- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-903-565/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-06457-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- UAB „Industrijos garantas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Grinda“, UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Industrijos garantas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Grinda“, UAB „Vilniaus energija“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Industrijos garantas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, prašydamas priteisti iš atsakovo 9 318,33 Lt (2 698,77 Eur) nuostoliams atlyginti.
Ieškovas nurodė, kad ieškovo draudėjas L. Ž. 2009-07-29 Vilniuje, ties namu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvažiavo ant kelio važiuojamojoje dalyje esančio kanalizacijos šulinio, kurio dangtis apgadino minėtą automobilį. Pagal Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutarties sąlygas ieškovas atlygino draudėjui L. Ž. 9 318,33 Lt žalą. CK 6.1015 str. numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens Pagal įvykio metu galiojusią Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. redakciją savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Lietuvos Respublikos turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 d. 3 p. a) pp. numato, kad savivaldybių nuosavybėn perduodamos gatvės ir vietinės reikšmės keliai su visais jiems priklausančiais statiniais, prie kurių priskirtina ir inžinerinė įranga, keliuose ir gatvėse esantys lietaus kanalizacijos tinklai bei komunikacijos. Todėl ieškovas dėl žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovą. Atsakovas atsisakė atlyginti žalą motyvuodamas tuo, kad dėl Elektrinės gatvės priežiūros ir remonto yra atsakingas trečiasis asmuo UAB „Grinda“, kuriam ir turėtų būti teikiama pretenzija. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ nėra perduotas valdyti kanalizacijos šulinys, dėl kurio trūkumų kilo žala, todėl jis dėl už žalą nėra atsakingas.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad atsakovo apskaitoje nėra kanalizacijos šulinio, dėl kurio įvyko eismo įvykis ir atsirado žala ieškovo draudėjui. Ieškovas nepateikė rodymų, patvirtinančių, kad šis kanalizacijos šulinys nuosavybės teise priklauso atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-02 sprendimu ieškinį visiškai patenkino.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015 yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai statinys Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas, jo savininkas (valdytojas) kaip atsakomybės už statinį subjektas, identifikuojamas pagal tai, ar toks asmuo įstatymo arba sutarties pagrindu yra įgijęs teisinę pareigą valdyti ir rūpintis tinkama statinio priežiūra. Lietuvos Respublikos turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 d. 3 p. a) pp. numato, kad gatvės ir vietinės reikšmės keliai perduodami savivaldybių nuosavybėn su visais jiems priklausančiais statiniais, prie kurių priskiriama ir inžinerinė įranga, keliuose ir gatvėse esantys lietaus kanalizacijos tinklai bei komunikacijos. VĮ Registrų centro 2015-06-10 rašte Nr. VILRA (12.5.26)-16586 nurodyta, kad lietaus kanalizacijos, esančios Elektrinės 4, Vilniuje, kaip savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Iš (duomenys neskelbtini), situacinės schemos matyti, kad kanalizacijos šulinys, dėl kurio trūkumų įvyko eismo įvykis, yra Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio kelio važiuojamojoje dalyje, minėtas šulinys yra dalis lietaus kanalizacijos sistemos, skirtos aptarnauti ne vien tik trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus energija“ priklausančią termofikacinės elektrinės teritoriją. Iš minėtos situacijos schemos matyti, kad Vilniaus termofikacinei elektrinei priklauso kanalizacija nuo šulinio Nr.1 iki šulinio Nr.5. Eismo įvykio vietoje esantis šulinys Nr.7 Vilniaus termofikacinės elektrinės teritorijai nepriklauso. Kadangi kanalizacijos šulinys, dėl kurio trūkumų įvyko eismo įvykis, yra gatvės lietaus kanalizacijos sistemos dalis, pagal Lietuvos Respublikos turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 d. 3 p. a) pp. laikytina, kad šis lietaus kanalizacijos šulinys yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn perduotos gatvės lietaus kanalizacijos dalis ir Vilniaus miesto savivaldybė, kaip minėto objekto savininkas, yra atsakinga už šio lietaus kanalizacijos šulinio tinkamą būklę, nepriklausomai nuo to, ar Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str. 3 d. prasme kanalizacijos šulinys priskirtinas kelio konstrukcijai, ar ne. Tai, kad atsakovas nėra tinkamai įforminęs gatvės lietaus kanalizacijos perėmimo nuosavybėn ir jos neįregistravęs viešajame registre, neatleidžia jo nuo atsakomybės už žalą, padarytą tretiesiems asmenims dėl šio objekto trūkumų.
Tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Grinda“ 2006-11-30 sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi Nr. A67-81-(16.34-ADM-10) UAB „Grinda“ įsipareigojo teikti atsakovui lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas. Tačiau minėtoje sutartyje nėra numatyta, kad UAB „Grinda“ perduodama sutartyje numatytų objektų valdymo teisė. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutartyje numatytų objektų, tame tarpe ir ginčo lietaus kanalizacijos šulinio, valdymo teisė išliko atsakovo žinioje.
Atsiliepimas
Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytą automobilio apgadinimų priežastį ir patvirtinančių, kad eismo įvykio metu tokio pobūdžio ir masto apgadinimai negalėjo būti padaryti. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, tiek žala, tiek priežastinis ryšys tarp atsakovui nuosavybės teise priklausančio kanalizacijos šulinio trūkumų ir atsiradusios žalos visiškai įrodyti.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, eismo įvykio vieta buvo neapšviesta, automobilio vairuotojas važiavo mažesniu, nes leistinas, greičiu, kanalizacijos šulinio trūkumai buvo tokie, jog jų negalima buvo pastebėti vizualiai net ir esant geram matomumui. Minėtais rašytiniais įrodymais apibūdintos eismo įvykio aplinkybės nepaneigtos kitais leistinais įrodymais. CK 6.270 str. 1 d. numatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą atleisti žalą padariusį asmenį nuo atsakomybės, įrodinėjimo našta tenka atsakovui, kaip žalą padariusiam asmeniui. Atsakovas tokių aplinkybių buvimo neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo atsakomybės ar mažinti priteistinos žalos dydį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-02 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad kanalizacijos šulinys, kuris, ieškovo manymu, lėmė žalą ieškovo apdraustam automobiliui, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Lietuvos Respublikos turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 4 str. 2 d. 4 p. nurodyta, kad turtas savivaldybių nuosavybėn perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, kuriuose nurodomas objekto pavadinimas, adresas (vieta), nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos data, balansinė ir likutinė vertė. CK 4.47 str., 4.49 str. 1 d. įtvirtinta, kad daikto (turto) įgijėjas teisę į daiktą (turtą) įgyja nuo jo perdavimo įgijėjui momento. Visa lietaus kanalizacijos sistema, kurioje yra ir ginčo kanalizacijos šulinys, nėra perduota atsakovui, nėra pasirašyta jokių šios sistemos perdavimo-priėmimo aktų. Todėl atsakovas nėra įgijęs nuosavybės teisės į ginčo kanalizacijos šulinį.
Atsiliepimas
Ginčo kanalizacijos šulinys galėjo būti įrengtas statant trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ elektrinės lietaus nuotekų tinklus. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime nurodė, kad yra dalies lietaus nuotekų sistemos savininkas, jam priklauso lietaus nuotekų sistemos dalis, kurioje yra šuliniai nuo Nr.1 iki Nr.5. Todėl konstatuotina, kad lietaus nuotekų sistemą įrengė trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“, kuris galimai ir privalo eksploatuoti ginčo kanalizacijos šulinį.
2. Jei teigti, kad ginčo kanalizacijos šulinys yra atsakovo nuosavybė, tai atsakovas visų Vilniaus mieste esančių kanalizacijos šulinių valdymą 2006-11-30 atlygintinų paslaugų teikimo sutarties Nr.A67-81-(16.34-ADM-10 pagrindu yra perdavęs trečiajam asmeniui UAB „Grinda“, todėl atsakovas yra netinkamas atsakovas šioje byloje.
3. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ ginčo kanalizacijos šulinį sutaisė 2009-07-28 ir pastatė perspėjamąją vertikalią gairę vairuotojams. Todėl galima daryti išvadą, kad buvo imtasi visų saugumo priemonių informuoti vairuotojus apie galimą pavojų, o automobilio Volvo S60 vairuotojas buvo nepakankamai atidus. Be to, suremontuotas kanalizacijos šulinys galėjo būti atvertas dėl trečiųjų asmenų kaltės, galėjo pakilti dėl per didelio automobilio greičio ar dėl kitų aplinkybių.
Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
Atsiliepimas
1. Atsakovas, jeigu jis teigia, kad konkretus kanalizacijos šulinys, esantis atsakovui nuosavybės teise priklausančio kelio važiuojamojoje dalyje, nepriklauso atsakovui nuosavybės teise ar nėra atsakovo valdomas, turi pateikti šį atsakovo atsikirtimą patvirtinančius įrodymus. Atsakovas tokių įrodymų nėra pateikęs.
2. Pagal Kelių įstatymo 2 str. 3 d. suformuluotą kelio apibrėžimą vandens nuleidimo sistemos yra sudedamojo kelio dalis. Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 d. 3 p. a) pp. nurodyta, kad savivaldybių nuosavybėn perduodami gatvės ir vietinės reikšmės keliai su visais jiems priklausančiais statiniais, tame tarpe lietaus kanalizacijos tinklais bei komunikacijomis. Lietaus kanalizacijos šulinys turėtų būti laikomas pagrindiniam daiktui – keliui, priklausančiu antraeiliu daiktu. Perdavus kelią, kelio nuosavybės teisės įgijėjui pereina nuosavybės teisė ir į visus keliui priklausančius antraeilius daiktus. Todėl net ir nesant konkretaus kanalizacijos šulinio perdavimo-priėmimo atsakovui akto, atsakovas yra laikomas kanalizacijos šulinio, kuris priklauso atsakovui priklausančiam keliui, savininku. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad Vilniuje esanti Elektrinės gatvė priklauso atsakovui.
3. 2006-11-30 atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi Nr.A67-81-(16.34-ADM-10) trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ nebuvo pavesta nuolatinai prižiūrėti kelią ir jo elementus, trečiajam asmeniui buvo pavesta atlikti tik tam tikrus konkrečius darbus, kuriuos jam nurodo atlikti atsakovas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šia sutartimi trečiajam asmeniui nebuvo perduota kanalizacijos šulinio valdymo teisė.
4. Eismo įvykio metu ant kanalizacijos šulinio vertikalios gairės nebuvo, ši gairė nuotraukose matosi dėl to, kad nuotraukos darytos kitą dieną po įvykio. Byloje nėra jokių įrodymų, kad kanalizacijos šulinio dangtis buvo atidarytas trečiųjų asmenų ar atsidarė dėl per didelio automobilio greičio. Eismo įvykį tyrę policijos pareigūnai nustatė, kad automobilio vairuotojas laikėsi kelių eismo taisyklių, greičio neviršijo. Tvarkingas šulinio dangtis negali pajudėti iš vietos ant jo užvažiavus automobiliui ar užlipus pėsčiajam.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Taip pat nenustatyti absoliutūs skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindai.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas Kelių transporto priemonių savanoriškuoju draudimu 2009-07-07 apdraudė L. Ž. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-07-29, apie 0.10 val., L. Ž. važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, ties (duomenys neskelbtini) automobiliui užvažiavus ant gatvės važiuojamojoje dalyje esančio lietaus kanalizacijos šulinio, šulinio dangtis pakilo, atsitrenkė į automobilio priekinę dalį po varikliu ir automobilį apgadino. Ieškovas 2009-10-20 atlygino draudėjui dėl automobilio apgadinimo patirtą 9 318,33 Lt žalą. VĮ Registrų centras pateikė informaciją, kad Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie lietaus kanalizaciją (duomenys neskelbtini).
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 d. 3 p. a) pp. nustatyta, kad savivaldybių nuosavybėn perduodamos gatvės ir vietinės reikšmės keliai su visais jiems priklausančiais statiniais (tiltais, viadukais, požeminėmis bei antžeminėmis perėjomis, laiptais, atramos sienelėmis, visuomeninio keleivinio transporto stotelėmis, paviljonais, kelių eismo reguliavimo techninėmis priemonėmis, inžinerine įranga, lietaus kanalizacijos tinklais bei komunikacijomis, automobilių parkavimo ir saugojimo aikštelėmis), kuriuos savivaldybės valdo patikėjimo teise.
Atsakovas neneigė, kad jam nuosavybės teise priklauso Elektrinės gatvė Vilniuje. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2009-07-29 eismo įvykis įvyko ieškovo draudėjo automobiliui užvažiavus ant Elektrinės gatvės važiuojamojoje dalyje esančio lietaus kanalizacijos šulinio dangčio. Nors atsakovas teigia, kad šis šulinys nėra Vilniaus miesto lietaus nuotakyno tinklo dalis, o galimai įrengtas statant trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ elektrinės lietaus nuotekų tinklus, tačiau trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ pateikė įrodymus (1 t., 143-153 b.l.), kad trečiajam asmeniui priklauso lietaus kanalizacija nuo šulinio Nr.1 iki šulinio Nr.5, o eismo įvykis įvyko dėl lietaus kanalizacijos šulinio Nr.7 (kuris pagal Vilniaus miesto kartografinių duomenų bazės specifikaciją (duomenys neskelbtini) pažymėtas kodu 7508) trūkumų, šis šulinys nėra trečiojo asmens teritorijoje. Atsakovas šių trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ pateiktų įrodymų nepaneigė, nepateikė įrodymų, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančioje gatvėje esantis lietaus kanalizacijos šulinys priklauso ne atsakovui, o kitam asmeniui.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. redakciją, galiojusią eismo įvykio metu, savarankiškosios savivaldybių funkcijos yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr.155 patvirtintos Kelių priežiūros tvarkos 16 p. nustatyta, kad statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostoje ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai). Atsakovas, 2006-11-30 atlygintinų paslaugų teikimo sutarties Nr.A67-81-(16.34-ADM-10) pagrindu pavesdamas trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ lietaus nuotekų tinklų priežiūrą ir eksploatavimą, tame tarme ir ginčo lietaus kanalizacijos šulinio (tai matyti iš 1 t., 84-86 b.l. esančio Avarinių situacijų Vilniaus miesto gatvėse lokalizavimo 37 p.), elgėsi kaip Elektrinės gatvėje esančių lietaus nuotekų tinklų savininkas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovas, kaip gatvės, kurioje yra įrengti lietaus nuotekų tinklai, savininkas, įstatymo pagrindu įgijęs teisinę pareigą rūpintis tiek gatvės, tiek joje esančių lietaus nuotekų tinklų tinkama priežiūra, nesant įrodymų, kad gatvės nuotekų tinklų, dėl kurių įvyko 2009-07-29 eismo įvykis, savininkas yra kitas asmuo (trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“), laikytinas lietaus nuotekų tinklų, dėl kurių įvyko 2009-07-29 eismo įvykis, savininku, nepaisant to, kad atsakovas viešame registre nėra įregistruotas kaip šių lietaus nuotekų tinklų savininkas.
Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad atsakovas Vilniaus mieste esančių lietaus nuotekų tinklų valdymą 2006-11-30 atlygintinų paslaugų teikimo sutarties Nr.A67-81-(16.34-ADM-10) pagrindu yra perdavęs trečiajam asmeniui UAB „Grinda“, todėl tinkamu atsakovu šioje byloje turi būti trečiasis asmuo UAB „Grinda“. Šioje sutartyje nėra nuostatų, kad lietaus nuotekų tinklai trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ perduodami savarankiškai valdyti. Iš sutarties sąlygų matyti, kad atsakovas perdavė trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ atlikti tik sutartyje konkrečiai nurodytus lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir remonto darbus, jų apimtis derinant su atsakovu (sutarties 1.1., 1.1.1 p.), o atsakovas įsipareigojo šiuos darbus priimti ir už juos sumokėti, nemokant už savavališkai atliktus ir sutartyje nenumatytus priežiūros ir remonto darbus (sutarties 2 p.).
Neįrodytas atsakovo teiginys, kad 2009-07-28 ant ginčo kanalizacijos šulinio buvo pastatyta perspėjamoji vertikali gairė, todėl automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo nepakankamai atidus. Byloje esančioje kelių policijos pareigūno sudarytoje eismo įvykio schemoje ir tarnybiniame pranešime nėra duomenų apie tokios gairės buvimą eismo įvykio vietoje eismo įvykio metu (1 t., 17, 18 b.l.). 1 t., 10 b.l. esančios nuotraukos darytos po eismo įvykio, dienos metu, todėl šios nuotraukos nepatvirtina, kad ant ginčo kanalizacijos šulinio matoma perspėjamoji vertikali gairė jau buvo eismo įvykio metu. Atsakovo teiginiai, kad kanalizacijos šulinio dangtis galėjo būti atidarytas nenustatytų trečiųjų asmenų ar atsidaryti dėl per didelio ant dangčio užvažiavusio automobilio greičio yra tik niekuo nepagrįstos prielaidos.
Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas, jo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.