Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. D. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. D. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 2321 straipsnio 5 dalį (2002-12-10 d. įst. red.), 266 straipsnį, galutine 9 metų laisvės atėmimo bausme. 2006 m. gruodžio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, kita nuosprendžio dalis pakeista – BK 16 straipsnio 1 dalis, 2321 straipsnio 5 dalis perkvalifikuota į 260 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su bausme pagal BK 201 straipsnio 2 dalį ir BK 266 straipsnį, ir paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, paskirta bausmės dalis sumažinta 1/3, ir paskirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. R. D. Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – 11 metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiai pakeisti, panaikinta 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalis, kuria BK 16 straipsnio 1 dalis, 2321 straipsnio 5 dalis, perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 1 dalį. Palikta galioti 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 16 straipsnio 1 dalį, 2321 straipsnio 5 dalį, ir paskirta bausmė pagal BK 16 straipsnio 1 dalį, 2321 straipsnio 5 dalį, subendrinta su bausme, paskirta už BK 201 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnį, ir paskirta galutinė bausmė – 9 metai laisvės atėmimo. 2010 m. vasario 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu prie jos pridedant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartimi paliktą galioti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2007 m. birželio 8 d., bausmės pabaiga – 2020 m. sausio 30 d. Neatlikta bausmės dalis – 3 metai 4 mėnesiai 22 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2016 m. rugsėjo 8 d., dieną).Komisija 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam R. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam R. D..Nuteistasis R. D. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neįvertino BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, kada turi būti taikomas lygtinis paleidimas nuteistajam, o Komisijos nutarimas yra pagrįstas, nes Komisija patvirtino ir įvertino visas aplinkybes remdamasi teisės aktais ir specialistų analizėmis.Nesutikdamas su apylinkės teismo išvada, kad netinkamai įvertinta nuteistojo charakteristika, skundo autorius teigia, jog toks teiginys yra nepagrįstas, nes Komisija kaip tik rėmėsi specialistų pateiktomis kompetentingomis išvadomis.Kritikuojant apylinkės teismo teiginį, kad padarytas sunkus nusikaltimas, skunde nurodoma, jog tokį argumentą galima traktuoti kaip nuteistojo teisimą antrą kartą, nes nusikaltimo pobūdį ir visas aplinkybes, susijusias su nusikaltimu, įvertino pirmosios instancijos teismas ir už tai skyrė bausmę, o lygtinio paleidimo aplinkybes įvertino Komisija ir priėmė sprendimą taikyti lygtinį paleidimą.Taip pat nesutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad „nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas“, teigiama, kad toks tvirtinimas yra nepagrįstas, nes remiantis BVK 64 straipsniu, nuobaudos, skirtos nuteistajam, yra negaliojančios. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas, buvo 8 kartus paskatintas už gerą elgesį ir 2015 m. gegužės 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo perkeltas į atvirąją koloniją.Dėl apylinkės teismo motyvo apie galimą nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninio veiksnio didinimą, t. y., netinkamų draugų pasirinkimą, skundo autorius pažymi, kad jis jau vienuolikti metai, kaip su nusikaltimo bendrininkais jokių ryšių nepalaiko, apeliantui artimi žmonės tėra jo šeimos nariai.Nuteistojo R. D. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą R. D. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. D. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema (11 balai), tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.Nors nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino bylos duomenis, yra eilė teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, kurios buvo įvertintos Komisijos, skundą nagrinėjančios kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Skundo nagrinėjimui pateikta byla patvirtina, kad R. D. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, per lygtinio paleidimo komisijos jam skirtą laikotarpį nustatytos tvarkos nepažeidė. Tačiau nuteistasis pataisos procese buvo pasyvus, dalyvavo tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, duomenų, kad nuteistasis būtų dalyvavęs kitose programose ar mokymuose, medžiagoje nėra pateikta. Pažymėtina, kad dalyvavimas vien tik privalomose pataisos įstaigoje vykdomose programose ir organizuojamuose renginiuose, nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai, buvo ir skatintas (8 kartus), ir baustas (2 kartus), 2 kartus už nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimą nuobaudos neskirtos. Nors paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau nusižengimų darymas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, patvirtina, jog nebuvo vykdyta viena iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad R. D. nors sugeba įvardinti vietas, kurių reikėtų vengti laisvėje, atpažįsta socialinius veiksnius, kurie gali skatinti nusikalstamumą, tačiau praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės, o šiuo metu savyje keisti nieko nenorėtų. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam po daugiau nei 9 metų bausmės atlikimo vis dar nustatomas kriminogeninis veiksnys – netinkamų pažįstamų/draugų pasirinkimas, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.