Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-03-15 · Administracinė byla Nr. A-556-504-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-15
Bylos Nr.
A-556-504-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
R. A.
Atsakovas
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Trečiasis asmuo
Kėdainių rajono 1-ajam notarų biurui
Advokatai
Albertas Kručkauskas
Kategorijos
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A556 – 504/2010Procesinio sprendimo kategorija 8.2; 9.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Albertui Kručkauskui,atsakovo atstovui Petrui Ričardui Juodeikiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kėdainių rajono 1-ajam notarų biurui dėl pavedimo tikrinti bei patikrinimo akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 37-41; 72), kurį patikslino (b. l. 8-12), kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2007 m. lapkričio 26 d. pavedimą tikrinti Nr. T22-9; 2) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. spalio 17 d. raštą Nr. (15.3-14)-K-11730 „Dėl kreditorinių reikalavimų I. Ž. turto paveldėtojams“; 3) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. spalio 30 d. patikrinimo aktą Nr. T36-5.

Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija atliko pareiškėjo senolio I. Ž. atžvilgiu mokestinį tyrimą ir 2007 m. lapkričio 23 d. patvirtino pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. T31-88 (24.11-22)-T-2731. Šiame pranešime Inspekcija nurodė, kad mokestinio tyrimo metu nustatyta, jog mokėtinos į biudžetą: 533 898 Lt PVM suma ir 460 725 Lt GPM suma. Todėl tyrimas buvo baigtas ir inicijuotas I. Ž. mokestinis patikrinimas. Mokestinio tyrimo atlikimo tvarką reglamentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintos Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklės. Taisyklių nuostatos numato, kad mokesčių administratorius, atlikdamas tikrinimą, privalo informuoti mokėtoją apie nustatytus trūkumus ir jų pašalinimo būdus, įteikiant užpildytą pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą formą FR0687. Tai padaryta nebuvo, o tai reiškia, kad Inspekcija pažeidė teisės aktų nuostatas, nepasiūlė mokėtojui pašalinti nustatytus trūkumus. (duomenys neskelbtini) I. Ž. mirė, o jo turto vienintelis įpėdinis yra jo vaikaitis, pareiškėjas R. A. Inspekcijos 2007 m. lapkričio 26 d. pavedimas tikrinti Nr. T22-9 yra tiesiogiai susijęs su I. Ž. asmeniu, ginčas nėra turtinio pobūdžio, todėl ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių. Inspekcijos 2008 m. spalio 17 d. raštas Nr. (15.3-14)-K-11730 „Dėl kreditorinių reikalavimų I. Ž. turto paveldėtojams“ yra neteisėtas, kadangi Inspekcija nėra priėmusi sprendimo dėl mokestinės nepriemokos įregistravimo. Atsakovas negali pradėti mokestinio patikrinimo, nes mokestinė nepriemoka gali būti mokestinio patikrinimo rezultatas, o ne pagrindas. Baigęs patikrinimą ir įteikdamas pareiškėjui patikrinimo aktą atsakovas siekė perkelti santykius paveldėtojui, o tai turėtų įtakos R. A. teisėms ir pareigoms.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į skundą (b. l. 47-48; 74-75) prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad mokestinis patikrinimas buvo atliekamas pagal 2007 m. lapkričio 26 d. pavedimą tikrinti Nr. T22-9, kuris buvo Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. I-288-414/2008 laikinai sustabdytas iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, tačiau mirus I. Ž. ir įsiteisėjus teismo sprendimui, mokestinis patikrinimas buvo atnaujintas ir baigtas 2008 m. spalio 30 d. patikrinimo aktu Nr. T36-5. Atsakovo manymu, pareiškėjas šioje administracinėje byloje nėra tinkama proceso šalis, kadangi atsakovo 2007 m. lapkričio 26 d. pavedimas tikrinti Nr. T22-9 liečia I. Ž. Visi išdėstyti pareiškėjo atstovo motyvai dėl atsakovo veiksmų nėra susiję su pareiškėju, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir negali būti tenkinami. Inspekcijos 2008 m. spalio 17 d. raštas Nr. (15.3-14)-K-11730 notarui yra tik informacinio pobūdžio raštas ir jokių teisinių pasekmių nesukelia.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 30 d. sprendimu (b. l. 103-105) administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2008 m. spalio 17 d. raštą (15.3-14)-K-11730 „Dėl kreditorinių reikalavimų I. Ž. turto paveldėtojams“ nutraukė. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad I. Ž. vykdė neregistruotą individualią veiklą, jos nedeklaravo, nemokėjo mokesčių ir gavo pelną. I. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). I. Ž. turtą paveldėjo jo vaikaitis R. A. Civilinio kodekso 5.52 straipsnyje numatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus kodekse numatytus atvejus. Turto paveldėtojas yra nustatytas pagal Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, todėl pareiškėjas šiame ginčo teisiniame santykyje yra tinkama proceso šalis, kadangi ginčijami aktai ateityje gali turėti įtakos pareiškėjo turtinėms teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas, pasisakydamas dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. lapkričio 26 d. pavedimo tikrinti Nr. T22-9, vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 114 straipsniu, 34 straipsniu. Teismas konstatavo, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog mokestinis patikrinimas pradėtas pagrįstai ir teisėtai, bei, atsižvelgus į atsiradusius mokestinio patikrinimo sustabdymus, buvo baigtas 2008 m. spalio 30 d., kai Inspekcija surašė patikrinimo aktą Nr. T36-5, taip užbaigiant mokestinio patikrinimo procedūrą. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Inspekcijos 2007 m. lapkričio 26 d. pavedimą tikrinti Nr. T22-9 naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl reikalavimo panaikinti 2008 m. spalio 17 d. raštą Nr. (15.3-14)-K-11730 ,,Dėl kreditorinių reikalavimų I. Ž. turto paveldėtojams“ teismas nurodė, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, jog ginčo iš esmės nėra. Ginčijamas raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuris pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia ir nesukels. Todėl jokio ginčo iš esmės nėra, kaip nėra ir ginčo dalyko, todėl teisminis nagrinėjimas dėl informacinio pobūdžio dokumento yra teisiškai beprasmis. O tai reiškia, kad administracinė teisena dėl šio reikalavimo negalėjo būti pradėta, todėl turi būti nutraukta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 102 str. l d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1616/2008). Teismas, pasisakydamas dėl 2008 m. spalio 30 d. patikrinimo akto Nr. T36-5 panaikinimo, vadovavosi Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintomis Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Patikrinimo pažyma patvirtinami likviduoto arba mirusiojo mokėtojo veiklos patikrinimo rezultatai (Taisyklių 104 p.). Teismas konstatavo, kad pareiškėjo atstovas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas, baigdamas mokestinio patikrinimo procedūrą, siekia perkelti santykius pareiškėjui, kurie turėtų įtakos jo teisėms ir pareigoms. Kadangi MAĮ 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma, todėl pagal Taisyklių 101 punktą patikrinimo aktas, vadovaujantis MAĮ 130-132 straipsnių nuostatomis, turi būti tvirtinamas mokesčių administratoriaus sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma ir mokėtojui yra privalomi vykdyti. Kol patikrinimo aktas nėra patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka, tol jis neturi juridinės galios ir neliečia pareiškėjo teisių ir pareigų. Tai, kad pradėtas mokestinis patikrinimas buvo baigtas jau po mokesčių mokėtojo I. Ž. mirties, mokesčio administratoriaus veiksmų nedaro neteisėtų, to nedraudžia ir Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. VA-42 nuostatos, tačiau tokiu atveju patikrinimo aktas tvirtinamas ne sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, o patikrinimo pažyma. Šiuo atveju surašyto patikrinimo akto naikinti nėra jokio pagrindo, kadangi patikrinimas atliktas laikantis minėtų Taisyklių nustatytos tvarkos ir pagrindų. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju skundo reikalavimai dėl ginčijamo pavedimo tikrinti, patikrinimo akto panaikinimo nepagrįsti ir atmestini.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 112-117) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo sprendime tik formaliai aptariama mokestinio patikrinimo inicijavimo procedūra neaptariant byloje susiklosčiusių ypatingą reikšmę turinčių faktinių aplinkybių (atlikto mokestinio tyrimo ir dėl jo pradėto patikrinimo santykio bei suvaržyto mokesčių mokėtojo teisių įgyvendinimo).

2. Iki šiol nėra įsiteisėjusio Inspekcijos sprendimo, galinčio patvirtinti teismo konstatuotas aplinkybes dėl I. Ž. padarytų pažeidimų.

3. Inspekcija pažeidė teisės aktų nuostatas, nepasiūlė mokėtojui pašalinti nustatytus trūkumus, siekiant taikyti sankcijas inicijavo mokestinį patikrinimą (išrašė 2007-11-26 pavedimą tikrinti Nr. T22-9, kurį pavedė atlikti Inspekcijos darbuotojai I. K., tai pačiai, kuri atliko ir mokestinį tyrimą (2007-11-26 pranešimas apie mokestinį patikrinimą Nr. T35-5)).

4. Mokestinis tyrimas ir mokestinis patikrinimas priskirtini prie teisinių santykių, kuriuos reguliuoja viešosios teisės normos. Viešojo administravimo subjekto veikla turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus, o atlikdamas administracinius veiksmus, susijusius su asmens teisėmis ir laisvėmis, šis subjektas negali peržengti jam įstatymų suteiktos kompetencijos ribų (Viešojo administravimo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.). Tai buvo pažymėta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. plenarinės sesijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-648/2003). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2009 m. sausio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-125/2009 nurodė, kad mokestinis tyrimas gali neturėti įtakos mokesčių mokėtojo teisėms bei pareigoms ir pasibaigti be pasekmių, jei nenustatoma klaidų, trūkumų ar prieštaravimų mokesčių mokėtojo veikloje. Tačiau mokestinis tyrimas gali nulemti ir tolimesnę mokesčių mokėtojo veiklos kontrolę - mokestinį patikrinimą.

5. Teisėkūros subjektas įvardijo atvejus, kada mokestinis patikrinimas turėtų būti pradėtas, bet taip pat pažymėjo, kad toks patikrinimas ne visada būtinas (jei nėra teisės aktais numatytų aplinkybių). Taip mokesčių administratoriui šioje srityje suteikiama diskrecijos teisė. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas nuostatą, detalizuotą kompetentingo teisėkūros subjekto, dėl galimybės mokesčių mokėtojui pašalinti mokestinio tyrimo metu nustatytus trūkumus, prieštaravimus, klaidas siekia galimybės kylančius disputus tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus išspręsti jau pirminėje, pradinėje jų užsimezgimo stadijoje, t. y. nepradėjus mokestinio patikrinimo. Tokiu būdu paisoma ir proceso ekonomiškumo bei racionalumo principų, siekio išvengti ginčų perkėlimo į kitas ikiteismines pakopas bei teisminiam nagrinėjimui.

6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Inspekcijos 2008 m. spalio 17 d. raštas Nr. (15.3-14)-K-11730 yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuris pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia ir nesukels. Ginčijamas raštas tiesiogiai daro įtaką pareiškėjo galimybėms valdyti, naudoti ir disponuoti paveldėtiną turtą, tuo pačiu nepagrįstai pablogina pareiškėjo finansines galimybes. Jokio sprendimo dėl mokestinės nepriemokos įregistravimo Inspekcija I. Ž. Ar R. A. atžvilgiu nėra priėmusi, todėl Inspekcijos rašte išdėstyti teiginiai yra melagingi ir prieštaraujantys objektyviems faktams bei teisės normų aktams. Inspekcija negali pradėti mokestinio patikrinimo dėl mokestinės nepriemokos, nes mokestinė nepriemoka gali būti mokestinio patikrinimo rezultatas, bet ne pagrindas. Inspekcija, nepaisydama teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutarties, taip pat aplinkybės, kad mokesčių mokėtojas miręs, tęsia administracinę procedūrą - mokestinį patikrinimą mirusio asmens atžvilgiu, melagingais teiginiais klaidina valstybės įgaliotą asmenį - notarą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1122-423/2008 tenkino pareiškėjo prašymą ir laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė 2007 m. lapkričio 26 d. Inspekcijos pavedimo tikrinti Nr. T22-9 galiojimą. Inspekcija, nepaisydama minėtos teismo nutarties, 2008 m. spalio 30 d. surašė patikrinimo aktą Nr. T36-5. Patikrinimo aktas surašytas ginčijamo pavedimo tikrinti pagrindu, po to, kai teismas sustabdė mokestinio patikrinimo procedūrą, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas, naikintinas. Teismas dėl neteisėtų Inspekcijos veiksmų visiškai nepasisakė.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 129) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog atsakovas, atlikęs mokesčių mokėtojo I. Ž. mokestinį tyrimą, nepasiūlė jam ištaisyti klaidas ar pašalinti trūkumus ir/ar prieštaravimus, nustatytus mokestinio tyrimo metu. Kokias ištaisyti klaidas atsakovas galėjo pasiūlyti mokesčių mokėtojui, jei vykdoma individuali veikla nebuvo deklaruojama, mokesčiai nuo gautų pajamų nebuvo skaičiuojami ir sumokami į valstybės biudžetą. Tokie mokesčių mokėtojo veiksmai patvirtina mokesčių įstatymų pažeidimus, o ne klaidas ar trūkumus. Nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas panaikinti pavedimą tikrinti bei patikrinimo aktą, kadangi atsakovui teisę tikrinti mokesčių mokėtojus suteikia MAĮ 33 ir 114 straipsnių nuostatos. Tokiu savo neteisėtu reikalavimu pareiškėjas nori apriboti atsakovo, kaip mokesčių administratoriaus, teises. Nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovo 2008 m. spalio 17 d. raštą Nr. (15.3-14)-K-11730, kuris buvo informacinio pobūdžio, ir notaras neprivalėjo juo vadovautis ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių, kadangi pareiškėjui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su 3 reikalavimais: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. lapkričio 26 d. pavedimą tikrinti Nr. T22-9; 2) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. spalio 17 d. raštą Nr. (15.3-14)-K-11730 „Dėl kreditorinių reikalavimų I. Ž. turto paveldėtojams“; 3) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. spalio 30 d. patikrinimo aktą Nr. T36-5.

Dėl reikalavimo panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. lapkričio 26 d. pavedimą tikrinti Nr. T22-9.

Pavedimas tikrinti Nr. T22-9 buvo surašytas I. Ž. 2007 m. lapkričio 26 d., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos administracinis teismas atsižvelgdamas į šią juridinę reikšmę turinčią faktinę aplinkybę 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi I. Ž. teismui iškeltą ir pradėtą nagrinėti reikalavimą dėl pavedimo tikrinti Nr. T22-9 panaikinimo nutraukė. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju nėra leidžiamas teisių perėmimas (administracinė byla Nr. I-288-414/2008; b.l. 86). Esant tokiai aplinkybei nebeteko galios ir Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, kuria buvo sustabdytas 2007 m. lapkričio 26 d. pavedimas tikrinti (administracinė byla Nr. I-288-414/2008; b.l. 16).

Mokesčių administratorius įvykdė pavedimą tikrinti ir 2008 m. spalio 30 d. surašė patikrinimo aktą mirusiojo asmens atžvilgiu (b.l. 13-34)

Pareiškėjas paveldėjo visą I. Ž. turtą 2008 m. lapkričio 5 d. inter alia tas pareigas bei teises, kurios atsirado iš pavedimo tikrinti Nr. T22-9 (b.l. 91-96). Teisėjų kolegijos vertinimu, pavedimas tikrinti tiesiogiai palietė I. Ž. teisių perėmėjo R. A. interesus – buvo pradėtas ir atliktas mokestinis patikrinimas. Rezultatai įforminti 2008 m. spalio 30 d. akte, kuris, kaip paaiškino mokesčių administratoriaus atstovas, yra patvirtintas 2009 m. balandžio 22 d. pažyma. Patvirtinus patikrinimo aktą pareiškėjas, kaip I. Ž. teisių perėmėjas, galimai tampa atsakingas ir už mirusiojo asmens iki jo mirties atsiradusias prievoles (sumokėti atitinkamus mokesčius bei su jais susijusias sumas). Tokiu atveju reiškia įgyja ir teisę ginti savo teises ikiteismine tvarka, o taip pat ir teisme. Teigtina, jog pareiškėjas turėtų teisę skųsti sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo bei paskesnius tokio pobūdžio ginčuose priimtinus teisės aktus. Tačiau pasirinkus šį teisinį kelią jo teisių gynimas būtų siauresnis nei suteikta įstatymų leidėjo. O ir teisinės pasekmės neabejotinai būtų kitokios (sunkesnės). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A556-324/2010 yra pažymėjęs, kad mokestinio tyrimo ir mokestinio patikrinimo rezultatų teisinės pasekmės skirtingos. „<...> mokestinio tyrimo metu gali būti pašalinti trūkumai, klaidos, sumokėti mokesčiai, o tai reiškia, jog tokiu būdu būtų paneigta mokestinio patikrinimo būtinybė, užtikrintas galimo mokestinio ginčo išsprendimas jau pirminėje stadijoje“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-324/2010). Vadinasi, pareiškėjas turi tiesioginį ryšį su pavedimu tikrinti, t.y. jis turėjo materialiojo reikalavimo teisę. Skundas šioje dalyje priimtas pagrįstai.

Teise kreiptis į teismą pasinaudota tinkamai, nes patikslinto skundo padavimo teismui metu, t.y. 2008 m. lapkričio 24 d., palikimas buvo priimtas (2008 m. lapkričio 5 d.).

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs šį reikalavimą padarė išvadą, kad patikrinimas buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai. Inspekcijos 2007 m. lapkričio 26 d. pavedimo tikrinti Nr. T22-9 naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas sutikti negali ir šį apsisprendimą motyvuoja žemiau dėstomais argumentais.

Mokestinio tyrimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės - redakcija nuo 2006 m. sausio 31 d. iki 2009 m. birželio 12 d.) buvo patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 „Dėl mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių, pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą FR0687 formos ir užduoties atlikti mokestinį tyrimą FR0688 formos patvirtinimo“.

Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad mokesčių administratorius, spręsdamas jam mokestinio tyrimo metu iškeltus uždavinius, tarp kitų veiksmų turi informuoti mokesčių mokėtoją apie nustatytus trūkumus ir prieštaravimus bei jų pašalinimo būdus. Mokesčių mokėtojas taip pat turi būti informuojamas apie atliekamą mokestinį tyrimą ir jo rezultatus (Taisyklių 9 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, mokesčių administratorius, pradėjęs mokestinį tyrimą, turi veikti tik taip kaip numatyta (įstatymo viršenybės principas, taikytinas ir mokesčių administratoriui, kaip viešojo administravimo sistemos subjektui) teisės aktuose: informuoti mokesčių mokėtoją apie nustatytus trūkumus ir prieštaravimus bei jų pašalinimo būdus, informuoti apie atliekamą mokestinį tyrimą ir jo rezultatus, o ir mokestinį patikrinimą, kylantį mokestinio tyrimo išdavoje, pradėti tik tais atvejais, kurie išvardinti Mokesčių administravimo įstatyme bei Taisyklėse.

Kaip jau buvo minėta viena iš pareigų tenkančių mokesčių administratoriui mokestinio tyrimo metu - informuoti mokesčių mokėtoją apie mokestinį tyrimą, jo eigą bei rezultatus. Tinkamas jos (pareigos) įvykdymas bei mokesčių mokėtojo nepašalinimas galimų nustatytų trūkumų ir/ar prieštaravimų sąlygoja mokestinį patikrinimą (vienas iš Taisyklėse numatytų atvejų mokestiniam patikrinimui pradėti), todėl tikrinamoje administracinėje byloje svarbu nustatyti, ar mokesčių administratorius atliko visus teisės aktais apibrėžtus veiksmus (ir ar tinkamai), kad galėtų pradėti mokestinį patikrinimą, kuris buvo nulemtas mokestinio tyrimo rezultatų.

Šioje administracinėje byloje mokestinis tyrimas pradėtas I. Ž. atžvilgiu, kuris nesutikdamas su mokestinio tyrimo rezultatais ir priimtu sprendimu dėl pavedimo tikrinti pasinaudojo teisminės gynybos teise, bet jos iki galo nerealizavo, nes (duomenys neskelbtini) mirė. Teisminis procesas buvo nutrauktas pasisakius dėl negalimumo perimti I. Ž. teises iškeltų reikalavimų atžvilgiu, o pavedimas tikrinti įgyvendintas surašant patikrinimo aktą, nelaukus iki paaiškės I. Ž. teisių perėmėjai. Netgi prašyta pastarąjį procesą pristabdyti, ką įrodo šioje byloje skundžiamas mokesčių administratoriaus kreipimasis į Kėdainių rajono I-ąjį notarų biurą (b.l. 45). Tačiau čia nevertintina, ar teisėtai bei pagrįstai tai buvo padaryta, o tik pasisakytina ta apimtimi, kas liečia pavedimą tikrinti.

Vertinant kaip mokestinio tyrimo metu buvo įvykdytos mokesčių administratoriui tenkančios pareigos, nekyla abejonių, kad mokesčių mokėtojas I. Ž. buvo informuotas dėl mokestinio tyrimo rezultatų. Tai reiškia, jog nuostatos esančios Taisyklių 9 punkte (dėl informavimo apie mokestinio tyrimo rezultatus) laikytasi, o tai byloja apie mokesčių administratoriaus paisymą pirminių reikalavimų. Tačiau būtina patikrinti ir, ar mokestinis patikrinimas pradėtas vienu iš atvejų (arba kelių jų pagrindu), išvardintų Mokesčių administravimo įstatyme bei Taisyklėse ir, ar tai padaryta pagrįstai. Tikrintinas mokestinio patikrinimo proceso pradžios teisėtumas bei pagrįstumas.

Mokesčių administratoriaus atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog mokestinis patikrinimas pradėtas, nes buvo nustatyti mokesčių teisės pažeidimai, kurie paneigė galimybę dėl trūkumų šalinimo. Toks paaiškinimas nėra patvirtintas byloje esančia medžiaga. Nei Pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą, nei skundžiamame Pavedime tikrinti nenurodytas mokestinio patikrinimo teisinis pagrindas, nepasisakyta apie padarytus pažeidimus, lemiančius mokestinį patikrinimą. Atvirkščiai, iš Pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą galima spręsti, kad buvo nustatyti trūkumai dėl PVM ir GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo. Daugiau jokių kitų nuostatų nesuformuluota. Apsiribota abstraktumu, neleidžiančiu identifikuoti mokestinį patikrinimą sukėlusias priežastis. Taigi darytina išvada, kad toliau buvo nesilaikyta pareigos nurodyti teisinį mokestinio patikrinimo pagrindą. Kada galimas mokestinių patikrinimų atlikimas, yra išvardinta Mokesčių administravimo įstatyme, Taisyklėse (ir tai turėjo būti fiksuota), dėl to jau yra pasisakęs ir Vyriausiasis administracinis teismas.

Antai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 21 d. nutartyje nurodė, kad „<...> Taisyklių 11 punkte, <...> pasisakyta, jog tais atvejais, kai, vadovaujantis Finansinių nusikaltimų ir/ar kitų teisės pažeidimų požymių turinčių duomenų perdavimo teisėsaugos institucijoms taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 374, mokestinio tyrimo metu nustatoma finansinių nusikaltimų ir/ar kitų teisės pažeidimų požymių turinčių duomenų ir sprendžiamas klausimas dėl informacijos perdavimo minėtoms institucijoms, taip pat kai kyla įtarimas, kad mokėtojas gali paslėpti arba sunaikinti mokestiniam patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus, kitaip apsunkinti mokestinio patikrinimo eigą ar nepriemokų išieškojimo galimybes, nedelsiant, per objektyviai įmanomą laikotarpį turi būti pradėtas mokestinis patikrinimas. Pastarosios teisės normos interpretavimas leidžia tvirtinti, kad mokesčių administratorius išvardintais atvejais įpareigojamas atlikti mokestinį patikrinimą. Taigi teisėkūros subjektas įvardijo atvejus, kada mokestinis patikrinimas turėtų būti pradėtas, bet taip pat pažymėjo, kad toks patikrinimas ne visada būtinas (jei nėra teisės aktais numatytų aplinkybių). Taip mokesčių administratoriui šioje srityje suteikiama diskrecijos teisė. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas nuostatą, detalizuotą kompetentingo teisėkūros subjekto, dėl galimybės mokesčių mokėtojui pašalinti mokestinio tyrimo metu nustatytus trūkumus, prieštaravimus, klaidas siekia galimybės kylančius disputus tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus išspręsti jau pirminėje, pradinėje jų užsimezgimo stadijoje (Taisyklių 6 p.), t.y. nepradėjus mokestinio patikrinimo. Tokiu būdu paisoma ir proceso ekonomiškumo bei racionalumo principų, siekio išvengti ginčų perkėlimo į kitas ikiteismines pakopas bei teisminiam nagrinėjimui. Todėl teigtina, jog mokesčių administratoriui mokestinio tyrimo metu turint informacijos apie duomenų neatitikimą tarp pastarojo ir mokesčių mokėtojo teikiamų duomenų, mokesčių mokėtojui turėtų būti suteikiama galimybė prieštaravimus, trūkumus, klaidas pašalinti ir taip išspręsti kylantį ginčą“.

Aptariamoje administracinėje byloje nieko nėra pasisakyta apie galimus finansinius nusikaltimus ir/ar kitus teisės pažeidimus, kylantį įtarimą, kad mokėtojas gali paslėpti arba sunaikinti mokestiniam patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus, kitaip apsunkinti mokestinio patikrinimo eigą ar nepriemokų išieškojimo galimybes, todėl teigtina, jog pagrindo pradėti mokestinį patikrinimą vadovaujantis Taisyklių 11 punktu nebuvo.

Nebuvo pagrindo pradėti mokestinį patikrinimą ir Taisyklių 10 punkto pagrindu, nes tik nepašalinimas trūkumų ir/ar prieštaravimų, mokestinio tyrimo išdavoje galėjo sąlygoti Mokesčių administravimo įstatymo numatytus veiksmus inter alia pradėjimą mokestinio patikrinimo. Mokesčių mokėtojui I. Ž. tokia galimybė nesuteikta. Jeigu ji negalėjo būti suteikta, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, ir turėjo atsispindėti atitinkame baigiamajame, sukeliančiame teisines pasekmes, dokumente (arba jame galėjo būti padaryta nuoroda į kitą dokumentą, esantį sudėtine pagrindinio teisės akto dalimi), konstatavus apie teisės aktų pažeidimus eliminuojančius taikymą teisinės galimybės trūkumams pašalinti.

Nėra pagrindo teiginiui, kad mokestinis patikrinimas galėjo būti pradėtas Taisyklių 8 punkto pagrindu, nes nėra pažymėta, kad mokestinio tyrimo metu nustatyti faktai, aplinkybės ar gauta informacija, reikalaujanti papildomų veiksmų ir įvertinimo, ir dėl to turi būti pradėtas mokestinis patikrinimas.

Pavedime tikrinti apsiribota tik bendro pobūdžio informacija: mokestinio patikrinimo rūšis, mokestinio patikrinimo tema, mokestinio tikrinimo pradžia bei pabaiga. Nuorodų į kitus teisės aktus, dokumentus nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teigtina, jog mokesčių administratorius mokestinį patikrinimą pradėjo, nesant ir nenurodant pagrindų įtvirtintų Mokesčių administravimo įstatyme ir Taisyklėse, todėl pavedimas tikrinti negalėjo būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas.

Dėl reikalavimo panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. spalio 17 d. raštą Nr. (15.3-14)-K-11730 „Dėl kreditorinių reikalavimų I. Ž. turto paveldėtojams“ (b.l. 45).

Ką tik paminėtu dokumentu Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija paprašė (teisinis pagrindas nenurodytas) Kėdainių rajono I-ojo notarų biuro sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą I. Ž. įpėdiniams. Šis prašymas nukreiptas notarų biurui, o ne į pareiškėją, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl teisinių pasekmių nebuvimo R. A. Tai paneigia ir teismo pareigą nagrinėti bylą aptariamoje apimtyje.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas 2008 m. lapkričio 5 d. I. Ž. palikimą priėmė, kas tik patvirtina, jog 2008 m. spalio 17 d. mokesčių administratoriaus raštas notarų biurui jokių pasekmių R. A. nesukėlė. Pastarojo asmens iškelti ir pateikti reikalavimai administraciniam teismui priimti bei išnagrinėti.

Dėl reikalavimo panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. spalio 30 d. patikrinimo aktą Nr. T36-5 (b.l. 13-34).

MAĮ 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma. Patikrinimo aktas, vadovaujantis MAĮ 130-132 straipsnių nuostatomis, turi būti tvirtinamas mokesčių administratoriaus sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma ir mokėtojui yra privalomi vykdyti. Taigi, Kauno apygardos administracinis teismas padarė teisingą išvadą, kad kol patikrinimo aktas nėra patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka, tol jis neturi juridinės galios ir neliečia pareiškėjo teisių ir pareigų. Bet teismas turėjo ne skundą šioje dalyje atmesti, o administracinę bylą nutraukti. Toks dokumentas, kuris nesukelia atitinkamam asmeniui teisinių pasekmių nėra tikrinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, kadangi nepatenka į individualaus teisės akto sąvoką (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 d., 15 str. 1 d. 1 p., 101 str. 1 p.). Be to, net jei patikrinimo aktas ir būtų buvęs patvirtintas (atsakovo atstovas nurodė esant taip padaryta), pareiškėjas būtų privalėjęs pasinaudotini ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl bet kokiu atveju iškeltas reikalavimas negalėjo būti nagrinėjimas iš karto ir iš esmės teisme (MAĮ 145 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. A. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. lapkričio 26 d. pavedimą tikrinti Nr. T22-9, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. lapkričio 26 d. pavedimą tikrinti Nr. T22-9.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. spalio 30 d. patikrinimo aktą Nr. T36-5, panaikinti ir šioje dalyje administracinę bylą nutraukti.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius