- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- I-4104-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02944-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- D. V., E. V.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. V. ir E. V. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai D. V. ir E. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), vėliau su patikslintu skundu ( b. l. 47–52) prašydami panaikinti: Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2013 m. lapkričio 5 d. spendimus Nr. (6.5)-117 ir Nr. (6.5)-118; Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovė arba VMI) 2014 m. vasario 3 d. sprendimus Nr. 68-15 ir Nr. 68-16 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2014 m. gegužės 6 d. sprendimus Nr. S-87(7-37/2014) ir Nr. S-88(7-38/2014).
Pareiškėjai nurodo, kad Klaipėdos AVMI, 2013 m. lapkričio 5 d. ginčijamais sprendimais patvirtindama patikrinimo aktus Nr. AC16-26 ir Nr. AC16-27, visiškai neatsižvelgė į pateiktas pastabas dėl 2013 m. rugpjūčio 2 d. patikrinimo aktų, pakartotinai netyrė jokių kitų aplinkybių ir neapklausė jokių žmonių bei neišreikalavo jokių kitų dokumentų. Pareiškėjų nuomone, mokestinis tyrimas iš esmės buvo formalus, šališkas ir neobjektyvus, mechaniškai pakartojant ankstesnių aktų ir sprendimų išvadas. Pareiškėjų teigimu, atlikto patikrinimo metu surašytuose aktuose atsispindi ne visa informacija. Pažymėjo, kad patikrinimo aktuose nurodyta 75761 Lt suma neatitinka tikrovės, t.y. nesutinka su mokesčių administratoriaus padaryta išvada, kad jų 2004-2006 m. patirtos išlaidos 75761 Lt suma viršijo gautas pajamas ir pinigines lėšas. Nesutinka, kad jie negalėjo sukaupti tokio piniginių lėšų likučio ne banke, t.y. 2007-01-01 jų neturėjo. Paaiškino, jog darant tokias išvadas nebuvo įtrauktos jų suteiktos paskolos, kurias palaipsniui atidavinėdavo tiek brolis, tiek kiti asmenys. Neįtrauktos pajamos už parduotus sodo vaisius. Nesutinka, kad Klaipėdos AVMI jų 2002-2004 m. įsigytą nekilnojamąjį turtą, nustatant jo vertę, prilygino 2013 m. rinkos vertei, t.y. 3 309 674 Lt, todėl jokių santaupų neva jie negalėjo turėti. Pareiškėjų teigimu, nustatant tikrąją rinkos vertę, mokesčių administratorius nepagrįstai rėmėsi 2013 metais Registrų centro duomenimis, nors turtas buvo įsigytas gerokai anksčiau, kai nekilnojamojo turto kainos nebuvo tokios aukštos, t.y. Pastatas - katilinė, (duomenys neskelbtini) – už 6 000 Lt; Pastatas - katilinė ir Pastatas - sandėlis, (duomenys neskelbtini) r. sav. – už 9 000 Lt; Pastatas - katilinė, (duomenys neskelbtini) – už 8 000 Lt; Pastatas - katilinė ir Pastatas - ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini) – už 7 000 Lt; Pastatas - sandėlis, (duomenys neskelbtini) – už 2 000Lt; Negyvenamosios patalpos - baras, klasė, (duomenys neskelbtini) – už 160 000Lt; Pastatas- geriamojo vandens siurblinė ir Pastatas - lietaus vandens siurblinė, (duomenys neskelbtini) – už 14 420 Lt; Pastatas- administracinis pastatas, (duomenys neskelbtini) – už 6 000Lt; Negyvenamoji patalpa- administracinės patalpos, (duomenys neskelbtini) – už 17 000 Lt; Pastatas- birių medžiagų sandėlis, (duomenys neskelbtini) – už 751 Lt; Pastatas- mazuto sandėlis, (duomenys neskelbtini) – už 7 203 Lt; Pastatas-siurblinė, (duomenys neskelbtini) – už 1 821 Lt; Pastatas- katilinė, (duomenys neskelbtini) – už 10 500 Lt; Pastatas- dujų reguliavimo punktas, (duomenys neskelbtini) – už 400 Lt.
Pareiškėjai nurodo, kad mokesčių inspektoriai be motyvų ir jokių įrodymų pagal savo išlaidų metodus padarė išvadą, jog per devynis metus jų patirtoms išlaidoms padengti sumos viršijo gautas pajamas ir pinigines lėšas per abu net 42 938 Lt, t.y. jie tokioms išlaidoms – grynųjų pinigų įnešimui į bankus, paskolų grąžinimui bei suteikimui, panaudojo lėšas iš nenustatytų šaltinių, todėl papildomai priskaičiavo mokesčių ir baudų, nors pripažino, jog abu dirba, turi santaupų bankuose, nekilnojamo turto, skolinasi ir patys paskolino pinigų, augina žemės sklypuose gėles ir vaisius. Paaiškino, kad D. V. banko Snoras sąskaitoje nuo 2004 metų buvo santaupų, kuriomis naudojosi šeima iki pat Snoro griūties, t.y. 2011 m. pabaigos. Žlugus bankui Snoras, jame buvo likę tik 5 000 Lt, kuriuos ji atgavo iš kito banko. Kadangi bankas Snoras bankrutavo, dėl objektyvių ir nuo jų nepriklausančių aplinkybių, negalėjo mokesčių administratoriui pateikti išrašų patvirtinančių šių lėšų turėjimą, tačiau 2013-10-04 raštu prašė Klaipėdos AVMI šių dokumentų išsireikalauti pačiai. Tačiau nei viename mokesčių administratoriaus sprendimų atsižvelgta į prašymą nebuvo, informacijos nebuvo išsireikalauta ir šis faktas mokesčių administratorių apskritai buvo ignoruotas.
Atkreipė teismo dėmesį ir tai, kad Komisijos posėdžio metu E. V. pateikė dovanojimo raštelį, kuriuo S. V. V. 2007 m. padovanojo jam 20 000 Lt bei paskolos raštelį, kuriuo brolis V. V. 2007 m. paskolino jam 18 000 Lt. Tačiau Komisija pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 153 straipsnio 3 dalį, 155 straipsnio 6 d. nevertino papildomai pateiktų dovanojimo ir paskolos raštelių. Mokestinio patikrinimo metu, E. V. ruošėsi pateikti ir mamos bei brolio raštelius, tačiau inspektoriai pasakė, kad nebėra laiko įtraukti papildomų dokumentų. Apie tai, kad šie dokumentai buvo ir buvo ruoštasi juos pateikti mokesčių administratoriui patvirtina ir pareiškėjų 2013-10-04 teiktos pastabos dėl patikrinimo aktų bei 2014-11-25 skundas centriniam mokesčių administratoriui. Tačiau į tai atžvelgta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai nesutinka, kad pagal MAĮ 153 straipsnio 3 dalies ir MAĮ 155 straipsnio 6 dalies nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, laiku nerealizavo teisės pateikti visus dokumentus ir įrodymus. Mano, kad Komisija turėjo vertinti pateiktus dovanojimo ir paskolos raštelius, į tai turėjo būti atsižvelgta vertinant mokesčių administratoriaus sprendimus. Nesutinka su apskaičiuotais tiek gyventojų pajamų (toliau – ir GPM), tiek ir nekilnojamojo turto mokesčiais (toliau – ir NKM) bei jų pagrindu paskirtomis baudomis ir apskaičiuotais delspinigiais.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu (b. l. 132–143) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjo E. V. 2007-01-01 - 2010-12-31 laikotarpio GPM ir 2008-01-01 - 2012-12-31 laikotarpio NTM apskaičiavimo bei sumokėjimo teisingumą ir 2013-08-02 patikrinimo aktu Nr. AC16-26 nustatė, kad tikrintu laikotarpiu pareiškėjo ir jo sutuoktinės D. V. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas. Paaiškino, kad Klaipėdos AVMI atlikto patikrinimo metu pareiškėjo 2007-2010 m. GPM bazę nustatė pagal jo atliktą įvertinimą, pritaikius išlaidų metodą. Atsakovės teigimu, vietos mokesčių administratorius pagrįstai vadovavosi MAĮ 70 straipsnio 1 dalies bei VMI viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punkto nuostatomis. Patikrinimo metu, Klaipėdos AVMI nustatė, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos (forma FR0593) neteikė, t.y. nedeklaravo, jog 2003-12-31 turėjo daugiau negu 50000 Lt piniginių lėšų bankuose ir kitose kredito įstaigose ar ne bankuose. Inspekcija pagrįstai padarė išvadą, kad piniginių lėšų ne banke 2003-12-31 pareiškėjas ir D. V. galėjo turėti ne daugiau kaip po 50000 Lt, iš viso 100000 Lt. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, paneigiančių šias Klaipėdos AVMI išvadas.
Atsakovės teigimu, įvertinus patikrinimo metu surinktus duomenis, spręstina, jog tiek Klaipėdos AVMI, tiek centrinis mokesčių administratorius bei Komisija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė D. V. 2007 m. 52938 Lt (20055+32883) suma viršijo gautas pajamas ir pinigines lėšas, t.y. patyrė išlaidų (grynųjų pinigų įnešimams į bankus asmeninių sąskaitų papildymui ir/arba paskolų grąžinimui bei paskolų sutelkimui), kurių nepagrindė GPMĮ nustatyta tvarka apmokestintais pajamų šaltiniais. Klaipėdos AVMI pagrįstai pareiškėjui nuo 26469 Lt (52938/2) GPM bazės apskaičiavo ir nurodė sumokėti 6985 Lt GPM, 4890 Lt GPM delspinigius ir 699 Lt GPM baudą. VMI teigimu, pareiškėjas nepateikė nei vieno Klaipėdos AVMI išvadas paneigiančio įrodymo, todėl vien pareiškėjo įrodymais nepagrįsti skundo teiginiai negali paneigti mokesčių administratoriaus byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstų išvadų apskaičiuojant pareiškėjo mokestines prievoles. Pažymėjo, jog Klaipėdos AVMI patikrinimo metu taip pat nustatė, jog 2002 - 2004 metais E. V. kartu su sutuoktine D. V. bendros jungtinės nuosavybės teise įsigijo 6 negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektus ir savo vardu įsigijo 9 negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektus (sandėliai, katilinės, vandens siurblinės, administracinės patalpos), kurių vidutinė rinkos vertė nekilnojamojo turto registro duomenimis yra 3309674 Lt. Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatomis, nuo nekilnojamojo turto vertės pareiškėjui papildomai apskaičiavo 105634 Lt NTM. Pareiškėjas pateiktame skunde prašo panaikinti visą Klaipėdos AVMI 2013-11-05 sprendimą Nr. (6.5)-118, tačiau nesutikimo motyvų dėl NTM apskaičiavimo nepateikia. Todėl mano, kad tiek vietinis, tiek Centrinis mokesčių administratorius bei Komisija teisingai taikė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatas, dėl ko pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl pareiškėjos D. V. atsakovė nurodo, kad Klaipėdos AVMI patikrino ir jos 2007-01-01 – 2010-12-31 laikotarpio GPM ir 2008-01-01 – 2012-12-31 laikotarpio NTM apskaičiavimo bei sumokėjimo teisingumą ir 2013-08-02 patikrinimo aktu Nr. AC16-27 taip pat nustatė, kad tikrintu laikotarpiu pareiškėjos ir jos sutuoktinio E. V. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas. Iš esmės atsiliepime nurodo analogiškus argumentus kaip ir dėl pareiškėjo E. V. atžvilgiu priimtų sprendimų. Mano, jog pareiškėjos D. V. atžvilgiu priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, buvo ištirtos visos su byla susijusios aplinkybės, todėl naikinti jų nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
2013 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos AVMI, atlikusi pareiškėjos D. V. GPM už 2007-01-01 – 2010-12-31 laikotarpį ir NTM už 2008-01-01 – 2012-12-31 laikotarpį mokestinį patikrinimą, spendimu Nr. (6.5)-117 patvirtino patikrinimo aktą Nr. AC16-27 ir papildomai aktu bei sprendimu priskaičiavo šias sumas: 6758 Lt GPM ir 2915 Lt NTM. Inspekcija, vadovaudamasi GPMĮ 36 str., NTMĮ 13 str. ir MAĮ 96 str. 1 dalies 2 punkto nuostatomis, už nesavalaikį GPM ir NTM mokėjimą, pareiškėjai apskaičiavo 4729,97 Lt GPM delspinigius ir 856,78 Lt NTM delspinigius bei paskyrė baudas – 676 Lt GPM ir 292 Lt NTM (b. l. 106–114).
2013 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos AVMI, atlikusi pareiškėjo E. V. GPM už 2007-01-01 – 2010-12-31 laikotarpį ir NTM už 2008-01-01 – 2012-12-31 laikotarpį mokestinį patikrinimą, spendimu Nr. (6.5)-118 patvirtino patikrinimo aktą Nr. AC16-26 ir papildomai aktu bei sprendimu priskaičiavo šias sumas: 6985Lt GPM ir 105635 Lt NTM. Inspekcija, vadovaudamasi GPMĮ 36 str., NTMĮ 13 str. ir MAĮ 96 str. 1 dalies 2 punkto nuostatomis, už nesavalaikį GPM ir NTM mokėjimą, pareiškėjui apskaičiavo 4890,28 Lt GPM delspinigius ir 36215,19 Lt NTM delspinigius bei paskyrė 10 proc. dydžio baudas – 699 Lt GPM ir 10563 Lt NTM (b. l. 116–124).
2014 m. vasario 3 d. VMI sprendimu Nr. 68-15 patvirtino 2013 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos AVMI spendimą Nr. (6.5)-117 (b. l. 90–96), o 2014 m. vasario 3 d. VMI sprendimu Nr. 68-16 – 2013 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos AVMI spendimą Nr. (6.5)-118 (b. l. 98–104).
2014 m. gegužės 6 d. Komisija sprendimu Nr. S-88(7-38/2014) patvirtino VMI 2014 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 68-15 (b. l. 8–18), o 2014 m. gegužės 6 d. Komisija sprendimu Nr. S-87(7-37/2014) – VMI 2014 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 68-16 (b. l. 20–30).
Byloje spręstinas ginčas dėl 2013 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos AVMI sprendimų Nr. (6.5)-117 ir Nr. (6.5)-118, 2014 m. vasario 3 d. VMI sprendimų Nr. 68-15 Nr. 68-16 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjų reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikyti viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.
Pareiškėjai nesutikdami su skundžiamais Klaipėdos AVMI sprendimais nurodo, kad patikrinimo metu surašytuose aktuose atsispindi ne visa informacija, neįvertintos banke „Snoras“ pareiškėjų laikytos santaupos, neįtraukti duomenys apie S. V. V. dovanotus ir V. V. paskolintus pinigus, turėtas turtas ir pajamos įvertinti remiantis nelogiškomis, šališkomis ir realios situacijos neatspindinčiomis prielaidomis. Mokesčių administratoriaus išvados, kad per devynis metus pareiškėjų patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas ir pinigines lėšas 42938 Lt sumai, yra nemotyvuotos ir neįrodytos.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad teritorinis mokesčių administratorius atliko pareiškėjų gyventojų pajamų mokesčio už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2010-12-31 ir nekilnojamojo turto mokesčio už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2012-12-31 apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą (Komisijos bylos Nr. 7-37/2014, b.l. 37-55, Komisijos bylos Nr. 7-38/2014, b.l. 30-47). Mokestinių patikrinimų metu D. V. apskaičiuota 6758 Lt GPM ir 2915 NTM, o E. V. – 6985 Lt GPM ir 105634 Lt NTM. Ginčijamais Klaipėdos AVMI 2014-11-05 sprendimais Nr. (6.5)-117 ir Nr. (6.5)-118 patikrinimų aktuose fiksuotas sumas patvirtino ir papildomai D. V. priskaičiavo 4729,97 Lt GPM delspinigių, 856,78 Lt NTM delspinigių bei paskyrė 676 Lt GPM ir 292 Lt NTM baudas. E. V. atitinkamai priskaičiavo 4890,28 Lt GPM delspinigių, 36215,19 Lt NTM delspinigių bei paskyrė 699 Lt GPM ir 10563 Lt NTM baudas.
Pažymėtina, kad tiek nagrinėjant mokestinį ginčą Komisijoje, tiek teismui pareiškėjai nepateikė jokių argumentų ir objektyvių paskaičiavimų, t.y. nereiškė reikalavimų dėl aritmetinio mokesčių, delspinigių ir baudų apskaičiavimo (sumų dydžio). Reikšdami argumentus dėl neobjektyvaus patikrinimo ir nemotyvuotų mokesčių administratoriaus išvadų, ir nurodydami, jog mokestinių patikrinimų ir mokestinio ginčo nagrinėjimo metu nebuvo ištirtos tam tikros aplinkybės (pvz.: paskolos, lėšos banke „Snoras“) pareiškėjai nenurodo, kaip šios aplinkybės, jų vertinimu, galėjo įtakoti kitokį mokesčių, delspinigių ir baudų paskaičiavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai nesutikdami tik su tam tikrų mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių vertinimu, prašo panaikinti sprendimus visa apimtimi.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad apskaičiuojant pareiškėjų GPM bazę buvo naudotasi informacija iš komercinių bankų, VMI informacinės duomenų bazės duomenimis apie registruotus sandorius, gautas pajamas, turimą VĮ Registrų centro informaciją apie pareiškėjų vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones. Be to, buvo įvertinti ir duomenys apie pareiškėjų su fiziniais asmenimis vykdytus sandorius suteikiant ir gaunant paskolas. Patikrinimo metu vertinimas buvo atliktas lyginant pareiškėjų patirtas asmenines išlaidas su faktiškai turėtomis (gautomis) pajamomis ir tai atitinka Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių, patvirtintų VMI 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 (toliau – Taisyklės), 7, 14-17 punktų reikalavimus. Patikrinimų metu buvo patikrinta ir pareiškėjų turėtos lėšos tikrinamojo laikotarpio pradžiai, t.y. 2007-01-01, kuriomis pareiškėjai būtų galėję pagrįsti tikrinamuoju laikotarpiu patirtas asmenines išlaidas.
Tiek patikrinimo aktuose, tiek skundžiamuose Klaipėdos AVMI ir VMI sprendimuose yra detaliai aprašytos patikrinimų metu nustatytos faktinės aplinkybės, t.y. pareiškėjų tarpusavio atsisakymai su UAB „Eurovaris“, sandoriai su fiziniais asmenimis Ž. B., A. M., A. K., V. M., pajamos, susijusios su darbo santykiais UAB „Žalvaris“, UAB „Lita west“, pajamos iš parduoto turto ir išlaidos, susijusios su nekilnojamojo ir kito turto įsigijimu, kreditai, paskolos. Be to, buvo įvertintos ir pareiškėjų nurodytos aplinkybės apie santaupas iš veiklos tarybiniais metais: gėlių pardavinėjimas, vaisių pardavinėjimas, rūbų mezgimas ir jų pardavimas, pajamos iš grojimo pobūviuose ir t.t. Patikrinimų aktuose ypač detaliai aptarta visi pareiškėjų pajamų šaltiniai ir patirtos išlaidos. Įvertinęs visus mokestinio patikrinimo metu suriktus duomenis ir informaciją bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai iki 2007-01-01 grynųjų pinigų likučio negalėjo sukaupti, mokesčių administratorius padarė išvadą, kad pareiškėjai 52938 Lt suma viršijo gautas pajams ir pinigines lėšas, t.y. patyrė išlaidų (grynųjų pinigų įnešimas į bankus, a/s papildymui ir/arba paskolų grąžinimui bei paskolų suteikimui), kurių nepagrindė įstatymų nustatyta tvarka apmokestintais pajamų šaltiniais. Be to, patikrinimų metu nustatyta, kad pareiškėjai yra įgiję nekilnojamojo turto, už kurį tikrinamuoju laikotarpiu 2008-2012 metais nepateikė nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijų.
Nors pareiškėjai skunde nurodo deklaratyvius motyvus, kad mokesčių administratoriaus surašytuose aktuose atsispindi ne visa informacija, išvados nelogiškos, šališkos ir neteisingos, tačiau į nagrinėjamą administracinę bylą nepateikia jokių kitų objektyvių duomenų, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes. Komisija, nagrinėdama pareiškėjų inicijuotą mokestinį ginčą, taip pat konstatavo, kad pareiškėjų teiginiai apie gautas pajamas (pvz. iš gėlių, vaisių pardavimo) nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Sutiktina ir su Komisijos išvada, kad būtent mokesčių mokėtojas, norėdamas paneigti mokesčių administratoriaus apskaičiuotą konkretų mokestį, privalo pateikti pagrįstus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, sąlygojančius nustatyto mokesčio dydžio neteisingumą.
Pareiškėjai nesutikdami su apskaičiuotu NTM į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie kitokią mokestinę nekilnojamojo turto vertę. Pareiškėjai skunde nurodė minėto turto įsigijimo sandorių kainą, tačiau pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto mokestine verte laikoma nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė bei šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atkuriamosios vertės (kaštų) metodu. Nekilnojamojo turto masinį vertinimą atlieka ir tuo pačiu vidutinę rinkos vertę (mokestinę vertę) nustato VĮ Registrų centras, kurio duomenų baze nagrinėjamu atveju pagrįstai rėmėsi mokesčių administratorius. Pareiškėjams nepateikus duomenų apie kitokią mokestinę nekilnojamojo turto vertę nei ją vertino mokesčių administratorius nėra pagrindo išvadai, kad NTM pareiškėjų atžvilgiu būtų buvęs paskaičiuotas nepagrįstai ar neteisingai.
Pareiškėjai, be kita, skunde nurodo, jog patikrinimų aktuose bei mokesčių administratoriaus sprendimuose neįtrauktos pareiškėjos lėšos (santaupos), laikytos banke „Snoras“. Šiuos pareiškėjų argumentus įvertinusi Komisija teisingai nurodė, kad nedeklaravus banke laikomų lėšų, kaip tai nustatyta Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, šiomis lėšomis negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Be to, Komisija konstatavo, kad atlikus pareiškėjų pajamų ir išlaidų analizę už 2004-2006 metus, nustatyta, kad išlaidos 90547 Lt viršijo gautas pajamas, todėl prielaida, kad D. V. banke „Snoras“ laikė 60000 Lt, galėtų būti grindžiamos 2004-2006 metais patirtos išlaidos, bet ne 2007 m. Mokesčių administratorius, be kita ko, vertino ir banko „Snoras“ 2012-01-11 raštu Nr. P62 mokesčių administratoriui pateiktus D. V. sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2006-2010 m., taigi pareiškėjų argumentas, kad mokestinio patikrinimo metu nebuvo tirtos aplinkybės dėl lėšų banke „Snoras“ atmestinas kaip nepagrįstas.
Dar vieną pareiškėjų argumentų grupę sudaro aplinkybės, susijusios su 2007 m. dovanojimo sandorio 20000 Lt sumai ir 2007 m. paskolos raštelio 18000 Lt sumai pateikimo kaip įrodymo nagrinėjant mokestinį ginčą Komisijoje. Ginčijamame Komisijos sprendime nurodyta, kad paminėti dokumentai buvo pateikti Komisijos posėdžio metu. Komisija, atsisakydama vertinti pareiškėjų patiktus įrodymus, rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalimi 155 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl šių teisės aktų nuostatų taikymo. MAĮ 153 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus (ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentikuotus vertimus į valstybinę kalbą) ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą. Nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje metu, išskyrus atvejus, kai apie negalimumą juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus. MAĮ 155 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Komisija, priimdama sprendimą dėl mokesčių mokėtojo skundo, neatsižvelgia ir nevertina tų mokesčių mokėtojo pateiktų įrodymų, kurie nebuvo pateikti centriniam mokesčių administratoriui, išskyrus atvejus, kai apie jų negalimumą pateikti buvo nurodyta mokesčių mokėtojo skunde centriniam mokesčių administratoriui. Komisija, nustačiusi, kad pareiškėjai ne tik skunde VMI, bet net ir pradiniame skunde Komisijai, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių apie tam tikrų dokumentų pateikimo negalimumą, įvardijant svarbias to priežastis, arba, kad centrinis mokesčių administratorius nepagrįstai būtų atsisakęs priimti pareiškėjų dokumentus kaip įrodymus, pagrįstai ir tinkamai taikė MAĮ 153 straipsnio 3 dalies ir 155 straipsnio 6 dalies nuostatas. Toks Komisijos sprendimas visiškai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotus išaiškinimus, kad mokesčių mokėtojo teisė teikti papildomus įrodymus dėl mokestinio ginčo nėra absoliuti ir neribota laike. Pareiškėjų teismui nurodyta aplinkybė, kad jau mokestinio patikrinimo metu E. V. ruošėsi pateikti mamos ir brolio raštelius, tačiau inspektoriai pasakė, kad nebėra laiko įtraukti papildomus dokumentus, o tam ir nėra reikalo, negali būti vertinama, kaip0 objektyvus negalėjimas pateikti dokumentus. Toks pareiškėjų elgesys vertintinas kaip išskirtinai subjektyvaus pobūdžio situacijos vertinimas ir negali būti pagrindu netaikyti MAĮ 153 straipsnio 3 dalies ir 155 straipsnio 6 dalies nuostatų.
Remiantis anksčiau teismo sprendime nurodytais motyvais darytina išvada, kad pareiškėjai nepaneigė mokesčių administratoriaus nustatytų faktinių aplinkybių. Ginčijami sprendimai dėl GPM ir NTM pareiškėjams paskaičiavimo yra pagrįsti aktualiomis teisės aktų nuostatomis ir tinkamai bei išsamiai motyvuoti, todėl laikytini teisėtais ir pagrįstais.
Be GPM ir NTM pareiškėjams ginčijamais sprendimais buvo paskaičiuoti ir delspinigiai bei paskirtos baudos. Kadangi pareiškėjai atskirai ginčo dėl šių sumų skundu nekelia, teismas sprendime dėl to nepasisako.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjų D. V. ir E. V. patikslintą skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.