Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2011-07-28 · Civilinė byla Nr. 2-993-494/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-07-28
Bylos Nr.
2-993-494/2011
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00527-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas
D. Č.
Atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybei
Civilinė byla Nr. 2-993-494/2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00527-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.2.4.1.; 42.5.2.1.; 99.5; 99.7; 113.1; 114.9.1; 114.9.2; 114.9.3.1; 114.11; 116.4.
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 28 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant B.Sienkievič,dalyvaujant ieškovui D. Č.,atsakovo atstovams D. V., J.Viduto,

teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovui Vilniaus rajono savivaldybei dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. Č. ieškinyje nurodė, kad jis 2010-12-05 apie 19.45 val. jam nuosavybės teise priklausančiu lengvuoju automobiliu O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža ir kelyje įvažiavo į nepažymėtą ir neaptvertą kelio duobę, dėl ko apgadino automobilį ir patyrė žalą. Kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, plotis yra apie 5 m, kelio ženklinimo linijų nesimato, kadangi kelio danga ir kelkraštis buvo apsnigtas, ant važiuojamosios kelio dalies išvažinėtos sniego vėžės, kurios riboja prasilenkimą su priešais atvažiuojančiomis transporto priemonėmis. Ieškovui tokiame kelyje prasilenkiant su iš priešais atvažiuojančia krovinine transporto priemone, teko važiuoti kelio dalimi arčiau kelkraščio, kad iš priešais važiuojanti krovininė transporto priemonė nekliudytų ieškovo automobilio. Ieškovas, važiuodamas kelio dalimi arčiau kelkraščio, dešinės (keleivio) automobilio pusės ratais įvažiavo į kelio duobę, kuri buvo ant važiuojamosios kelio dalies krašto: dalis duobės buvo ant asfaltuotos kelio dangos, kita dalis – ant žvyrkelio. Kelio duobės dydis buvo 70 cm pločio, 80 cm ilgio ir 12 cm gylio. Įvažiavęs į duobę, ieškovas pajuto didelį smūgį, nors greitis buvo tik apie 40 km/h. Po smūgio ieškovas iš karto sustabdė transporto priemonę, ir išlipęs iš automobilio, pastebėjo apgadintą galinę pakabą: iš kėbulo išlaužtą galinį dešinįjį amortizatorių. Pažymėjo, kad tokio kelio nelygumo iš anksto nebuvo galima pastebėti, nes priekyje važiavo kitas lengvasis automobilis, kuris ribojo kelio matomumą ir neleido matyti, kas yra priekyje. Apvažiuoti kelio nelygumą, net jeigu jis būtų buvęs matomas, buvo įmanoma tik išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, bet tokios galimybės nebuvo, nes priešais važiavo krovininis automobilis, su kuriuo ieškovas prasilenkė. Be to, kelyje esanti duobė nebuvo aptverta, kelias nebuvo pažymėtas įspėjamaisiais kelio ženklais, kurie įspėtų apie galimą kelio nelygumą pavojų ir pan. Ieškovas iš karto po įvykio vietą nufilmavo, filmuotoje medžiagoje aiškiai matyti kelias, kuriame nėra jokių įspėjamųjų ženklų, kurie įspėtų apie kelio nelygumus ar galimus pavojus, o taip pat filmuotoje medžiagoje matyti, jog kelias nėra pakankamai gerai nuvalytas, o duobė visiškai nesutvarkyta, neaptverta ir nepažymėta. Įvykus įvykiui, ieškovas iškvietė policiją, kuri užregistravo eismo įvykį bei jo aplinkybes. Ieškovas 2010-12-09 gavo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio nutarimą Nr. 10-57-AT1-563 nutraukti administracinės bylos teiseną. Nutarime yra nurodytos eismo įvykio aplinkybės, taip pat pažymėta, kad duobėtas kelias nebuvo pažymėtas įspėjamaisiais kelio ženklais. Nutarime yra konstatuota, jog ieškovas nepažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimų ir jo veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties. Taip pat nutarime yra pažymėta, jog dėl eismo įvykio yra sugadintas automobilis O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas, siekdamas nustatyti padarytą žalą, kreipėsi į UAB „Reali pagalba“, kuri nustatė tikslius automobilio sugadinimus, sudarė automobilio remonto išlaidų sąmatą ir nustatė žalos dėl eismo įvykio dydį – jog automobiliui padaryta žala siekia 1326,52 Lt. Ieškovas už transporto priemonės sugadinimų nustatymą ir remonto sąmatos sudarymą šiai įmonei sumokėjo 181,50 Lt. Kadangi už kelių būklę yra atsakinga savivaldybė, kuri prieš kiekvieną didesnį ar pavojingesnį kelio nelygumą (duobę) privalo pastatyti apie tykantį pavojų įspėjančius ženklus: gaireles ar kelio ženklą „Kelio nelygumas“ arba kelią sutvarkyti, ieškovas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, pateikdamas prašymą atlyginti padarytą turtinę žalą dėl transporto priemonės sugadinimo, kurią ieškovas patyrė eismo įvykio metu dėl nepažymėtos, neaptvertos kelio duobės arba nesutvarkyto kelio; kartu su prašymu Vilniaus rajono savivaldybei pateikė visus turimus dokumentus, liudijančius eismo įvykio buvimo faktą, aplinkybes bei įrodymus dėl žalos dydžio. Tačiau už kelių priežiūrą atsakinga institucija Vilniaus rajono savivaldybė prašymą atlyginti žalą atmetė, nurodydama, jog prašymas nėra pagrįstas, todėl žala nebus atlyginama. Kadangi ieškovo prašymas buvo atmestas, ieškovas kreipėsi į internetinį teisinių paslaugų teikimo portalą Eadvokatas.lt, kuris parengė šį ieškinį teismui, todėl išlaidos už teisinių paslaugų suteikimą teikiant ieškinį taip pat privalo būti atlygintos (55,00 Lt). LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 punktas numato, jog įstatymas priskiria savivaldybės funkcijoms savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą taisymą tiesimą ir saugaus eismo organizavimą. Vilniaus rajono savivaldybė savo pareigų tinkamai neatliko – kelio nesutvarkė, duobės neaptvėrė, kelio nepažymėjo įspėjamaisiais kelio ženklais, todėl ji yra atsakinga už įvykusį eismo įvykį ir privalo atlyginti ieškovui dėl to padarytą žalą. Prašo priteisti iš atsakovo 1326,52 Lt žalos atlyginimo, 181,50 Lt už transporto priemonės sugadinimų nustatymą ir remonto sąmatos sudarymą, 55,00 Lt už ieškinio parengimą, 5% metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos, bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais nesutinka (b.l. 74-77).

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį bei jame išdėstytas aplinkybes palaikė, prašė tenkinti. Nurodė, kad kelias buvo apsnigtas, nelabai gerai nuvalytas, važiavo apie 40 km/ha greičiu. Priešais jį važiavo Škoda, iš priekio – krovininis automobilis, todėl ieškovas buvo labiau susikoncentravęs į jį, kad nesusidurtų; duobę pervažiavo automobilio dešine puse ir pajuto stiprų smūgį, iš garso suprato, kad kažkas atsitiko. Sustabdė ne iš karto, nes būna, kad ratas pagauna sniegą ir sniegas liečiasi su padanga. Nusprendęs, kad yra problema su automobiliu, sustojo maždaug už 50 m; tos dvi mašinos nuvažiavo toliau, kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų nebuvo. Iškvietė policiją, policija užfiksavo, kad pažeista dešinė automobilio pusė. Ekspertizę atliko tą pačią savaitę. Automobilis yra 1993 metų, buvo įvertintas jo nusidėvėjimas, atsižvelgta ir į dalių kainų svyravimus. Visų išvardintų sąmatoje detalių pakeitimas buvo būtinas ir susijęs su gruodžio 5 d. įvykiu. Dalį darbų ieškovas pats atliktų, jei atsakovas eitų į kompromisą, jis sutiktų su 1200 Lt suma.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija nėra tas subjektas, kuris pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Mano, kad jeigu automobilio savininkas sugadino automobilį, tai nuostolių jis galėjo turėti tik dėl savo didelio neatsargumo, o ne dėl Vilniaus rajono savivaldybės darbuotojų kaltės. Civilinė atsakomybė, kaip bet kuri prievolė, atsiranda esant tam tikrų juridinių faktų visumai, t.y. esant šioms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei, žalai ir nuostoliams. Įstatymas numato, kad tik tam tikrais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti nesant visų išvardytų civilinės atsakomybės sąlygų. Tik įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti be kaltės ar nesant veiksmų neteisėtumo sąlygos; pareiga atlyginti teisėtais veiksmais padarytą žalą gali kilti tik įstatymų numatytais atvejais, o toks atvejis statinių, kelių savininko (valdytojo) atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose nėra numatytas. Ieškovas nepateikė įrodymų nė vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, šiuo atveju nėra Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojų kaltės, darbuotojų veikla yra teisėta, jie nepažeidė jokių įstatymų, neatliko jokių įstatymais draudžiamų veiksmų, elgėsi atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai nenumato, kad išlaidos, susijusios su automobilio sugadinimu, piliečiams kompensuojamos iš valstybės ir savivaldybės biudžeto. Kelių priežiūros funkciją reglamentuoja daugybė teisės aktų. Vienas iš tokių teisės aktų yra Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr.V-103 patvirtinto Kelių priežiūros vadovo 1 dalis „Automobilių kelių priežiūros normatyvai“ KPV PN-05 (Žin, 2006, Nr. 55-1994) (toliau - AKPN). Kelių priežiūros vadovas - tai normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių kelių techninės priežiūros kokybę, darbus bei jų vertę, visuma. Normatyvuose nurodytas terminas pažaidoms ištaisyti nustatomas nuo jų užfiksavimo momento. I-o priežiūros lygio rajoniniuose keliuose atsiradusios išdaužos (tik pavojingos) turi būti užtaisomos žiemą naudojant šaltus asfalto mišinius ar kitas medžiagas per 2 darbo dienas (AKPN 6 lentelės 2.1.2. punkto 3 dalis). (duomenys neskelbtini) eismo saugumui pavojingų išdaužų asfaltbetonio dangoje nebuvo užfiksuota. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeidęs teisės aktų, reglamentuojančių jo vykdomą veiklą nuostatas (CK 6.246 str.), jokios žalos ieškovui jis negalėjo padaryti ir nepadarė (CK 6.249 str. 1 d.), nėra ir negali būti priežastinio ryšio tarp neatliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovo ieškinyje nurodytos žalos (CK 6. 247 str.). KET 172 p. reikalaujama, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto nenumatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu tai reikalinga dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai yra blogas matomumas. KET 173 p. numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kas šiuo atveju gali pateikti įrodymus, kokiu greičiu automobilis važiavo nurodytą kelio ruožą. Atsakovo nuomone, automobilio vairuotojas nesilaikė saugaus eismo nuostatų, ypač KET 48, 172, 173 p.p. reikalavimų, todėl ir sugadino automobilį. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 str. 21 p., vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas yra priskirtoji (ribotai savarankiška) savivaldybės funkcija pagal sprendimų priėmimo laisvę. Savivaldybės šią funkciją atlieka atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes, o ypač tai priklauso nuo gaunamo finansavimo. Gavus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos skiriamų kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų bei Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšų dalį, yra atliekamas Vilniaus rajono vietinių kelių remontas, tiesimas, vykdoma priežiūra. Darbų mastą, jų eiliškumą nustato atitinkamų seniūnijų seniūnai. Vietinių kelių remonto bei priežiūros poreikiai kelis kartus viršija skiriamas lėšas. Lėšų trūkumas neleidžia užtikrinti visų rajono kelių tinkamos priežiūros, atstatymo darbų. Iš byloje esančios Vilniaus rajono savivaldybės policijos komisariato patrulių užpildytos 2010-12-05 pažymos apie eismo įvykį matyti, kad sugadinta transporto priemonės (duomenys neskelbtini) dešinė pusė, toliau pažymoje patikslinama, kad sugadinta yra dešinės pusės galinė pakaba. Pareiškėjas teismui pateikė UAB „Reali pagalba“ remonto sąmatą Nr. 141, iš kurios matyti, kad į bendrą žalos sumą įskaičiuotas ir priekinės pakabos remontas, nors policijos pažymoje nurodyta, kad priekinės pakabos pažeidimų užfiksuota nebuvo. Pateiktoje sąmatoje taip pat yra numatyta dažymo, pasiruošimo dažyti ir dažymo medžiagų kaina. Naujai montuojamos pakabos dalys paprastai teikiamos jau nudažytos, todėl kyla klausimas, kam buvo reikalingi dažymo darbai, jeigu apgadinta buvo tik transporto priemonės pakabos dalis. Labai svarbu ir tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovai nedalyvavo transporto priemonės apžiūros metu. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą būtina įrodyti žalą (CK 6.245 str., CK 2.469 str.). Pareiškėjas įrodinėdamas patirtus nuostolius teismui pateikė remonto sąmatą ir fotonuotraukas, teismui pateiktose nuotraukose jokių pažeidimų nesimato. Tačiau kas dabar gali patvirtinti, kad pareiškėjui priklausančios transporto priemonės Opel sugadinimai įvyko būtent eismo įvykio metu ir būtent tokiu mastu, kaip teigia pareiškėjas. Automobilio pakabos elementai eksploatuojant transporto priemonę yra nuolatos veikiami didelių mechaninių apkrovų (ypač vertinant Lietuvos automobilių kelių būklę), todėl šiuo atveju nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad konkretūs automobilio (duomenys neskelbtini) pažeidimai įvyko 2010-12-05 eismo įvykio metu. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad ieškinį teismui parengė advokatas ar advokato padėjėjas, o iš pridėto mokėjimo kvito turinio apskritai neįmanoma nustatyti, už kokio skundo surašymą mokami pinigai, be to, nėra aišku, kas (advokatas ar advokato padėjėjas) parengė ieškinį teismui. Todėl pareiškėjas neįrodo turėtų bylinėjimosi išlaidų sumos. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas mano, kad jam turtinė prievolė atlyginti nuostolius ieškovui neatsiranda ir negali atsirasti, nes nėra civilinės atsakomybės sąlygų, be kurių civilinės atsakomybės atsiradimas yra neįmanomas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad vairuotojas turėjo atsižvelgti į kelio sąlygas ir sulėtinti greitį, galbūt tada sugebėtų duobę apvažiuoti. Nėra aišku, kokiu greičiu važiavo ieškovas. Taip pat neaišku, iš ko susideda dažymo darbų kaina. Policija nurodė, kad buvo sugadinta dešinės pusės pakaba, bet ieškovas prašo atlyginimo už daugiau padarytų darbų. Savivaldybė pagal įstatymą privalo rūpintis kelių priežiūra, tačiau išdaužų užfiksuota nebuvo, todėl Didžiosios Riešės kaime nebuvo atliekami kelio remonto darbai. Iš nuotraukų nematyti aiškių sugadinimų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

LR CK 6.263 str. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (1 d.). Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (3 d.). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 str. 1 d.). Be to, pagal CK 6.266 str. 1 d. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462). Atsižvelgdamas į eismo įvykio specifiką, į tai, kad Vilniaus rajono savivaldybė nebuvo eismo įvykio dalyvis, į tai, kad akivaizdi avarija neįvyko, teismas daro išvadą, kad atsakovo argumentai: jog kas gali patvirtinti, kad ieškovui priklausančios transporto priemonės sugadinimai įvyko būtent eismo įvykio metu ir būtent tokiu mastu, – nepagrįsti.

Pateiktais rašytiniais įrodymais: Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus 2010-12-05 pažyma apie automobilio sugadinimus bei Kelių policijos poskyrio 2010-12-08 nutarimo Nr. 10-57-AT1-563, kuriame nurodytas pranešimo apie įvykį gavimo laikas bei kuriuo nutarta nutraukti administracinės bylos teiseną (b.l. 17, 19), transporto priemonės nuotraukomis (b.l. 12-15); išreikalauta iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS administracinė medžiaga Nr. 10-57-AT1-563 (pareigūno A. M.-Š. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schema, iš karto po eismo įvykio D. Č. duotais paaiškinimais bei nuotraukomis) (priedas prie bylos); ieškovo paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad 2010-12-05, apie 19.45 val. ieškovas D. Č., vairuodamas jam priklausantį automobilį O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini), kai lauke buvo tamsu ir blogas matomumas, prasilenkdamas su krovininiu automobiliu, laiku nepastebėjo duobės, kurios plotis 0,7 m, ilgis 0,8 m, gylis 0,12 m, esančios ant važiuojamosios dalies (jos krašto) ir įvažiavo į duobę automobilio dešinės pusės ratais.

LR Kelių įstatymo 4 str. 3 d. nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad kelias, esantis Vilniaus rajone, Didžiosios Riešės kaime, Molėtų gatvėje, ir kuriame įvyko eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso ar kitais pagrindais yra valdomas kito juridinio ar fizinio asmens. Valstybės (savivaldybės) nuosavybės teisė į šį kelią nėra kvestionuojama, todėl ta aplinkybė, kad savivaldybės nuosavybė nėra įregistruota viešajame registre, nepaneigia kelio, kaip valstybės (savivaldybės) turto ir viešosios teisės objekto, teisinio statuso. Pagal LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (2010-07-02 įstatymo red.), todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad Vilniaus rajono savivaldybė nėra tinkamas atsakovas.

Pareigą atsakovui nustato ir LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d., o būtent, kad savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys - kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones; o pagal šio straipsnio 7 d. 3 p. kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos.

Vilniaus rajono savivaldybė nepateikė įrodymų, kad policijos nutarime minimos kelio duobės nebuvo, ar kad neatitinka jos matmenys, ar kad duobė buvo pažymėta įspėjamuoju ženklu; todėl nėra pagrindo ieškovui perkelti įrodinėjimo naštą, kad ieškovas nepažeidė kelių eismo taisyklių. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo, jo atstovų samprotavimai, kaip, pvz., „amortizatoriai dažnai genda“, ar „kas gali įrodyti, kokiu greičiu automobilis važiavo nurodytą kelio ruožą“, ar kad (duomenys neskelbtini) (arba (duomenys neskelbtini)) kaime nebuvo užfiksuota kelio išdaužų, ir kiti panašūs keliami klausimai negali būti vertinami kaip rimti argumentai ir/ar įrodymai, nes visiškai neatitinka CPK 177 str., 180 str. apibrėžtos įrodymų sąvokos. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, taigi, šiuo atveju pareiga įrodyti ieškinyje nurodytų aplinkybių nepagrįstumą tenka atsakovui (CPK 178 str.), tuo tarpu atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, ieškovo pateiktos filmuotos medžiagos peržiūrėti teismo posėdyje atsakovo atstovas nepageidavo. Byloje nėra ginčijama, kad eismo įvykio metu, t.y. žiemą, vakare, buvo blogas matomumas, kelias buvo apsnigtas. Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2010-12-08 nutarime yra nustatytos visos objektyvios eismo įvykio aplinkybės, tame tarpe įvykio vieta (ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini)), nurodyti ir duobės išmatavimai bei aplinkybė, kad ją apvažiuoti galima tik išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, automobilio apgadinimas, nutarimu konstatuota, kad D. Č. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė; todėl spręstina, jog eismo įvykis įvyko ne dėl ieškovo kaltės, o dėl nepažymėtos kliūties – duobės – buvimo neapšviestame kelio ruože tamsiu paros metu, kas patvirtina netinkamą kelio priežiūrą. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tokiu atveju veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu, nekeliamas ir jo rūpestingumo klausimas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Kadangi ieškovas patyrė nuostolių dėl atsakovo įstatymu priskirtos pareigos nevykdymo, t.y. netinkamos Vilniaus rajono savivaldybei priklausančio kelio priežiūros, visos ar dalies finansinės naštos perkėlimas pačiam ieškovui prieštarautų teisingumo principui, todėl šiuo atveju neturi įtakos ta aplinkybė, kad savivaldybė neturi pakankamai lėšų keliams sutvarkyti, yra pagrindas taikyti visišką nuostolių atlyginimą (CK 6.251 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad prieš eismo įvykį ieškovo automobilis buvo techniškai tvarkingas, galiojo techninis apžiūros talonas (b.l. 60-61). Ieškovas D. Č. transporto priemonei O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytus nuostolius grindžia UAB „Reali pagalba“ 2010-12-12 Remonto sąmata Nr. 141, kurioje remonto kaina nustatyta: už darbus 350,00 Lt, dažymą – 172,25 Lt, dalis 1829,77 Lt (be PVM); atskaičius nusidėvėjimą, priskaičiuota iš viso 1326,52 Lt su PVM (b.l. 10). Atsakovas nurodo, kad į sąmatą yra įskaičiuotas ir priekinės pakabos remontas, nors policija tokio pažeidimo neužfiksavo, naujai montuojamos pakabos dalys paprastai teikiamos jau nudažytos, todėl neaišku, kam buvo reikalingi dažymo darbai. Teismo posėdyje apklausti liudytojai Ž. C. ir G. S. (UAB „Reali pagalba“ darbuotojai) patvirtino, kad buvo nustatyti automobilio priekinės ir galinės dešinės pusės pakabos pažeidimai: įlenkti amortizatoriai, galinis amortizatorius buvo išrautas iš dešinės pusės; paskaičiuoti dažymo darbai yra ne automobilio išorės, o vidaus dažymo darbai; gruntuojant reikalinga pakeisti 2 amortizatorius; reikėjo virinti arką ir nudažyti arkos vidų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti UAB „Reali pagalba“ sąmatoje nurodytų darbų būtinumu bei remonto kainos dydžiu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tokio pobūdžio darbų kaina neatitinka sąmatoje nurodytos kainos; be to, visi sugadinimai negali būti matomi išoriškai apžiūrėjus automobilį, todėl vien tai, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2010-12-05 pažymoje ar 2010-12-08 nutarime nėra nurodyti visi sąmatoje išvardinti defektai, nėra pagrindas pripažinti, kad jie atsirado ne kaip nagrinėjamo eismo įvykio pasekmė. Kaip buvo paminėta, prieš eismo įvykį ieškovo automobilis buvo techniškai tvarkingas. Atsižvelgiant į šių nustatytų aplinkybių visumą, į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog tokie sugadinimai eismo įvykio metu negalėjo kilti, atsakovo argumentai vertintini kritiškai, sąmatoje nurodyta remonto kaina laikytina pagrįsta, iš atsakovo ieškovui priteistina 1326,52 Lt žalos atlyginimo (CK 6.245-6.249 str., 6.251 str.).

Pagal CK 6.249 str. 4 d. 2 p., be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 181,50 Lt (b.l. 11) už transporto priemonės sugadinimų nustatymą ir remonto sąmatos sudarymą.

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (t.y. 1326,52 Lt ir 181,50 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas į bendrą žalos atlyginimo sumą taip pat skaičiuoja 55 Lt už teisinių paslaugų suteikimą (ieškinio surašymą) (b.l. 16, 63-71), 24,35 Lt už UAB „Skirlita“ pažymą apie automobilio techninės apžiūros galiojimą, 1,40 Lt komisinį banko mokestį už pinigų pervedimą UAB „Skirlita“, 3,55 Lt už registruoto laiško siuntimą UAB „Skirlita“ (b.l. 72-73). Šios išlaidos neatitinka CK 6.249 str. nurodytų žalos ir nuostolių kriterijų, todėl priteistinos CPK 79 str., 88 str. 1 d. 8 p. pagrindu kaip būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Dėl 55 Lt, sumokėtų už ieškinio surašymą, pažymėtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog ieškinys surašytas asmens, turinčio teisę teikti teisines paslaugas; tačiau, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į prašomos priteisti sumos dydį (55 Lt), kuri negali būti pripažinta nepagrįstai didelė; į tai, kad toks ieškovo pasirinktas teisinių konsultacijų būdas gali būti pateisinamas, jis nepablogina atsakovo padėties; nėra pagrindo abejoti, jog paslauga yra susijusi su nagrinėjama byla, todėl ieškovo turėtos išlaidos už ieškinio parengimą laikytinos būtinomis ir pagrįstomis

Iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 67 Lt žyminio mokesčio ieškovui (CPK 93 str. 1 d.), 4,60 Lt pašto išlaidų valstybei (LR CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės (į.k. 188708224) ieškovui D. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1508,02 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuonis litus 02 ct.) žalos atlyginimo, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2011-02-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 151,30 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt vieną litą 30 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 4,60 Lt (keturis litus 60 ct.) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė