- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-08-30
- Bylos Nr.
- 1-600-1037/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- G. Ž.
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini)", stelažų montuotojas, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. Ž. kaltinamas tuo, kad 2019 m. liepos 23 d., apie 1 val. 30 min. adresu (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto metu, išstūmė E. T. iš jo buto, po ko šis kairiu šonu atsitrenkė į kaimynų buto duris, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius E. T. į galvos sritį, paguldė E. T. ant grindų bei ne mažiau kaip vieną kartą spyrė gulinčiam E. T. į galvos sritį, tokiais veiksmais sukeldamas E. T. fizinį skausmą.
Kaltinamasis G. Ž., apklaustas kaip įtariamasis nurodė, kad konfliktą su E. T. išprovokavo jis, nes būdami neblaivūs, pradėjo konfliktuoti tarpusavyje. Apie 1 val. 30 min., jis ir sugyventinė E. susiruošė eiti į namus bei stovint prie E. T. buto durų, nukentėjusysis būdamas stipriai neblaivus, kažką jam pasakė. Prisimena, kad po jo tokio pasakymo labai supyko ir sugriebęs E. T. už pečių paėmė ir pastūmė jį, jis atsitrenkė į jo kaimynų buto duris bei abu nukrito ant grindų. Gulint jiems ant grindų, paėmė ir sugriebė E. T. ir ne mažiau kaip tris smūgius iš rankos kumščio trenkė jam į galvos sritį. Ir toliau atsistojęs nuo žemės, gulinčiam E. T., spyrė vieną smūgį koja į galvos sritį. E. T. atsistojo nuo žemės. Kaip nurodė kaltinamasis, jis sugriebęs už pečių E. T., galva trenkė vieną smūgį jam į galvą, tačiau nepataikė. Toliau konfliktuojant bendro naudojimo koridoriuje į tarpą įsiterpė sugyventinė E. S., kuri išskyrė juos ir neleido toliau muštis. Su pareikštu įtarimu sutinka iš dalies, nes muštynių metu E. T. jam taip pat sudavė vieną smūgį į galvą, dėl ko G. Ž. nuskilo dantis. E. T. atsiprašė, su juo susitaikė.
Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, be jo paties dalinio prisipažinimo, visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Aplinkybę, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgius ir taip sukėlė pastarajam fizinį skausmą paliudytojo V. V., kuri nurodė, kad 2019 m. liepos 22 d. iš ryto pas juos su E. T. atėjo pažįstamas G. Ž. su E. S. Visą dieną visi keturi gėrė alkoholį, jokių konfliktų nebuvo. Paskui E. pradėjo pyktis su G., todėl jie buvo paprašyti išeiti lauk. Tada E. pradėjo kurstyti G., agitavo G. "trenk E., mušk jį, nepasiduok" ir pan. G. pradėjo pulti E., tai yra paprašius jo išeiti, matė, kaip E. ir G. stovėjo tarpduryje. G. su E. pradėjo stumdytis, ir pamatė, kaip G. vieną kartą spyrė E. į kaktą. Netrukus jie nusiramino ir išėjo. (b. l. 37-38).
Nukentėjusysis E. T. nurodė, kad 2019 m. liepos 22 d. iš ryto pas jį atėjo pažįstamas G. Ž. su drauge E. Taip pat buvo ir jo draugė V. V. Visą dieną visi gėrė alkoholį, jokių konfliktų nebuvo. Apie 1 val. 30 min. G. ir E. pasakė, kad eitų į namus. Tada G. pradėjo jį pulti, tai yra paprašius jo išeiti iš buto, išstūmė jį iš buto, dėl ko jis kairiu šonu atsitrenkė į kaimynų buto duris, tęsdamas nusikalstamą veiką, ne mažiau dešimt kartų trenkė į galvos sritį, rankomis pasiėmė už kaklo srities, paguldė ant žemės, bei ne mažiau penkis kartus iš kelio spyrė į galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. G. Ž. pretenzijų neturi, jie susitaikė, civilinio ieškinio nereiškia. (b. l. 34-35).
Iš VšĮ Regioninės Telšių ligoninės išrašo matyti, kad nukentėjusiajam sumuštas veidas, tačiau buvo sąmoningas, dešinės kaktos pusėje stebimas kaštono dydžio guzas (b. l. 43).
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad G. Ž. 2019 m. liepos 22 d. tyčia fizinio kontakto metu sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvos sritį ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, suprato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs fizinį skausmą ir to norėjo. G. Ž. veika atitinka LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
Motyvuojamoji dalis
Pažymėtina, kad prokurorė suduotų smūgių kiekį kaltinime nurodė pagal nukentėjusiojo parodymus, tačiau byloje duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiajam suduotų smūgių kiekį, nėra. Netgi įvykį mačiusi liudytoja V. V. nepatvirtino nukentėjusiojo parodymuose nurodytą jam suduotų smūgių kiekį. Dėl to visos abejonės dėl suduotų smūgių skaičiaus vertintinos kaltinamojo naudai ir kaltinimas koreguotinas pagal kaltinamojo parodymus ir jame nurodytą suduotą smūgių kiekį nukentėjusiajam.
Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 straipsnis), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančią aplinkybes. G. Ž. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau anksčiau teistas Didžiojoje Britanijoje, ne kartą baustas už įvairius administracinius nusižengimus, administracine tvarka paskirtų baudų nemoka. Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad bausmės tikslai skyrus sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį viešuosius darbus, nebus pasiekti. Dėl to jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei įvertinus aplinkybę, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neblaivus, taip pat nuolatinis administracinių pažeidimų darymas susijęs su alkoholio vartojimu, dėl to jam skirtinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (LR BK 48 straipsnio 7 dalis, 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamojo nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 48 straipsnio 7 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Taip pat kaltinamasis įpareigotinas tęsti darbą (LR BK 48 straipsnio 7 dalis).
Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimali laisvės apribojimo bausmė yra trys mėnesiai, o maksimalus - dveji metai (LR BK 48 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 13 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Nepaisant to, kad prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu lengvinančių aplinkybių nenurodė, tačiau teismas įvertinęs kaltinamojo parodymų turinį lengvinančia aplinkybe pripažįsta aplinkybe, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėlto gailėjosi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinanti aplinkybė turėtų būti pripažintas faktas, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau teismas nenurodžius prokurorui sunkinti kaltinamojo padėties savo iniciatyva neturi teisinio pagrindo. Dėl to šių aplinkybių kontekste konstatuoja, kad lengvinančios aplinkybės buvimas suponuoja išvadą, kad kaltinamajam turėtų būti skiriama mažesnė bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė, todėl teismas skiria kaltinamajam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su nustatytais apribojimais (LR BK 48 straipsnis).
Įvertinus tai, kad byla baigta baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 8 mėnesių (LR BK 64¹ straipsnis).
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2019 m. liepos 25 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant, jog ši priemonė turi būti įvykdyta iki 2020 m. kovo 1 d.
Taikyti LR BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti iki 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės paliekant nustatytus įpareigojimus.
Laisvės apribojimo bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2019 m. liepos 25 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Išaiškinti G. Ž., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.