Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam 1983 m. kovo 3 d. Radviliškio rajone, lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vedusiam, 10 klasių išsilavinimo, nedirbančiam, II grupės invalidui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. 2010 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną, būdamas savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, neteisėtai įgijo nukentėjusįjį A. S. identifikuojančius duomenis elektroninėje erdvėje, reikalingus naudotis internetinės bankininkystės paslaugomis, taip apgaule, neteisėtai įgijo nukentėjusiajam A. S. suteiktus AB „Šiaulių bankas“ banko elektroninės mokėjimo priemonės, leidžiančios elektroniniu būdu disponuoti lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: vartotojo kodą, slaptažodį bei slaptažodžių kortelės slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, D. J., 2010 m. vasario 10 d. 12 val. 08 min., turėdamas tikslą užvaldyti kredito bendrovės UAB „4finance“ pinigines lėšas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, per interneto prieigą, kurios IP adresas 78.58.43.63, neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją panaudodamas neteisėtai įgytus nukentėjusiajam A. S. suteiktus AB „Šiaulių bankas“ banko elektroninės mokėjimo priemonės, leidžiančios elektroniniu būdu disponuoti lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: vartotojo kodą, slaptažodį bei slaptažodžių kortelės slaptažodžius, tai yra:

2010 m. vasario mėn. 10 d., 12 val. 08 min. iš nukentėjusiojo A. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“ banke, neteisėtai internetu pervedė registracijos mokestį 1 Lt į UAB „4finance“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, ir gavo į A. S. banko sąskaitą 500 litų paskolą, tokiu būdu savo naudai, apgaule įgijo svetimą UAB „4finance“ turtą – 500 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. S. 500 litų turtinę žalą.

Be to, D. J. 2010 m. vasario 10 d. 12 val. 08 min., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, per interneto prieigą, kurios IP adresas 78.58.43.63, neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją, panaudodamas neteisėtai įgytus nukentėjusiajam A. S. suteiktus AB „Šiaulių bankas“ banko elektroninės mokėjimo priemonės, leidžiančios elektroniniu būdu disponuoti lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, taip neteisėtai prisijungė prie AB „Šiaulių bankas“ banko informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones.

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis A. S. parodė, kad jis apie vienerius metus laiko gyveno pas D. J. (duomenys neskelbtini). D. J. - jo sūnaus krikšto tėvas. Jis sirgo, juo rūpinosi D. J., padėdavo nusiprausti, nusiskusti. Asmeninius dokumentus jis laikydavo po savo pagalve – asmens tapatybės kortelę, invalidumo pažymėjimą, Šiaulių banko kortelę. Vėliau persikraustė pas R. J.. Gyvendamas pas D. J. nepastebėjo, kad būtų dingę dokumentai. Kai išsikraustė iš D. J., maždaug po mėnesio D. J. jam pasakė, kad iš jo sąskaitos į savo sąskaitą persivedė 500 litų. Kaip persivedė, nežino. Kad D. J. jo vardu paėmė 500 litų paskolą, jis sužinojo gavęs laišką iš teismo apie tai, kad iš jo priteista 700 litų. Jis pats nebuvo sudaręs sutarties dėl paskolos, neturi kompiuterio ir nemoka juo naudotis. Pamena, kad D. J. sakė „permetęs“ pinigus į savo sąskaitą. D. J. turėjo kompiuterį ir juo naudojosi. Jis neleido D. J. jo vardu pasiimti paskolos, leidimo paimti paskolą D. J. jo neprašė (58-59 b. l. 1 t.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. J. parodė, kad 2010 metų pabaigoje į jos namus (duomenys neskelbtini) atsikraustė gyventi iš D. J. namų A. S.. 2010 m. pabaigoje jai D. J. pasigyrė, kad jis iš A. S. piniginės pasiėmė A. S. bankininkystės kortelę, kuria pasinaudojęs, internetu sudarė sutartį su „SMScredit“ ir A. S. vardu paėmė 500 Lt paskolą. D. J. jai sakė, kad A. S. jis apie tai nesakė, žadėjo, gavęs pašalpą, atiduoti A. S. jo vardu paimtą paskolą (106 b. l. 1 t.).

Iš AB „Šiaulių bankas“ pažymos (75 b. l. 1 t.) matyti, kad A. S. turi banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos išrašo (82 b. l. 1 t.) matyti, kad 2010-02-10 padarytas 1 lito tarpfilialinis mokėjimas per banko KC debetas internetu gavėjui UAB „SMScredit.lt“, 2010-02-10 padarytas 500 litų tarpfilialinis mokėjimas per banko KC debetas per internetą ir sudaryta paskolos sutartis su UAB „SMScredit.lt“.

Iš Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. L2-605-132/2012 kopijos (112-139 b. l. 1 t.) matyti, kad pagal kreditoriaus UAB „4finance“ pareiškimą 2012-02-20 yra išduotas teismo įsakymas dėl 415 Lt skolos, 747 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio nuo priteistos sumos metinių palūkanų ir 10 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. S..

Iš UAB „4finance“ pateiktos informacijos (141-142 b. l. t. 1) matyti, kad 2010-02-10, patikrinus registraciją ir paskolos paraišką mobiliuoju telefonu, A. S. suteikta 500 litų dydžio paskola, kuri pervesta į AB „Šiaulių bankas“ esančią jo sąskaitą.

Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad D. J., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, be savininko sutikimo, t. y. neteisėtai, įgijo A. S. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, neteisėtai disponuodamas šiais duomenimis, inicijuodamas ir atlikdamas finansines operacijas, naudodamas svetimus tapatybės patvirtinimo duomenis, įgijo svetimą turtą, tai yra 500 Lt paskolą, panaudodamas svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo identifikavimo duomenis, neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos, tokiu būdu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės metu nustatyta, kad D. J. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Jis nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nusikalstamos veikos padarymo metu dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio ir negalėjo savo veiksmų valdyti. D. J. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, jis negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, negali dalyvauti nagrinėjant ikiteisminio tyrimo bylą teisme, yra gydomas priverstinai Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo skyriuje. D. J. dėl psichikos sutrikimo gali būti pavojingas kitiems ir sau, jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones bendro stebėjimo režimo skyriuje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (71-73 b. l. 2 t.).

Ekspertas J. M. teismo posėdžio metu patvirtino ekspertizės išvadas, nurodė, kad dėl psichikos sutrikimo D. J. priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje būtinas, gydymas garantuotų jo elgesio stabilumą.

Lietuvos Respublikos BK 17 str. numatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Iš ekspertizės akto ir eksperto parodymų teismo posėdyje matyti, kad tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek šiuo metu D. J. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek šiuo metu jis negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones – priverstinį gydymą psichiatrijos ligoninėje. Ekspertizės išvados, eksperto paaiškinimai teisme leidžia daryti išvadą, kad D. J. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė būdamas nepakaltinamumo būklėje, nes jų padarymo metu dėl psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės (suvokti veikos pavojingumo) ir jų valdyti. Šiuo metu jo sveikatos būklė nėra pakitusi, jam reikalingas specialus gydymas psichiatrijos ligoninėje, todėl jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės – priverstinis stebėjimas psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (Lietuvos Respublikos BK 17 str. 2 d. ir 98 str. 1 d. 2 p., BPK 403 str. 2 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nagrinėjant baudžiamąją bylą atlygintina tik ta žala, kurią padarė kaltinamasis nusikalstama veika. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių. Toks asmuo nėra kaltinamasis, todėl šio asmens byloje negalima spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Šioje byloje konstatuota, kad D. J. padarė ne nusikalstamas veikas, o baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas būdamas nepakaltinamas. D. J. veikos darymo metu nesuprato ir šiuo metu nesupranta savo veiksmų esmės, negalėjo ir šiuo metu negali jų valdyti, jis nėra kaltinamasis, todėl neatsako už veikos pasekmes. Esant tokioms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nuostatos, reguliuojančios civilinius ieškinius baudžiamajame procese, netaikytinos, nukentėjusiojo A. S. ir civilinio ieškovo UAB „4finance“ civiliniai ieškiniai nenagrinėtini šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

D. J. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

A. S. ir UAB „4finance“ civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus.

Nutartį apeliaciniu skundu gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis ir prokuroras per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.