Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-11-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-444-2265-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-15
Bylos Nr.
N-444-2265-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Pažeidėjas
D. B.
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-2265/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė D. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 10 d., Prienų rajone, kelio Kaunas – Prienai – Alytus 34 kilometre, vairuodamas motorinę transporto priemonę, nepakluso uniformuoto tikrinančio pareigūno aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 17 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimu pripažino D. B. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką bei skyrė nuobaudą – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas konstatavo, kad D. B. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų D. Ž. ir D. T. tarnybiniais pranešimais. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į D. B. asmenybę, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir skyrė minimalią sankcijose už padarytą pažeidimą numatytą baudą su minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu.

II.

Apeliaciniu skundu D. B. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimą ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą apeliantas grindžia tuo, jog jis buvo išvykęs ir teismo posėdyje nedalyvavo, o pirmosios instancijos teismo nutarimo nuorašas buvo įteiktas jo tėvui 2009 m. spalio 2 d. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad nutarimas buvo priimtas nevisapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes, neįvertinus svarbių bylai įrodymų ir neišklausius jo parodymų apie įvykį. Pasak jo, dalyvauti teismo posėdyje jis negalėjo, nes dirba užsienyje, todėl įvertinęs šią aplinkybę ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neįrodo jo kaltės, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą ir išreikalauti iš jo papildomus įrodymus. Apelianto teigimu, jo paaiškinimas, parašytas surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra labai svarbus ir akivaizdžiai parodo, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas nebuvo padarytas. Pasak apelianto, policijos pareigūnai jo nestabdė, o pravažiavęs pro juos, jis tik vėliau pastebėjo šviesos signalus, iš kurių suprato, kad yra stabdomas. Policijos pareigūnų paaiškinimai, kad jis buvo stabdomas šviesą atspindinčiu skrituliu, apelianto teigimu, negali būti laikomi neginčytinais įrodymais, be to, pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Jų paaiškinimus teismas turėjo vertinti kritiškai, juos palyginti su kitais objektyviais bylos duomenimis. Apelianto teigimu, tai, kad jis nesuprato, jog yra stabdomas, o kai suprato – sustojo, negali būti vertinama, kaip jo kaltę pagrindžiantis įrodymas, nes būtent ta aplinkybė, kad jis supratęs, jog yra stabdomas, sustojo, įrodo, jog jis neketino bėgti. Apeliantas taip pat pažymi, kad automobilyje jis važiavo vienas, jokių keleivių neišleido, o pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad jis automobilyje buvo su keleiviu, nagrinėdamas bylą, net nesiaiškino, kas buvo šis keleivis. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jis nurodė, kad labai gailisi dėl susidariusios situacijos, o ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmens nuoširdus gailestis dėl padaryto pažeidimo, laikytinas asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo netenkinti apelianto prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nes apeliantas, žinodamas bylos nagrinėjimo datą, priimtuoju nutarimu ir jo turiniu nesidomėjo, kliūčių, sutrukdžiusių atvykti į bylos nagrinėjimą nenurodė, jų nenustatė ir teismas, todėl tik paties D. B. neapdairus elgesys nulėmė, kad jis praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 128 straipsnis numato, kad apylinkių teismų ir apygardų administracinių teismų nutarimai ir nutartys, priimti nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per dešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamas Prienų rajono apylinkės teismo nutarimas priimtas 2009 m. rugsėjo 28 d., taigi vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, paskutinė termino diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2009 m. spalio 8 d., tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliacinį skundą teismui pateikė tik 2009 m. spalio 10 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 24), t. y. praleidęs įstatymo numatytą terminą.

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą.

Prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti D. B. grindžia tuo, kad buvo išvykęs ir teismo posėdyje nedalyvavo, o pirmosios instancijos teismo nutarimo nuorašas buvo įteiktas jo tėvui 2009 m. spalio 2 d. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad asmuo nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla ir priimtas Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimas (b. l. 13). Bylos medžiaga patvirtina, kad D. B. nutarimo nuorašas buvo išsiųstas 2009 m. spalio 2 d. (b. l. 15), tai yra praleidus ATPK 288 straipsnyje nustatytą trijų dienų terminą. Ši teisės norma laikytina vienu iš teisės apskųsti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą užtikrinimo pagrindų. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. spalio 2 d. skundžiamo nutarimo nuorašas buvo įteiktas P. B. - D. B. tėvui, kas laikytina tinkamu įteikimu, t. y. likus keturioms darbo dienoms iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos. Atsižvelgus į tai, kad ATPK 293 straipsnyje apsisprendimui skųsti byloje priimtą nutarimą, apeliacinio skundo paruošimui ir pateikimui numatytas dešimties dienų terminas, terminas, per kurį D. B. paruošė ir pateikė apeliacinį skundą, laikytinas protingu ir būtinu šiems veiksmams atlikti.

Gavęs nutarimo nuorašą, pareiškėjas operatyviai paruošė ir pateikė teismui apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, objektyvių priežasčių, todėl jis atnaujintinas.

Skundžiamu nutarimu D. B. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šio straipsnio pastaboje pažymėta, kad uniformuoto policijos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad D. B. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Pažymėtina, kad D. B., surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, rašytiniame paaiškinime nurodė, jog nesustojo, nes nesuprato, kad yra stabdomas, o tai supratęs – sustojo (b .l. 1). Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad policijos pareigūnai jo nestabdė, o pravažiavęs pro juos, jis tik vėliau pastebėjo šviesos signalus, iš kurių suprato, kad yra stabdomas (b. l. 18). Apelianto teikiamą įvykio versiją paneigia policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 2-5). Policijos pareigūnas D. T. tarnybiniame pranešime nurodo, kad 2009 m. rugsėjo 10 d., apie 11.15 val., patruliuodami kartu su pareigūnu D. Ž., jie gavo pranešimą, kad keliu Kaunas-Prienai-Alytus, nuo Alytaus link Prienų važiuoja automobilis TOYOTA MATRIX, v. n. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, kuriuo atvažiuoja du vyriškiai, kuriems teismo sprendimu yra uždrausta palaikyti tarpusavyje tiesioginį ar per kitus asmenis ryšį. Apie 11.30 val. jie pastebėjo minėtą automobilį, kurį jis, norėdamas patikrinti, dėvėdamas policijos pareigūno tarnybinę uniformą, stabdė kelio Kaunas-Prienai-Alytus 34 km, modamas su šviesą atspindinčiu skrituliu skersai jo važiavimo krypties. Automobilio TOYOTA MATRIX vairuotojas nepakluso jo reikalavimui ir padidinęs greitį, nuvažiavo link Kauno. Apie tai informavę Prienų rajono policijos komisariatą ir gavę leidimą persekioti, jie tarnybiniu automobiliu su įjungtais raudonos mėlynos spalvos švyturėliais bei garsiniu signalu pradėjo persekioti minėtą automobilį. Automobilio vairuotojas, nuvažiavęs apie 1 km, staiga išsuko iš kelio į miško keliuką ir pristabdęs automobilį miške, paleido priekinėje keleivio vietoje sėdėjusį keleivį, kuris nubėgo į mišką. Patrulis D. Ž. nusivijo bėgantį vyriškį pėsčiomis, o jis tarnybiniu automobiliu toliau persekiojo nestojantį automobilį, kurį sustabdyti pavyko tik vėl grįžus atgal į kelią Kaunas-Prienai-Alytus 33 km. Policijos komisariate vairuotojo paprašius paaiškinti, kodėl nepakluso sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, jis atsakė, kad nematė ir nesuprato, jog yra stabdomas, kartu važiavusio vyriškio asmens anketinių duomenų nesakė ir paaiškino, kad jie patys žino, dėl ko tas vyriškis bėgo (b. l. 4-5). Analogiškus parodymus savo tarnybiniame pranešime pateikė pareigūnas D. Ž., papildomai nurodydamas, jog į mišką pabėgusio keleivio jam sulaikyti nepavyko (b. l. 3). Teisėjų kolegijos vertinimu, policijos pareigūnai nuosekliai apibūdino įvykio aplinkybes, prieštaravimų tarp jų paaiškinimų nėra, byloje nėra duomenų, įrodančių, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti D. B., todėl jų paaiškinimais netikėti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Dėl paminėtos priežasties apeliacinio skundo argumentai dėl policijos pareigūnų suinteresuotumo bylos baigtimi atmestini kaip nepagrįsti.

Apelianto argumentus apie tai, kad jis nesuprato, jog buvo stabdomas, teisėjų kolegija vertina kritiškai, kaip jo siekį išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad tai, jog D. B. buvo stabdomas dienos metu, uniformuoto policijos pareigūno, mojančio skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, be to, policijos pareigūnų paaiškinimai, kad D. B. stabdomas padidino greitį, miške išleido asmenį, kuris pabėgo, sudaro pagrindą teigti, kad D. B. suprato, jog yra stabdomas ir to vengė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai (b. l. 1), tačiau jame nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą taip pat nepateikė. Apeliacinio skundo argumentas, kad įvertinęs tai, jog teismo posėdyje jis nedalyvavo, ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neįrodo jo kaltės, pirmosios instancijos teismas privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą ir išreikalauti iš jo papildomus įrodymus, atmestinas, kaip nepagrįstas. Tai, kad, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdį, apeliantas jame nedalyvavo, nenurodydamas priežasčių, rodo, kad jis su teismu nebendradarbiavo, savo procesinėmis teisėmis rūpestingai nesinaudojo. Pažymėtina, kad teisę teikti įrodymus ir paaiškinti įvykio aplinkybes D. B. turėjo galimybę įgyvendinti apeliacinės instancijos teisme, tačiau jokių naujų, jo kaltę paneigiančių, įrodymų nepateikė.

Apeliaciniame skunde D. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nors administracinio teisės pažeidimo protokole jis nurodė, kad nuoširdžiai gailisi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra išaiškinęs, kad pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą (pvz., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1504/2008, ir kt.). Nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad D. B. pažeidimo nepripažįsta, be to 2006 – 2009 metų laikotarpyje jis yra 6 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 7-8), tai rodo apelianto požiūrį į visuomenėje nustatytas taisykles bei leidžia daryti išvadą, kad jo gailestis dėl padaryto pažeidimo – deklaratyvus.

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o D. B. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius