Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK )181 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas K. L. surašytas už tai, kad 2016 m. spalio 24 d., apie 14.00 val., K. L. nepilnametis sūnus N. L., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas Kaune, Vytauto pr. ties autobusų sustojimu, sudavė tris smūgius ranka ir vieną kartą spyrė į pilvą nepilnamečiui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko pastarasis patyrė fizinį skausmą. Vertinant (duomenys neskelbtini) administracijos pateiktą N. L. charakteristiką, nustatyta, kad N. L. yra problematiško elgesio, linkęs nepaisyti mokinio elgesio taisyklių, menkinantis kitus, įžeidinėja mokytojus ir klasiokus, trukdo mokytojams vesti pamokas. N. L. tėvai nelinkę palaikyti ryšio su mokykla, ne visada reaguoja į auklėtojos žinutes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, K. L. neturi įtakos savo sūnaus N. L. auklėjimui, todėl K. L. tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokia k. L. veika kvalifikuota pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. L. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad sūnus papasakojo, jog mokykloje įvyko jos sūnaus ir kito berniuko muštynės, kurias išprovokavo kitas berniukas, kuris paleido butelį sūnui į galvą bei jį koliojo. Po to įvykio prasidėjo mokyklos administracijos spaudimas, kad jos vaikas nebelankytų tos mokyklos. Kai K. L. buvo auklėtojos kviečiama į mokyklą atvykti, visada nuvykdavo. Nesupranta, kodėl parašyta tokia bloga sūnaus charakteristika. Ji reaguoja į visus sūnaus poelgius ir su juo daug apie tai kalba.

Mažametis liudytojas N. L. parodė, kad prieš istorijos pamoką jam prie kojų ant žemės nukrito buteliukas. T. M. jį pastūmė ir N. atsitrenkė į sieną. N. susinervinęs pakėlė buteliuką ir numetė į koridorių. M.nuėjo jį pasiimti ir sugrįžęs su buteliuku trenkė N. per galvą. Tada abu susistumdė. Pasibaigus pamokoms, abu susitiko parke, kur apsižodžiavo ir susimušė. Per pamokas N. L. mokytojų neįžeidinėja, tik kartais pakalba. Vieną kartą yra sukonfliktavęs su mergaitėmis, dėl ko tėvai buvo kviečiami į mokyklą, tačiau daugiau mergaičių jis neskriaudžia. Po įvykio su M. tėvai su juo kalbėjo apie įvykį bei buvo nuėję pas M. tėvus atsiprašyti.

Mažametis liudytojas M. V. parodė, kad įvykio dieną jo buteliukas iškrito iš kuprinės, kai į ją dėjosi knygas. Tuo metu N. L. paėmė buteliuką ir numetė į koridorių. M. V. nuėjo pasiimti buteliuką ir jį supykęs metė link N. L., tačiau pataikyti jam neturėjo tikslo. Buteliukas pataikė N. į galvą. M. V. atsisėdus į suolą, prie jo priėjo N. ir jį pradėjo smaugti, tačiau klasiokai juos išskyrė. Po pamokų M. V. ėjo link parko ir jo ten laukė N. L.. Priėjęs N. pradėjo M. pravardžiuoti, jį pastūmė, smogė į veidą bei po to dar spyrė iš kojos. Po to įvykio pas M. tėvus buvo atėję N. tėvai ir atsiprašė. Pats N. jo taip pat atsiprašė, tačiau jie toliau nebendrauja. Per pamokas N. nelabai sutaria su mokytojais, nes jų neklauso, nedaro ką jie liepia, kartais mokytojus įžeidinėja. Silpnesnius klasiokus N. erzina, mėto jų daiktus.

Liudytoja R. M. parodė, kad N. L. jų mokykloje mokosi nuo 2014 m. rugsėjo mėn. Klasės auklėtoja jai sakė, kad N. mama klasės tėvų susirinkimuose yra buvusi tik vieną kartą, tačiau dėl N. elgesio problemų klasės auklėtoja mamą ne kartą yra kvietusi asmeniniam pokalbiui. N. L. yra keletą kartų įžeidęs mokytojus, jų neklauso, kalba, triukšmauja per pamokas, dažnai jo atžvilgiu mokytojai parašo pastabas. Praeitais metais vaikai N. buvo išrinkę netolerantiškiausiu klasės mokiniu. Vaikai nurodė, kad jie jo bijo, jis iš jų tyčiojasi, įžeidinėja, stumdo. Dėl to į mokyklą buvo kviesta vaiko mama ir su ja apie tai kalbėta. Po pokalbių su mama, vaikas kurį laiką būna ramesnis, labiau susikaupęs, bet po to ir vėl tampa atsipalaidavusiu, nesusikaupusiu bei netinkamai elgiasi. Po įvykio su M. N. mamai buvo pasiūlyta vaikui psichologo pagalba, tačiau jie ja nepasinaudojo.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė J. G. paaiškino, kad iki nagrinėjamo įvykio, duomenų apie N. L. šeimą jie neturėjo ir jokios paslaugos šiai šeimai nebuvo teiktos.

Byloje surinkti rašytiniai duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 3-4), tarnybinis pranešimas dėl medžiagos persiuntimo (b. l. 5), tarnybinis pranešimas dėl N. L. (b. l. 6), M. V. apklausos protokolas (b. l. 7), M. V. paaiškinimas (b. l. 11), Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos raštas dėl N. L. charakteristikos (b. l. 12), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas (b. l. 13), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 17-30), N. L. paaiškinimas (b. l. 31), K. L. paaiškinimas (b. l. 32), UAB (duomenys neskelbtini) K. L. charakteristika (b. l. 52).

Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnį, veikoje yra šio administracinio teisės pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas K. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad 2016 m. spalio 24 d., apie 14.00 val., K. L. nepilnametis sūnus N. L., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas Kaune, Vytauto pr. ties autobusų sustojimu, sudavė tris smūgius ranka ir vieną kartą spyrė į pilvą nepilnamečiui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko pastarasis patyrė fizinį skausmą. Taip pat už tai, kad vertinant (duomenys neskelbtini) administracijos pateiktą N. L. charakteristiką, nustatyta, kad N. L. yra problematiško elgesio, linkęs nepaisyti mokinio elgesio taisyklių, menkinantis kitus, įžeidinėja mokytojus ir klasiokus, trukdo mokytojams vesti pamokas. N. L. tėvai nelinkę palaikyti ryšio su mokykla, ne visada reaguoja į auklėtojos žinutes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, K. L. neturi įtakos savo sūnaus N. L. auklėjimui.

Iš mažamečių liudytojų N. L. ir M. V. parodymų matyti, kad 2016 m. spalio 24d. pertraukos tarp pamokų metu mokykloje tarp jų kilo konfliktas ir šio konflikto tolesnė eiga buvo pasibaigus pamokoms prie Vytauto pr. parko, kur N. L. sudavė smūgius ranka ir koja M. V.. Kaip ne kartą pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį nepakanka tik fakto, kad vaikas atliko priešingą teisei veiką. Kiekvienu atveju privalo būti nustatyta, kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) priešingos teisei veikos padarymą. Iš byloje esančios N. L. charakteristikos matyti, kad N. L. yra problematiško elgesio, linkęs nepaisyti mokinio elgesio taisyklių, menkinantis kitus, įžeidinėja mokytojus ir klasiokus, trukdo mokytojams vesti pamokas. Tačiau iš minėtos charakteristikos matyti ir tai, kad N. savo šeimą įvardija kaip laimingą, kur jis bendrauja su abiem tėvais bei juos abu vienodai myli. Teismo posėdžio metu N. L. paaiškino, kad tėvai blogai vertina jo konfliktus su mokytojais ar klasės draugais, visada juos aptaria bei jį auklėja, kad taip negalima elgtis ir kad jis blogai pasielgė. Po incidento su M. V. tėvai daug su juo kalbėjo. Iš N. L. bei M. V. paaiškinimų matyti, kad po įvykio N. L. tėvai ėjo pas M. V. tėvus ir jų dėl savo sūnaus poelgio atsiprašė. Iš N. L. paaiškinimų matyti, kad mamai yra žinoma apie jo netinkamus poelgius mokykloje, apie tai, kad jis buvo išrinktas netolerantiškiausiu klasės mokiniu bei mama su juo apie tai kalbėjosi. Iš liudytojos R. M. parodymų matyti, kad N. mama ne visada atvyksta į tėvų susirinkimus, tačiau kiek liudytojai žinoma iš klasės auklėtojos pasakojimo, mama po to kviečiama atvyksta į asmeninius pokalbius, po 2016-10-24 mama dalyvavo vaiko gerovės komisijos posėdyje, kur jai buvo pasiūlyta psichologo pagalba jos sūnui N. Liudytoja R. M. parodė, jog po to, kai klasės auklėtoja ar kiti mokyklos atstovai pakalba su K. L. dėl netinkamo jos sūnaus elgesio, vaikas kurį laiką būna ramesnis, labiau susikaupęs, kas rodo, kad mama reaguoja į mokyklos administracijos nusiskundimus dėl jos sūnaus N. L.. Liudytoja taip pat patvirtino, kad N. L. į mokyklą ateina tvarkingas, dėl jos lankymo problemų nėra. Nors iš byloje esančios charakteristikos bei liudytojos R. M. parodymų matyti, kad K. L. linkusi beatodairiškai tikėti savo vaiku ir dažnai pateisinti jo poelgius, vien ši aplinkybė nėra pakankama išvados, jog mama netinkamai auklėja savo sūnų ar neturi įtakos savo sūnaus N. L. auklėjimui, padarymui. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad N. L. mama K. L. domisi sūnaus elgesiu bei mokymusi bei aktyviai dalyvauja jo auklėjime. Iš bylos medžiagos matyti, kad ji nebuvo bausta už vaikų nepriežiūrą ar panašius pažeidimus. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės J. G. paaiškinimo matyti, kad iki nagrinėjamo įvykio, duomenų apie N. L. šeimą jie neturėjo ir jokios paslaugos šiai šeimai nebuvo teiktos. Darbdavio K. L. charakterizuojama teigiamai. Įvertinus surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, kad K. L. deramai neužtikrino sūnaus N. auklėjimo ir netinkamai realizavo savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią ir nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad jos nepilnametis sūnus N. L. nepadarytų teisės pažeidimo, ar deramai neužtikrino nuolatinės jo priežiūros bei auklėjimo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį jos atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalies, sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.