nukentėjusiajam „duoti į galvą“ turėjo pagrindo atrodyti realus, nes veiksmas vyko tamsiu paros metu nuošalioje vietoje, kur aplinkui nebuvo kitų žmonių, kai nepilnametis nukentėjusysis buvo vienas, o kaltinamieji trise, be to, vyresnio amžiaus. Kitokio būdo, kaip užvaldyti telefoną grasinant panaudoti fizinį smurtą, byloje nenustatyta, nukentėjusysis nenurodė, kad kaltinamieji būtų prašę tik parodyti telefoną ar paskolinti tam, kad jie galėtų paskambinti, tokių aplinkybių nenurodė nei nukentėjusysis, nei kaltinamieji, be to, kaltinamieji teismo posėdyje patvirtino, kad su savimi turėjo savo mobilius telefonus. Kaltinamasis L. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus b.l. 148, jog einant link nukentėjusiojo E. L., jis su A. Č. ir N. M. iš anksto susitarė, kad iš nukentėjusiojo ką nors pavogs, bei patvirtino, kad jis paklausė nukentėjusiojo cigaretės, o A. Č. pasakė atiduoti telefoną, bet kai nukentėjusysis atsakė, kad neturi, ar neduos, tada jis pareikalavo telefono.

Nors kaltinamasis L. P. teismo posėdyje neigė, tačiau kaltinamieji A. Č. ir N. M. patvirtino, jog motyvas atimti iš nukentėjusiojo telefoną buvo tikslas prasimanyti narkotinių medžiagų, t.y. „žolės“, kad iš nukentėjusiojo pagrobtą mobilaus ryšio telefoną jie trise, t.y. kaltinamieji L. P., A. Č. ir N. M. atidavė liudytojui R. M. mainais į „žolę“, tačiau šis juos apgavo, paėmęs telefoną ir vietoj „žolės“ davęs žaliosios arbatos.

Teismas, už padarytą nusikaltimą skirdamas kaltinamiesiems bausmes, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo L. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamasis L. P. Vilniaus m. psichikos sveikatos centre, Vilniaus m. priklausomybės ligų centre, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje įskaitose neįrašytas (b.l. 158-166). 2013-03-21 kaltinamajam L. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nepilnamečiui būti prižiūrimam (b.l. 149-150). Kaltinamasis mokosi, charakterizuojamas patenkinamai, neteistas, nusikalto būdamas nepilnametis, tačiau jo padaryta veika priskiriama prie tyčinių apysunkių nusikaltimų, siekiant įsigyti narkotinės medžiagos, todėl, teismo manymu, yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą bei paskiriant auklėjimo priemones (LR BK 82, 92 str.).

Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamasis A. Č. Vilniaus m. psichikos sveikatos centre, Vilniaus m. priklausomybės ligų centre, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje įskaitose neįrašytas (b.l. 94-103). 2013-01-30 kaltinamajam A. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 79-80), buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-01-30 10.50 val. iki 2013-01-30 17.30 val.. Kaltinamasis mokosi, charakterizuojamas patenkinamai, neteistas, nusikalto būdamas nepilnametis, tačiau jo padaryta veika priskiriama prie tyčinių apysunkių nusikaltimų, siekiant įsigyti narkotinės medžiagos, todėl, teismo manymu, yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą bei paskiriant auklėjimo priemones (LR BK 82, 92 str.).

Kaltinamojo N. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo N. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamasis N. M. Vilniaus m. psichikos sveikatos centre, Vilniaus m. priklausomybės ligų centre, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje įskaitose neįrašytas (b.l. 126-134). 2013-02-21 kaltinamajam N. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (b.l. 115). Kaltinamasis mokosi, charakterizuojamas patenkinamai, neteistas, nusikalto būdamas nepilnametis, tačiau jo padaryta veika priskiriama prie tyčinių apysunkių nusikaltimų, siekiant įsigyti narkotinės medžiagos, todėl, teismo manymu, yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą bei paskiriant auklėjimo priemones (LR BK 82, 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius LR BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Taikyti LR BK 92 str., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 ir 2 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Apriboti L. P. elgesį šešiems mėnesiams ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones:

būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; tęsti mokymąsi (duomenys neskelbtini)gimnazijoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę, kol įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią – įpareigojimą nepilnamečiui būti prižiūrimam.

A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius LR BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-01-30 10.50 val. iki 2013-01-30 17.30 val. (vieną parą).

Taikyti LR BK 92 str., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 ir 2 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Apriboti A. Č. elgesį šešiems mėnesiams ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones:

būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; tęsti mokymąsi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę, kol įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius LR BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Taikyti LR BK 92 str., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 ir 2 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Apriboti N. M. elgesį šešiems mėnesiams ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones:

būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; tęsti mokymąsi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę, kol įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.