Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-09-18 · Administracinė byla Nr. A-662-922-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-18
Bylos Nr.
A-662-922-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Dainius Raižys
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Administracinė byla Nr. A662-922/2009Procesinio sprendimo kategorija 24 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui dėl įsakymo panaikinimo ir veiksmų teisėtumo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja S. S. skundu (b. l. 7-9) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2008 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. V-72 1 punktą, kuriuo nušalinti visi tarnybos valstybės tarnautojai ir specialistai nuo sprendimo projekto rengimo pagal S. S. 2008 m. gegužės 22 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje, bei 3.1 punktą, kuriuo pareiškėjos S. S. 2008 m. gegužės 22 d. prašymas perduotas nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai; 2) įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą pagal 2008 m. gegužės 22 d. pateiktą prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2008 m. gegužės 22 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Klaipėdos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų veiksmų teisėtumo, įpareigojimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą bei Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. balandžio 17 d. sprendimo panaikinimo. Prašyme taip pat reikalavo nušalinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių nuo prašymo nagrinėjimo. Nurodė, kad 2008 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-72 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius nusišalino nuo prašymo nagrinėjimo, bet priėmė ydingą ir neteisėtą įsakymą, kuriuo nušalino visą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą nuo prašymo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo. Direktorius prašymą persiuntė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai taip pažeisdamas pareiškėjos teises į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pabrėžė, kad šis veiksmas prieštarauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatoms. Nurodė, jog įsakymas nemotyvuotas, pateikti subjektyvūs argumentai. Direktorius kalba apie interesų konfliktus, bet konfliktas yra tik su pačiu direktoriumi, kuris ilgą laiką tendencingai pažeidinėja pareiškėjos teises gauti teisinę pagalbą ir nesąžiningai naudojasi savo tarnybine padėtimi. Nurodė, jog jokių konfliktų nėra, todėl visos tarnybos nušalinimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti (b. l. 17-20).

Nurodė, kad 2008 m. gegužės 22 d. gavo pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vilkinimo atlikti veiksmus ir įpareigojimo priimti sprendimą pagal 2008 m. balandžio 17 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, kurį persiuntė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Pažymėjo, kad norėdama išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, Tarnyba privalo įvertinti reikalavimo pagrįstumą ir atstovavimo perspektyvumą byloje, todėl kyla interesų konfliktas: turi įvertinti savo pačios veiksmų (neveikimo) teisėtumą. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Vadovaudamasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis ir siekdama išvengti interesų konflikto, Tarnyba nusišalino nuo sprendimo priėmimo dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai suteikimo administracinėje byloje bei perdavė šį prašymą nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Šie veiksmai buvo atlikti 2008 m. gegužės 26 d. Pagal Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai Tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarką, patvirtintą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos, kai kyla interesų konfliktas dėl asmenų prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Tarnybos apskundimo, toks prašymas perduodamas kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, priklausomai nuo prašančio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos. Pareiškėjos gyvenamoji vieta deklaruota Klaipėdos mieste. Vadovaujantis minėta tvarka, jos prašymas buvo perduotas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Pažymėjo, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovas pagrįstai nusišalino pats ir nušalino kitus Tarnybos valstybės tarnautojus ir specialistus nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje dėl interesų konflikto. Priešingu atveju Tarnyba pati nagrinėtų savo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o tai sukeltų interesų konfliktą ir nebūtų užtikrintas objektyvus ir nešališkas prašymo nagrinėjimas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad Viešojo administravimo įstatymas nagrinėjamu atveju taikytinas kaip lex generalis, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymas – lex specialis, o tai reiškia, jog pirmasis įstatymas yra taikomas tiek, kiek įsakmiai nedraudžia antrojo įstatymo nuostatos. Taip pat teismas pasisakė ir apie Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo santykį. Pareiškėjos 2008 m. gegužės 26 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą turinio analizės pagrindu teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjos tikslas – inicijuoti procesą, kuriame atsakove būtų ir Klaipėdos Tarnyba, t. y. Klaipėdos Tarnyba būtų proceso šalimi, į kurią nukreiptas reikalavimas dėl vilkinimo bei įpareigojimo priimti sprendimą. Pareiškėja į Klaipėdos Tarnybą kreipėsi prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje prieš pačią Klaipėdos Tarnybą. Klaipėdos Tarnyba, spręsdama antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai suteikimo klausimą, turėtų nagrinėti savo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reikalavimas tarnybai, prieš priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, įvertinti bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, perspektyvas ir pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Tai sukeltų Klaipėdos Tarnybos interesų konfliktą, todėl nebūtų užtikrintas objektyvus ir nešališkas pareiškėjos prašymo nagrinėjimas, priimant teisingą sprendimą. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos Tarnybos sprendimas perduoti pareiškėjos prašymą nagrinėti Šiaulių Tarnybai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, jis užtikrina, jog antrinės teisinės pagalbos skyrimo pareiškėjai klausimas bus išspręstas objektyviai ir nešališkai. Atsakovės sprendimas atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnyje bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje 3, 11 straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą. Be to, tokia situacija tiesiogiai aptarta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos direktorių kolegijos (veikiančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos direktorių kolegijos nuostatų pagrindu) 2006 m. kovo 29 d. posėdžio protokolu Nr. 2 patvirtintoje Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarkoje. Teismas nurodė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį (2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1492 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. liepos 1 d.) ir pažymėjo, kad ši įstatyminė nuostata priimant ginčijamą sprendimą dar nebuvo įsigaliojusi, tačiau ji leidžia daryti išvadą, jog Tarnyba prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo perduoda nagrinėti kitai Tarnybai, jei ginčo dalykas – Tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos. Teismas pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiklą yra tiesiogiai atsakingas jos vadovas, bei į tai, kad kiti atitinkamoje Tarnyboje dirbantys asmenys yra jam pavaldūs, šiuo atveju negalima daryti išvados, jog Klaipėdos Tarnybos vadovui nusišalinus nuo atitinkamo sprendimo priėmimo, likusieji šios tarnybos darbuotojai būtų priėmę objektyvų, nešališką ir pagrįstą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai, taigi pareiškėjos argumentą, jog prašė nusišalinti tik tarnybos direktorių, todėl nebuvo pagrindo nušalinti visus tarnybos darbuotojus nuo jos prašymo nagrinėjimo, teismas pripažino nepagrįstu.

Teismas nurodė, kad Klaipėdos Tarnyba, pareiškėjos, kurios gyvenamoji vieta deklaruota Klaipėdos mieste, prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pagrįstai ir teisėtai persiuntė Šiaulių Tarnybai. Šiuos veiksmus atliko laikydamasi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų bei teisinio veiklos reglamentavimo. Konstatavęs, kad Klaipėdos Tarnyba teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo persiuntė Šiaulių Tarnybai, teismas priėjo prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti Klaipėdos Tarnybą priimti sprendimą pagal pareiškėjos 2008 m. gegužės 22 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nes šis prašymas jau išspręstas Šiaulių Tarnybos 2008 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. SP-1355-(7.1069), kuriuo atsisakyta pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 54, 55-56).

III.

S. S. apeliaciniu skundu (b. l. 84-85) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 49 straipsnį, nes nepatenkino jos prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame nurodė, jog sirgo, todėl negalėjo tinkamai pasiruošti teismo posėdžiui, jos įgaliotas atstovas taip pat sirgo. Teismą informavo, kad įrodymus dėl jos atstovo ligos pateiks kitame teismo posėdyje. Nurodo, kad teismas pažeidė jos teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nes neišreikalavo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatų bei teisės aktų, kuriais tarnyba turi vadovautis savo veikloje, todėl visapusiškai neišnagrinėjo bylos.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 92-93) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 94-95) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčas kilo dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-05-26 įsakymo Nr. V–72 „Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo“ 1 ir 3.1 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad S. S. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė 2008 m. gegužės 22 d. Šios tarnybos direktorius 2008-05-26 priėmė įsakymą Nr. V–72 „Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo“, kuriuo nušalino visus Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos valstybės tarnautojus ir specialistus, nepriskiriamus valstybės tarnautojų kategorijai, nuo sprendimo projekto rengimo pagal pareiškėjos S. S. 2008-05-22 prašymą, registracijos Nr. ATP–612, kuriuo prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vilkinimo atlikti veiksmus ir įpareigojimo priimti sprendimą pagal 2008-04-17 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, registracijos Nr. ATP–469, taip pat nusišalino pats (tarnybos direktorius) nuo sprendimo priėmimo pagal šį pareiškėjos 2008-05-22 prašymą bei įsakė prašymą perduoti nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka įtvirtinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta (sprendimo priėmimo metu aktuali redakcija), kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai arba paštu. To paties įstatymo straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal 18 straipsnio 3 dalies prasmę, 2 dalyje nurodyti tarnybos sprendimai gali būti dviejų rūšių: sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą arba sprendimas atsisakyti suteikti tokią pagalbą. Pažymėtina, kad kitokios rūšies sprendimai pagal prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nėra numatyti, tačiau tai nereiškia, kad bet koks kitas sprendimas (bendrine prasme) pagal prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, visada turi būti pripažintas neteisėtu.

Tarnybos yra biudžetinės įstaigos, kurių veiklos teritorijos atitinka apygardos administracinių teismų teritorijas. Tarnybos yra valstybės institucijos. Jų uždavinys užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 str. 1 ir 2 d.). Tarnybos spręsdamos joms pavestą uždavinį privalo vadovautis ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, kaip vientisu ir tiesiogiai taikytinu teisės aktu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu (vienas iš šio įstatymo uždavinių įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą – 1 str.), Viešojo administravimo įstatymu (garantuoja teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą – 1 str.) ir kitais teisės aktais, skirtais viešojo administravimo sistemos subjektams. Taigi bet kuris viešojo administravimo sistemos subjektas priimdamas sprendimą viešojo administravimo srityje turi vadovautis ne tik tiesiogiai specialiai atitinkamus visuomeninius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, bet ir kitais teisės aktais, skirtais viešojo administravimo subjektams, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės, objektyvumo, reiškiančio, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitais principais.

Šioje administracinėje byloje pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo byloje prieš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Tokia faktinė situacija byloja, jog buvo prašoma spręsti prašymą dėl teisinės pagalbos suteikimo asmens, kuris byloje yra atsakovu. Akivaizdu, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nagrinėdama tokio pobūdžio prašymą ir priimdama sprendimą negali išlikti visiškai nešališka bei objektyvi. Tai kliūtis tiek sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tiek spendimui dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, priimti. Prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, siekiant išvengti bet kokių dviprasmybių dėl sprendimo pagrįstumo, turi būti sprendžiamas kitos tarnybos, taip nenusišalinant nuo tarnyboms pavesto uždavinio įgyvendinimo – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. Tokia teisinė elgsena nėra neteisėta. Ją lemia šioje nutartyje ir pirmosios instancijos teismo sprendime minėti teisės aktai, o taip pat ir Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarka (patvirtinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių kolegijos 2006 m. kovo 29 d. protokolu Nr. 2), pagal kurios 5 punktą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kai kyla interesų konfliktas dėl asmenų prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo apskundimo, perduoda tokį prašymą nagrinėti priklausomai nuo prašančių asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos: Klaipėdos mieste ir rajone, Neringos, Rietavo, Plungės, Kretingos, Palangos, Skuodo rajonuose gyvenančių asmenų skundai – Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (b.l. 31-32).

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ginčo išsprendimui taikytinų teisės aktų nuostatas, padarė teisingą išvadą, kad Tarnyba dėl galimo interesų konflikto nusprendusi nusišalinti nuo sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai ir perduoti prašymą nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, pasielgė teisėtai ir pagrįstai, pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, todėl nėra juridinio pagrindo konstatuoti, jog Tarnyba vilkino atlikti jai priskirtas funkcijas ir nesant teisinio pagrindo įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą pagal 2008 m. gegužės 22 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Be to pažymėtina, kad pareiškėjos 2008 m. gegužės 22 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą išnagrinėjo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kuri 2008-06-02 priėmė sprendimą Nr. SP–1355–(7.1069) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“. Vadinasi, šiuo atveju Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paisė teisėkūros subjektų nustatytų taisyklių bei gero administravimo principo. Veikė operatyviai, taip, kaip numatė teisės aktai, todėl nėra visiškai jokio pagrindo daryti išvadai apie neteisėtus Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmus.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo pažeista jos teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nes pirmosios instancijos teismas atmetė jos prašymą atidėti bylos nagrinėjimą tuo pagrindu, kad serga jos atstovas. Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų apie procesinės teisės normų pažeidimą, kolegija pažymi, kad apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką proceso šalys buvo informuotos tinkamai (šaukimais). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo atidėjimas yra siejamas su teismo apsisprendimu apie būtinumą dalyvauti teismo posėdyje neatvykusiai į teismą proceso šaliai. Tai reiškia, kad proceso šalies neatvykimas į bylos nagrinėjimą dėl tam tikrų priežasčių ir prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nėra teismui privalomi, t. y. savaime neįpareigoja teismo tenkinti tokį prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamoje situacijoje pažymėtina, kad, prašydama atidėti bylos nagrinėjimą, pareiškėja nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų būtinumą dalyvauti teismo posėdyje jos atstovui. Taip pat pažymėtina, kad tokių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde. Kita vertus, pažymėtina, kad jokių įrodymų, patvirtinančių atstovo ligą, pareiškėja kartu su prašymu teismui dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nepateikė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas dėl atstovo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje, jau kartą buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą. Akivaizdu, kad pareiškėja kaip proceso šalis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylos atidėjimo, nepadarė procesinės teisės normų pažeidimo.

Dėl išdėstytų argumentų apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė