Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei, dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui, kaltinamajam R. S., jo gynėjui advokatui Valdui Kersnauskui, nukentėjusiajai D. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas 1) 2009-02-05 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2) 2011-01-13 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, laisvės atėmimu 8 mėnesiams, BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymo terminas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, 2011-04-15 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2011-01-13 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas, R. S., pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d., nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; 3) 2012-02-21 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. areštu 15 parų, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. S. mušdamas bei kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent:

2011 m. lapkričio 17 d., apie 19 val., nukentėjusiosios D. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., tyčia suėmęs nukentėjusiajai D. S. už plaukų, patempė už jų nedaugiau keturių kartų jai galvą žemyn, nukentėjusiajai D. S. pradėjus šauktis nepilnamečių dukrų pagalbos, jis nepilnametės dukros R. S., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, sudavė D. S. vieną kartą delnu į kairiąją veido pusę, nukentėjusiajai D. S. ištrūkus iš jo ir laidiniu telefonu bandant išsikviesti policiją, jis tyčia vieną kartą delnu sudavė D. S. per kairę plaštaką, dėl ko iš pastarosios rankų iškrito telefono ragelis, po ko jis sugriebęs D. S. už dešinės rankos žastikaulio, o vėliau suėmęs jai už pažastų, prievarta ištempė nukentėjusiąją iš kambario į virtuvę, kur D. S. bandant išeiti, tuo pat metu du kartus spjovė jai į veidą, po ko jis abejų rankų nykščiais spaudė nukentėjusiajai D. S. obuolių vokus, po ko stipriai pastūmė nukentėjusiąją į virtuvės vidų, kad ji neišeitų, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. S. fizinį skausmą ir padarė kraujosruvos žastuose, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad D. S. už plaukų netempė, dukros R. akivaizdoje jai į veidą nesudavė, į ranką nesudavė, jos prievarta už pažastų netempė, to nebuvo, nebent jis neatsimena. D. S. nemušė, tik susistumdė ir apsižodžiavo, galėjo būti taip, kad spjovė jai į veidą. Šiuo metu su D. S. kartu gyvena, tvarkosi ūkyje. Būna, kad susipyksta. D. S. gali būti, kad išsigalvoja, jog jis smurtauja. 2011 m. lapkričio mėnesį jo santykiai su D. S. buvo normalūs. 2011 m. lapkričio 17 d. konfliktas įvyko dėl to, kad jam reikėjo bliūdo galvai išsiplauti. D. S. sakė, kad pardavė. Tada jis nusprendė išsivežti savo daiktus iš namų, nes jie dingsta. Jis paėmė mišrainės ir uogienės, dėl ko pradėjo D. S. priekaištauti ir pykti. Tą dieną jis išvažiavo pas V. ir grįžo tik po 3-5 dienų. Gal netyčia ir užmynė kojos pirštus D. S.. Nebuvo taip, kad stipriai stūmė D. S., tik apsistumdė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. S. dalinio prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji D. S. parodė, kad 2011 m. lapkričio 17 d. ji buvo (duomenys neskelbtini), poliklinikoje ir pas advokatę. Grįžus į namus R. S. pradėjo jai priekaištauti, kad ji buvo pas advokatę. Jis norėjo sužinoti, dėl kokios priežasties ji pas advokatę buvo. Taip pat R. S. buvo supykęs dėl daiktų, kurių nerado grįžęs iš kalėjimo, bet tuos daiktus pardavė dukra, o ne ji, kaip galvojo R. S.. R. S. čiupo jai už plaukų ir pradėjo ją tampyti po kambarį ir rėkti, kad ją užmuš, kad ji negyvens, kad eidama prie šulinio gali negrįžti, kad jis būdamas kalėjime susirado daug draugų, kurie viską padarys, o jo rankos bus švarios. Tampydamas už plaukų R. S. jai spjaudė į veidą, su dešinės rankos delnu trenkė jai vieną kartą į veidą. Ji bandė nuo jo pabėgti, šaukėsi pagalbos, tada iš gretimo kambario atbėgo jos nepilnamečiai vaikai R. 11 metų, D. 9 metų, R. 6 metų. Mergaitės prašė, kad tėvas ją paleistų, bet R. S. surėkė ant jų ir liepė joms eiti į savo kambarį. Mergaitės išsigandę išėjo. Jai bandant telefonu išsikviesti pagalbą, R. S. išmetė iš jos rankų mobilaus ryšio telefoną, išsitraukė ją už rankos į virtuvę ir rėkė, kad gali nesusivaldyti ir ją užmušti, jis rėkė „aš neturiu ką prarasti ir tave užmušiu“, R. S. neleido jai pabėgti, užstojo virtuvės duris. R. S. užspaudęs rankomis jai akis sakė „aš tau galiu padaryti viską ką noriu“, stovėdamas mindė kojomis jai kojas ir smarkiai stūmė į virtuvės vidurį, kad ji nepabėgtų. Po savaitės R. S. pradėjo jai skambinėti, po to pradėjo lankytis namuose ir vėl apsigyveno namuose, šiuo metu jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį, R. S. padeda šeimai. Vaikai nori su juo bendrauti. Piktumų tarp jų ir smurto nebėra. R. S. jos atsiprašė, ji atleidžia R. S. ir prašo skirti kuo švelnesnę bausmę.

Iš Akistatos protokolo matyti, kad 2011-11-24 akistatos su R. S. metu nukentėjusioji D. S. patvirtino savo parodymus (b.l. 37-38).

Liudytoja V. U. parodė, kad ji Vidiškių seniūnijoje dirba socialine darbuotoja. 2011-11-17 paskambinusi D. S. pasakė, kad ją muša R. S. ir kad jis neša iš namų daiktus. Ji tada patarė D. S. išsikviesti policiją. D. S. bijojo, kad R. S. neatimtų iš jos telefono, todėl su ja kalbėjosi išėjusi į lauką. Ji pas D. S. nuvyko į namus 2011-11-18. D. S. jai rodė ant rankų mėlynes, sakė, kad jas padarė R. S.. Kad D. mušė R. jai patvirtino ir jų dukra D.. D. dreba kalbėdama apie tėvą, ji nenori su tėvu bendrauti savaitgaliais. Socialine darbuotoja ji dirba jau apie penkerius metus, visą šį laiką jai yra žinoma, kad R. S. muša savo žmoną D. ir vaikus. R. S. savo žmoną terorizuoja labai žiauriai, nors pats nevartoja alkoholio. Ji pati matė mėlynes ant D. S. rankų, išrautus plaukus, suprato, kad taip padarė R. S. prieš dieną. Paskutiniu metu iš D. S. nusiskundimų dėl smurto iš R. S. pusės, nėra. Vaikai su R. S. nori bendrauti.

Liudytojas A. V. parodė, kad grįžęs iš kalėjimo R. S. apsigyveno pas jį, tik nuvažiuodavo aplankyti vaikų. R. S. nuo kovo mėnesio pas jį nebegyvena. D. S. buvo atvažiavusi pas R. S. ne vieną kartą, gražiai bendravo. Jis nesirašydavo, kada R. S. nakvojo pas jį. 2011 m. lapkričio 17 d. R. S. nakvojo pas jį, tiksliai, ar 17 dieną, neprisimena.

Iš Akistatos protokolo matyti, kad akistatos su R. S. metu 2012-01-19 liudytojas A. V. patvirtino savo parodymus (b.l. 42).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Ukmergės poskyrio Specialisto išvados Nr. G 315/11 (14) matyti, kad D. S. padarytos kraujosruvos žastuose, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais prieš 6-10 parų iki apžiūros, kuri daryta 2011-11-24. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. D. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 15).

Kaltinamasis R. S. dalinai prisipažino padaręs nusikaltimą, nurodydamas, kad tarp jo ir nukentėjusiosios vyko konfliktas, gal jai spjovė į veidą, jie susistumdė, dėl ko galėjo užlipti nukentėjusiajai ant kojų pirštų. Kadangi kaltinamasis R. S. nukentėjusiajai vykusio konflikto tarp jų metu ant kojų pirštų užmynė netyčia, t.y. tyčios šiuose jo veiksmuose nebuvo, todėl aplinkybė, kad jis abejomis kojomis mindė nukentėjusiosios D. S. abiejų kojų pirštus, šalintina iš kaltinimo. Nors R. S. neigia, kad tempė D. S. už plaukų, kad sudavė jai į veidą ir į ranką ir prievarta už pažastų tempė, tačiau tai paneigta liudytojos V. U., nukentėjusiosios D. S. parodymais, kurie sutampa ir teismas jais netikėti neturi pagrindo, taip pat objektyviais įrodymais - Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Ukmergės poskyrio Specialisto išvada Nr. G 315/11 (14), iš kurios matyti, kad D. S. padarytos kraujosruvos žastuose, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais prieš 6-10 parų iki apžiūros, kuri daryta 2011-11-24.

Tokiu būdu teisme iš surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis R. S. sukėlė nukentėjusiajai D. S. fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo ir ši jo veika pilnai atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos 140 str. 1 d. Dalies aplinkybių pašalinimas iš kaltinimo nekeičia nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal LR BK 140 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas ir įvykdytas tiesiogine tyčia.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis R. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri baudžiamojo įstatymo priskirtina prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Nors R. S. teisiamas nebe pirmą kartą ir turi neišnykusį teistumą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis nukentėjusiosios atsiprašė, o nukentėjusioji jam atleido ir prašė skirti kuo švelnesnę bausmę, kadangi jis padeda šeimai ir vaikams, jau kurį laiką smurto prieš nukentėjusiąją nenaudoja, ką patvirtino ir socialinė darbuotoja, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (LR BK 75 str. 1 d.), paskiriant nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. iki 2012 m. liepos 1 d., galiojusioje LR BK 75 str. redakcijoje, kuri yra palankesnė nuteistajam, numatytą įpareigojimą.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 9 p., 67 str. 3 d., 72² str., 75 str. 2 d., R. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis LR BK 66 str. 1 d., R. S. taikytas laikinas sulaikymas ir suėmimas (b.l. 78, 83, 84) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (LR BK 66 str. 2 d.).

Nukentėjusioji D. S. baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį 130 Lt sumai, tačiau teisme ieškinio atsisakė, nurodydama, kad kaltinamasis šią sumą jai sumokėjo. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis LR BPK 112 str. 3 d., D. S. atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Kaltinamajam R. S. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (LR BPK 307 str. 1 d. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant R. S. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, taip pat paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šių programų kursą.

Į bausmės laiką įskaityti R. S. laikiną sulaikymą ir suėmimą nuo 2011-11-23 iki 2011-12-08, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

D. S. atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

R. S. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.