Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-335/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-06-29
Bylos Nr.: 2A-335/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas
Atsakovas: S. Ž., Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovei „Tetirvinai“
Ieškovas: J. Ž.
Trečiasis asmuo: P. J.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. Ž. ir ieškovės J. Ž. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-494-212/2010 pagal J. Ž. ieškinį atsakovams S. Ž., Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovei „Tetirvinai“ (trečiasis asmuo - P. J.) dėl tinkamo prievolės įvykdymo, turto pagerinimo išlaidų, patirtų nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

ŽŪB „Tetervinai“ valdyba, posėdžiavusi 1994 m. gruodžio 12 d., ir visuotinis narių susirinkimas, įvykęs 1994 m. gruodžio 18 d., nutarė leisti pirkti J. Ž. gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius T. kaime, už pastatus sumokant 7 000 Lt grynais ir 19 000 Lt pajaus. Sutarta, kad gyvenamąjį namą remontuoja J. Ž., o bendrovė sutvarko ūkinį pastatą. Ieškovė 1994 m. gruodžio 19 d. už perkamą gyvenamąjį namą sumokėjo 7 000 Lt ir 19 000 Lt padengė iš pajaus.

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimu, kuris paliktas galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartimi, nustatyta, kad S. Ž. teisėtai paveldėjo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius T. kaime, kuriuose gyveno J. Ž. su šeima, o pastarieji ginčo pastatuose apsigyveno neteisėtai, todėl nusprendė iškeldinti J. Ž., N. B., A. B. ir E. B. su visa manta iš S. Ž. priklausančio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų T. kaime, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Šalies argumentai

Ieškovė J. Ž. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš Pasvalio rajono ŽŪB „Tetirvinai“ 65 900 Lt prievolės įvykdymo vertės piniginę išraišką, 20 000 Lt neturtinės žalos, o taip pat priteisti iš atsakovės S. Ž. 23 180 Lt nekilnojamojo turto įrengimo ir pagerinimo išlaidų. Nurodė, kad atsižvelgiant į bendrovės atsisakymą perduoti namą, jai priteistina namų valdos vertė. Be to, ieškovės teigimu, dėl kaltų atsakovo ŽŪB „Tetirvinai“ veiksmų ji neteko namų, patyrė nuostolius, jai padaryta nepataisoma skriauda, susilpnėjo sveikata, išgyveno pažeminimą, depresiją, todėl iš atsakovo prašo priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos. Pagal ieškovės paskaičiavimus namo įrengimui ji išleido 23 180 Lt, tačiau dokumentai, patvirtinantys šias išlaidas, neišliko, o pinigų dar vienos ekspertizės atlikimui neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš S. Ž. 23 180 Lt nekilnojamojo turto įrengimo ir pagerinimo išlaidų J. Ž., o kitoje dalyje ieškinio netenkino. Teismas nurodė, kad pagal ginčo pastatų perdavimo ieškovei metu galiojusias CK 255 straipsnio (1964 m. red.) nuostatas nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis turėjo būti patvirtinta notariškai ir per 3 mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Tačiau ŽŪB „Tetirvinai“ neturėjo nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, kurį leido pirkti ieškovei, šalys notariškai nebuvo sudarę pirkimo - pardavimo sutarties, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą vykdyti prievolę, kurios nebuvo. Visuotinio bendrovės narių susirinkimo 1994 m. gruodžio 18 d. nutarimas leisti pirkti ieškovei gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus (žemės sklypo niekada nebuvo leista pirkti ieškovei) galėjo būti pagrindu sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį, bet nėra tokia sutartis. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir žemės sklypo vertę, kuri dėl nežinomų priežasčių nustatyta 2009 m. gruodžio 14 dienai ir yra 65 900 Lt, visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovas neneigia, kad ieškovė sumokėjo 7 000 Lt, tačiau šių pinigų ieškovė iš bendrovės nereikalavo. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog po 1994 m. gruodžio 18 d. visuotinio bendrovės narių susirinkimo nutarimo stengėsi su atsakovu sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį, reikalavo atlikti tam tikrus veiksmus, o bendrovė to nepadarė, neįrodinėjo atsakovo ŽŪB „Tetirvinai“ neteisėtų veiksmų, o nenustačius neturtinės žalos padarymo fakto, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą taip pat atmestinas.

Teismas nustatė, kad J. Ž. bendrovės perduotas namas ir ūkinis pastatas nebuvo įrengti, o šiuo metu įrengti, todėl, vertindamas ieškovės nurodytų įrengimo darbų (įskaitant medžiagas) kainas, sprendė, jog bendra šių darbų vertė yra 23 180 Lt, o atsakovė, kuriai atiteko ginčo pastatai, nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės reikalavimo dydį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė S. Ž. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalį dėl 23 180 Lt priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai perkėlė ieškovės reikalavimo įrodinėjimo pareigą atsakovei, o pati ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos atliktų pagerinimų vertę. Tuo tarpu atsakovė teismui pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, jog ieškovės atlikti pagerinimai yra nusidėvėję.

Apeliaciniu skundu ieškovė J. Ž. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimą, ieškinį tenkinant visiškai. Nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškovė pilnai įvykdė savo prievolę, t. y. sumokėjo pinigų sumą, už kurią 1994 metais ir kiek vėliau buvo galima įsigyti namų valdą, todėl įgavo visas teises, kurias nuo pinigų įnešimo ir šalių valios suderinimo įstatymai numato sąžiningam kreditoriui.

2. Teismas visiškai nepasisakė, kas ir kokiu pagrindu atleido ŽŪB „Tetirvinai“ nuo sutartinės prievolės vykdymo kreditoriui J. Ž.. Ieškovės nuomone, skolininkas ŽŪB „Tetirvinai“ privalo vykdyti sutartinę prievolę su kreditore J. Ž. numatytu joje būdu arba kompensuoti nuostolius ir padarytą turtinę bei neturtinę žalą tokiu būdu, kad ieškovei nereikėtų kentėti nei materialiai, nei dvasiškai, neturint gyvenamosios vietos, nors visą gyvenimą išdirbo atsakovo bendrovėje ir sumokėjo pinigus už perkamą namų valdą.

3. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme numatyta, kad esant civiliniams santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, jis taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, o taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas ŽŪB „Tetirvinai“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės – tenkinti. Nurodo, kad įsipareigojimas perduoti turtą pirkėjo nuosavybėn bei pirkėjo įsipareigojimas priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą turėjo būti įforminamas pirkimo – pardavimo sutartimi (1964 m. CK 253 str.), o gyvenamojo namo (ar jo dalies) pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota, o nustatytų taisyklių nesilaikymas gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartį daro negaliojančia (1964 m. CK 255 str.). Taigi tarp ieškovo ir atsakovo nėra susiklostę nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, o šalys nėra saistomos iš to kylančiomis teisėmis ir pareigomis. Pirkimo pardavimo sutartis yra konsensualinis sandoris, todėl daikto perdavimas šiuo atveju nereiškė nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.), o ieškovė nenurodė, kokie CK straipsniai ar kiti įstatymai reglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo ieškovui atvejį. Be to, ieškovė neįrodė ir žalos padarymo fakto. Ieškovė neįrodė nei paties turto pagerinimo fakto, nei pagerinimams atlikti turėtų išlaidų dydžio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atsakovės S. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas, o ieškovės J. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Iš skundžiamo sprendimo aišku, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovės prašytas turto pagerinimo išlaidas (4 t., 5 b. l.), atsižvelgė į tai, kad ieškovei ginčo namas buvo perduotas neįrengtas, o ieškovė jį įrengė savo lėšomis. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad šių pagerinimų vertė nustatyta vien pagal pačios ieškovės nurodytus įkainius (4 t., 4 b. l.), o iš byloje esančių duomenų (3 t., 67., 68 b. l., 186 b. l.) aišku, kad ginčijami namo įrengimo darbai buvo atlikti 1994 – 2004 metais (4 t., 3 b. l.), t. y. laikotarpiu, kai ginčo name gyveno pati ieškovė, ir yra gerokai nudėvėti, ko pirmosios instancijos teismas nevertino. Be to, ginčijami pagerinimai atlikti be atsakovės S. Ž. žinios ir sutikimo, o iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2006 (1 t., 7 – 13 b. l.) aišku, kad nagrinėjamoje byloje reikalaujama atlyginti žala ieškovei atsirado būtent dėl atsakovo ŽŪB „Tetirvinai“ neteisėtų veiksmų (parduodant bendrovei nuosavybės teise nepriklausančius pastatus), todėl dabartinė ginčo pastatų savininkė S. Ž. (3 t., 73 b. l.) byloje dėl žalos, padarytos iškeldinimu iš jos gyvenamosios patalpos (2 t., 78 – 80 b. l.) apskritai laikytina netinkama atsakove, kurios civilinei atsakomybei kilti nėra CK 6.246 straipsnyje numatytos būtinos sąlygos – neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su ginčo namo statybos išlaidomis, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutarties aišku, kad S. Ž. sutinka svarstyti apmokėjimo bendrovei už atliktus statybos darbus klausimą). Taigi skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės S. Ž. priteista 23 180 Lt ginčo turto pagerinimo išlaidų, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atsakovės S. Ž. atžvilgiu atmesti.

Atmesdamas ieškinį dėl piniginės kompensacijos už pastatus, iš kurių ieškovė buvo iškeldinta, priteisimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą vykdyti prievolę, kurios nebuvo (ŽŪB „Tetirvinai“ neturėjo nuosavybės teisės į ginčo gyvenamąjį namą, šalys nebuvo sudarę notaro patvirtintos pirkimo – pardavimo sutarties), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir žemės sklypo vertę yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Tačiau darydamas minėtas išvadas, Panevėžio apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas atlyginti nuostolius kilo ne iš sutarties, o iš delikto (CK 6.245 str. 4 d.). Atitinkamai neteisėti ŽŪB „Tetirvinai“ veiksmai parduodant atsakovui nepriklausantį turtą konstatuoti jau Biržų rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimu, kuris paliktas galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartimi (CPK 182 str. 2 p.), o būtent dėl minėtų atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė J. Ž. ir buvo priversta išsikelti iš ginčo gyvenamųjų patalpų, už kurias atsakovui buvo sumokėjusi ŽŪB „Tetirvinai“ 1994 m. gruodžio 18 d. visuotinio narių susirinkimo nustatyta tvarka (1 t., 18, 21 b. l.) ir tokiu būdu patyrė nuostolius (CK 6.247, 6.249 str.). Be to, pažymėtina, kad ginčo gyvenamąsias patalpas ieškovė įgijo iš juridinio asmens, kuris laikytinas stipresne šalimi, tačiau nesugebėjusia ne tik užtikrinti tinkamo ginčo patalpų perdavimo ieškovei įforminimo, bet ir apskritai ginčo patalpų perdavimo ieškovei teisėtumo (buvo perduotos ginčo patalpos sklype, kuris pagal notariškai patvirtintą žemės sklypo suteikimo sutartį priklausė K. B. Ž. ir nesant paneigtoms pastarojo turtinėms teisėms į ginčo pastatus; CK 6.248 str. 3 d.). Taigi nustatytos visos sąlygos ŽŪB „Tetirvinai“ civilinei atsakomybei dėl žalos, atsiradusios dėl ieškovės iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, kilti (CK 6.246 – 6.249 str.).

Dėl prarastų gyvenamųjų patalpų ieškovė reikalauja priteisti jai iš atsakovo 65 900 Lt, t. y. tiek, kiek nustatyta pagal nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. 14-12-09-P (3 t., 54 – 84 b. l.). Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad pagal minėtą ataskaitą ginčo turto vertė nustatyta 2009 m. gruodžio 14 d. (3 t., 56 b. l.), kai nekilnojamojo turto kainos lyginant su galutinio teismo sprendimo dėl ieškovės iškeldinimo priėmimu (2006 m. spalio 31 d.) buvo gerokai aukštesnės (CPK 182 str. 1 p.), o nuostoliai laikytini atsiradusiais būtent 2006 m. spalio 31 d., nes būtent nuo tada ieškovė turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą ir neišvengiamą ieškovės iškeldinimą (CK 6.249 str. 5 d., 6.288 str. 1 d.), kas vėliau ir buvo padaryta (2 t., 78 – 80 b. l.). Tuo tarpu ginčo gyvenamojo namo ir garažo vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio turto vertinimo būdu, 2007 m. lapkričio 20 d. VĮ „Registrų centro“ nustatyta 12080 Lt. Be to, vienintelis byloje esantis turto vertinimas (pakartotinis turto vertinimas neatliktas ieškovei atsisakius apmokėti už teismo ekspertizę (4 t., 47, 49 b. l.) atliktas lyginamosios vertės metodu, lyginant nekilnojamojo turto objektus, kurie buvo parduoti įrengti (nėra duomenų, kad lyginamieji objektai būtų be vidaus apdailos) kartu su žemės sklypais (62 b. l.), tačiau pati ieškovė pripažino, kad žemės, ant kurios buvo pastatyti ginčo pastatai, nuosavybės ji niekuomet neturėjo (4 t., 46 b. l.). Svarstant dėl iš atsakovo priteistinų nuostolių dydžio, atsižvelgtina ir į tai, kad, nors, kaip jau minėta, ŽŪB „Tetirvinai“ laikytina stipresne sandorio šalimi, tačiau pati ieškovė taip pat turėjo rūpintis tinkamu turto perleidimo sandorio įforminimu, ko pasekoje (tvirtinant ginčo patalpų pirkimo – pardavimo sandorį notarine tvarka) tikėtinai būtų buvę nustatytos sandorio negalimumo aplinkybės (žemės sklypo suteikimo K. B. Ž. sutartis buvo patvirtinta notaro) ir nuostolių galimai būtų išvengta (CK 1.6 str., 6.248 str. 4 d., 6.282 str.). Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat tai, kad dėl neteisėtų atsakovo ŽŪB „Tetirvina“ veiksmų ieškovė ne tik be pagrindo atsiskaitė bendrovei (1 t., 20 b. l.), bet patyrė ir papildomų turto pagerinimo išlaidų, teisėjų kolegija sprendžia, kad ŽŪB „Tetirvinai“, atsižvelgiant į neteisėtais atsakovo veiksmais, sąlygojusiais ieškovės iškeldinimą, padarytą žalą, turi atlyginti ieškovei nuostolius, kurių dydis vertintinas 40 000 Lt (CK 6.249 str. 1 d.).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš ŽŪB „Tetirvinai“ 20 000 Lt neturtinę žalą, o Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimu tokį reikalavimą atmetė nenustatęs neturtinės žalos padarymo fakto. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006), o nagrinėjamu atveju įstatyminio pagrindo atlyginti neturtinę žalą dėl iškeldinimo nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo ŽŪB „Tetirvinai“ 40 000 Lt turtinei žalai dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų atlyginti.

Tenkinant atsakovės S. Ž. apeliacinį skundą, pastarajai iš ieškovės J. Ž. priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 695,40 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (4 t., 78 b. l.) ir 300 Lt teisinės pagalbos išlaidų (4 t., 81 b. l.), - iš viso 995,40 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 93 str. 1 d.). Iš dalies tenkinant ieškovės J. Ž. apeliacinį skundą (46,6 proc.), iš atsakovo ŽŪB „Tetirvinai“ priteistina 233 Lt ieškovei J. Ž. (4 t., 86, 87 b. l.) ir 968 Lt valstybei (4 t., 119 b. l.) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 96 str. 1 d.). Be to, J. Ž. iš atsakovo priteistina 1200 Lt atstovavimo išlaidų (atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies; 4 t., 77 b. l.). Atsakovas pateikė įrodymus, kad dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme jis patyrė 2700 Lt atstovavimo išlaidų (4 t., 128, 129 b. l.), tačiau toks išlaidų dydis neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 2 d.), o atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, iš jos atsakovui ŽŪB „Tetirvinai“ priteistina 600 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Įskaičius ieškovės ir atsakovo priešpriešinius reikalavimus dėl aukščiau minėtų bylinėjimosi išlaidų, ieškovei iš atsakovo priteistina 823 (1200 + 223 – 600) Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 100 Lt žyminio mokesčio ir 2350 Lt teisinės pagalbos išlaidų, o atsakovas ŽŪB „Tetirvinai“ – 2100 teisinės pagalbos išlaidų. Be to, atsakovė S. Ž. patyrė 2500 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir 500 Lt išlaidų, susijusių su faktinių aplinkybių konstatavimu (3 t., 188 b. l.; CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Tokiu būdu atmetus ieškovės J. Ž. reikalavimus S. Ž., pastarosios patirtos 2500 Lt teisinės pagalbos išlaidos (proceso metu ieškovė eilę kartų tikslino reikalavimus, dėl ko šalims susidarė papildomos teisinės pagalbos išlaidos) ir išlaidos, susijusios su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymu, iš viso 3000 Lt (2500 + 500) priteistinos iš ieškovės. Atsižvelgiant į tai, kad tenkinama 36,7 proc. ieškinio reikalavimų (4 t., 53, 54 b. l.), iš atsakovo priteistina 36,70 Lt žyminio mokesčio už ieškinį J. Ž. ir 1137 Lt (3081,60 x 0,367) žyminio mokesčio už ieškinį valstybei (1 t., 2 b. l., 4 t., 53, 54 b. l.). Be to, atsižvelgiant į tai, kad Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. (1.2)-SP1-01317/0254(07)P (2 t., 42 b. l.) J. Ž. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą mokėjimo 64,23 Lt (175 x 0,367) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteistina valstybei iš atsakovo ŽŪB „Tetirvinai“. Tokiu būdu iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 1201,23 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų bei patirtų dylinėjimosi išlaidų dydį, ieškovės J. Ž. ir atsakovo ŽŪB „Tetirvinai“ pirmosios instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei J. Ž. (a. k. 44908240728) iš atsakovo žemės ūkio bendrovės „Tetirvinai“ (į. k. 169154521) 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) nuostoliams atlyginti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. Ž. 995,40 Lt (devynis šimtus devyniasdešimt penkis litus 40 ct) atsakovei S. Ž. (a. k. 44306200956) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti iš atsakovo žemės ūkio bendrovės „Tetirvinai“ 823 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt tris litus) ieškovei J. Ž. bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 968 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio už ieškovės apeliacinį skundą valstybei.

Priteisti iš ieškovės J. Ž. 3000 Lt (tris tūkstančius litų) atsakovei S. Ž. bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo žemės ūkio bendrovės „Tetirvinai“ 36,70 Lt (trisdešimt šešis litus 70 ct) žyminio mokesčio išlaidų už ieškinį J. Ž. ir 1201,23 Lt (tūkstantį du šimtus vieną litą 23 ct) žyminio mokesčio už ieškinį bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasKazys Kailiūnas