Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. S. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nutarimo L. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė L. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. kovo 2 d., apie 13.40 val., Plungės rajone, Kulių miestelyje, ties Liepų gatvės namu Nr. 45, neapsidraudęs transporto savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairuodamas kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį automobilį, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į elektros stulpą, apgadindamas automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu nutarimu L. S. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, tuo pažeisdamas ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Be to, automobilį vairavo, neapsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuo pažeisdamas ATPK 123 straipsnio 5 dalį.

Vadovaujantis ATPK 297 straipsniu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, apeliacinio skundo argumentai nesaisto ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad asmens kaltė, padarius ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta (protokolu, b. l. 3, teisminio bylos nagrinėjimo metu pažeidėjo duotais paaiškinimais, b. l. 15).

Tuo pačiu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo L. S. veikos kvalifikavimu ir paskirta administracine nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nes eismo įvykio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, neatsižvelgiant į tai, kad automobilio savininkas buvo kartu L. S. vairuojamame automobilyje ir pretenzijų L. S. neturi.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos.

Pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Byloje nėra duomenų, kad L. S. apgadino elektros stulpą, į kurį atsitrenkė nepasirinkęs saugos greičio, nesuvaldęs automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio. Autoavarijos vietos schema (b. l. 5) patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas pažeidėjo vairuoto automobilio priekinis bamperis, abu priekiniai sparnai, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas.

L. S. veika formaliai atitinka KET 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, pagal kurią eismo įvykis - įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Tačiau būtina vertinti, ar apie šį eismo įvykį L. S. privalėjo pranešti policijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.

Teismas nustatė, kad vairuotojas, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į elektros stulpą, apgadindamas jo vairuojamą, tačiau kitam asmeniui priklausantį automobilį, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylas yra konstatavusi, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Šiuo atveju yra reikšminga, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat, ar sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, pažymėtina, kad pagal KET 272 (atitinka pažeidimo padarymo metu galiojusių KET 234 p.) nukentėjusysis nuo eismo įvykio - tai kitų transporto priemonių ar kito turto naudotojai, nukentėję nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad pagal KET 272 punktą nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. S. nepagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

L. S. apeliacinį skundą patenkinti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nutarimą pakeisti.

Nutarimo dalį, kuria L. S. skirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje padarymą, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną šioje dalyje nutraukti.

Nutarimo dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, L. S. paskirtos administracinės nuobaudos buvo subendrintos ir buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, panaikinti. Šioje dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, L. S. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.