Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-04-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-490-526/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-02
Bylos Nr.
A15.-490-526/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00282-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eugenijus Antanauskas
Pažeidėjas
S. P.
Advokatai
Sandra Balskuvienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-490-526/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00282-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.6; 21.3.3; 21.9.10; 21.9.11; 21.11.3
Registro objektas (ROIK): 19097414510(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. balandžio 2 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Eugenijus Antanauskas,sekretoriaujant Linai Dabulskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. P., jo atstovei advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nebausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. P. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, jog 2019-02-06, 07:00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė kitą stovintį automobilį „Toyota Avensis“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. P., vairuotojas apie įvykį policijos neinformavo, įvykio metu apgadinti du automobiliai, padaryta žala virš 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND). Tuo kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 126, 222 punktus ir padaręs nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

S. P. teisme parodė, jog teisės pažeidimo nepadarė. Pažymi, jog administracinio nusižengimo protokole (toliau – ANP) įvykis buvo užfiksuotas trečiadienį ryte. Tą dieną nuo 7 val. iki 7:30 val. jis pajudėjo iš savo automobilio stovėjimo vietos. Po valandos laiko sugrįžo, automobilį pastatė į stovėjimo vietą. Jokių nesklandumų nebuvo. Tikina, jog, jeigu būtų padaręs nusižengimą ir bėgęs, automobilį būtų pastatęs kitoje gatvės pusėje, o jo tokius manevrus būtų pamatyti kiti namo gyventojai. 2019-02-10, sekmadienį, kai atsiliepė į policijos pareigūno skambutį, turėjo 39 laipsnių temperatūrą. Nors pareigūnui minėjo, kad blogai jaučiasi, tačiau pripažino, jog vairavo trečiadienį automobilį. Šias aplinkybes policijos pareigūnai, būdami tarnybiniame automobilyje, pažymėjo į ANP. Taip pat, paaiškino, jog kalbėjo ir su R. P.. Ji minėjo, jog pastebėjusi savo automobilio įbrėžimus, išsikvietė policijos pareigūnus, kurie ir nurodė jai apytiksliai apgadinimų vertės dydį. Tačiau, pats apžiūrėjęs savo automobilį jokių naujų apgadinimų nepastebėjo. Įbrėžimai, esantys ant jo ir ant R. P. automobilių, skiriasi. Jokių raudonų dažų ant jo transporto priemonės nėra likę, o 2019-02-06 automobiliai stovėjimo aikštelėje kitaip nei nurodyta eismo įvykio schemoje (toliau – EĮS). Mano, jog pagal esamą jo automobilio bamperio aukštį - 39-40 cm, negalėjo padaryti esamų apgadinimų P. P. automobiliui. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokato padėjėja Sandra Balskuvienė pateikė VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymą apie S. P. išmokėtas išmokas. Minėtas dokumentas pridėtas prie bylos (b. l. 29-31).

Liudytoja R. P. parodė, jog žino, dėl ko yra pakviesta liudyti. Negali pasakyti kada galėjo tiksliai įvykti apgadinimas. Prisimena, kad sugrįžusi automobilį „Toyota Avensis“ pastatė stovėjimo aikštelėje, prie šaligatvio, trečiadienį, 2019-02-06, 10:30 val., ir laikė pastatytą iki sekmadienio, 2019-02-10, kai pastebėjo apgadinimus. Tuo metu buvo prie prekybos centro „BIG“. Tada paskambino dukrai ir paklausė ar yra namo kiemo stovėjimo aikštelėje automobilių su nubrėžtu bamperiu. Po to, sugrįžo atgal į gyvenamojo namo kiemą, išsikvietė policijos pareigūnus, kurie įvertinę apgadinimų mastą, pasakė apytikslį jos automobilio apgadinimų vertės dydį – 700 Eur. Tokią sumą ir parašė paaiškinime policijos pareigūnams. Panašią taisymo kainą nurodė ir automobilių taisykloje. Taisykloje minėjo, kad yra apgadintas kėbulas, įlenktos durelės, padarytas įbrėžimas. Kreipėsi į draudimo įmonę, automobilį perdavė taisyklai, jokių tikslių apskaičiavimų dėl žalos kol kas nėra atlikta. Paaiškino, jog raudoni dažai ant jos automobilio liko po įvykio prieš metus. Automobilių aukščių apgadinimų matavimuose dalyvavo su policijos pareigūnais. Kai buvo pildoma EĮS nedalyvavo.

R. P. iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir paaiškinime Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybai, žalą automobiliui įvertino 700 Eur (b. l. 8).

Liudytojas policijos pareigūnas, M. B., parodė, jog žino, dėl ko yra pakviestas liudyti. Paaiškino, jog tarnybos metu gavo pranešimą iš Klaipėdos apskrities VPK budėtojo, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, galimai buvo apgadintas automobilis. Atvykus į pranešėjos nurodytą vietą, apžiūrėjo abu automobilius, išmatavo su metrine liniuote, apgadinimų aukštis atitiko, todėl buvo iškviestas į kiemą galimai už eismo įvykį atsakingas asmuo, jam surašytas ANP. Dėl EĮS paaiškino, jog joje nurodyta automobilių išsidėstymo padėtis buvo užfiksuoto tokia, kokią rado atvykus į stovėjimo aikštelę. Apgadinto automobilio „Toyota Avensis“ savininkė, R. P., nurodė, jog tokioje padėtyje jos automobilis buvo ir eismo įvykio metu. EĮS data pažymėta pagal vairuotojo parodymus, reali EĮS pildymo data - 2019-02-10. Tą pačią dieną buvo užpildytas ir Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (toliau – TPTBP apžiūros protokolas). Šį aktą pildė pagal užfiksuotas transporto priemonių nuotraukas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikavo pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, remdamasis nukentėjusios vairuotojos parodymais.

Iš 2019-02-10 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau - Klaipėdos apskrities VPK) tyrėjo M. B. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio aplinkybių, matyti, jog į policiją kreipėsi R. P., kuri nurodė, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pastebėjo apgadintą savo stovintį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pastaroji, apžiūrėjusi savo automobilį, pastebėjo, kad yra apgadintas galinis bamperis, galinis dešinys sparnas ir galinės dešinės durelės. R. P. nurodė, kad automobilis kieme stovėjo paliktas nuo 2019-02-05 iki 2019-02-10, kai pastebėjo esamus apgadinimus. Pranešėja įtaria, kad jos automobilį galimai galėjo apgadinti greta stovinčio automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas. Apžiūrėjus automobilį „Renault“, matyti, kad transporto priemonei yra apgadintas priekinis bamperis ir priekinis dešinys sparnas, ant apgadintų detalių matyti neseni nubrėžimai. Išmatavus metrine liniuote matomus apgadinimus, ant abiejų automobilių esami apgadinimai pagal aukštį ir apgadinimų pobūdį sutampa. Į kiemą iškviestas automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas S. P. nurodė, kad paskutinį kartą automobilį vairavo 2019-02-06, kad kliudė kitą automobilį nepajutęs, su padarytu pažeidimu sutinka ir gailisi. Iš surinktos medžiagos manoma, kad S. P. pažeidė KET 126, 222 punktus (b. l. 5).

Be Klaipėdos apskrities VPK policijos pareigūno, M. B., tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių administracinio nusižengimo padarymo faktas ir S. P. kaltė įrodinėjama: 2019-02-10 ANP (b. l. 3-4); Klaipėdos apskrities VPK tyrėjo M. J. 2019-02-10 pasirašyta EĮS (b. l. 6); papildomais duomenims apie eismo įvykį, kur užfiksuoti automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durelės), automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (galinės dešinės pusės durys, galinis dešinės pusės sparnas, galinis bamperis) (b. l. 7); administracinių nusižengimo registro, asmens duomenų išrašais (b. l. 9, 10); VĮ „Regitra“ duomenų apie transporto priemonę „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2019-02-10 TPTBP apžiūros protokolais (b. l. 20-23; 24-27) su nuotraukų priedu kompaktinėje plokštelėjė (CD, 1 vnt.), kuriuose užfiksuoti išoriniai automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo požymiai – galinis bamperis dešinėje pusėje, apgadinimai nuo 40 cm iki 55 cm, dešinys galinis sparnas, apgadinimai nuo 55 cm iki 70 cm, galinės dešinės pusės durelės apgadinimai 60 cm aukštyje ir išoriniai automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo požymiai – galinis bamperis dešinėje pusėje, apgadinimai nuo 40 cm iki 55 cm, priekinis dešinys žibintas, apgadinimai nuo 56 cm iki 63 cm.

Administracinio nusižengimo teisena S. P. atžvilgiu nutrauktina.

KET 126 punkte numatyta, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus <...>. KET 222 punktas žymi, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

ANK 426 straipsnio 1 dalis reglamentuoja atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur). ANK 426 straipsnio 2 dalimi detalizuojama situacija tų atvejų, kai administracinė atsakomybė taikoma už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Motyvuojamoji dalis

ANK 417 straipsnio 8 dalis nustato atsakomybę už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

S. P. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, jog 2019-02-06, 07:00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė kitą stovintį automobilį „Toyota Avensis“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), apie įvykį policijos neinformavo, įvykio metu apgadinti du automobiliai, padaryta žala virš 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Pažymėtina, jog administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius. Jeigu asmens veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 str. 1 p.). ANK 426 straipsnio konstrukcija padiktuoja, jog ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties būtini požymiai bei ypatybės yra, kai pasitraukiama iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Teismo vertinimu, pirmiausia, nagrinėjamoje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl galimo 2019-02-06 eismo įvykio aplinkybių fiksavimo. Tiek apie eismo įvykį pranešusios R. P. paaiškinime (b. l. 8) policijos pareigūnams, tiek nagrinėjimo teisme metu, pati liudytoja nurodė, kad apgadinimus automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo tik 2019-02-10, būnant prie prekybos centro „BIG“, kai išvažiavo su automobiliu iš gyvenamojo namo kiemo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tik tada, skambino dukrai, kad pažiūrėtų ar gyvenamojo namo kieme yra automobilių su apgadintu bamperiu. Pagal tolesnę bylos aplinkybių įvykių seką, matyti, kad policijos pareigūnai į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo iškviesti, taip pat, tik 2019-02-10. T. y., aplinkybės apie galimą įvykį buvo fiksuojamos netiesiogiai veikos dieną, o atbuline eiga į praeitį. Dėl to, institucijos procesiniai dokumentai byloje surašyti 2019-02-10. Be to, EĮS nebuvo pasirašyta automobilių vairuotojų, TPTBP apžiūros protokolai, kaip pripažino liudytojas policijos pareigūnas M. B., buvo pildyti pagal nuotraukas jau ne apžiūros atlikimo vietoje.

Teismo posėdžio metu peržiūrėjus TPTBP apžiūros protokolų priedus – fotonuotraukas kompaktinėje plokštelėjė (CD, 1 vnt.), kuriuose užfiksuoti išoriniai automobilių „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, kyla abejonių dėl automobilių apgadinimų vietų aukščių. Tiek TPTBP apžiūros protokoluose, tiek peržiūrėjus automobilių nuotraukas vizualiai, galimos automobilių kontaktų žymos, nustatytos matavimo liniuote, nėra tapačios. Be to, pačių nuotraukų, įrašytų į laikmeną, dydis ir kokybė, nėra vienoda. Automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas trijose didesnėse nuotraukose, o automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matosi keturiose nuotraukų miniatiūrose. Dėl to, iš šių nuotraukų vienareikšmiškai daryti išvadą dėl konkrečių automobilių apgadinimų vietų negalima.

Teismo posėdžio metu S. P. nuosekliai laikėsi pozicijos, jog 2019-02-06, trečiadienį, ryte nuo 7 val. iki 7:30 val. jis išvažiavo iš savo automobilio stovėjimo vietos bei po valandos laiko sugrįžo, automobilį pastatė į stovėjimo vietą be nesklandumų. Su policijos pareigūnais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bendravo tik 2019-02-10, sekmadienį. S. P. teigimu, detaliau su policijos pareigūnais dėl aplinkybių nesiginčijo, nes jautėsi prastai dėl aukštos temperatūros. Taigi, nors administracinio nusižengimo teisenos pradėjimas buvo inicijuotas liudytojos R. P., S. P. alibi byloje nėra pateigtas. Šiuo atveju, remiantis vien liudytojos R. P. parodymais, tvirtinti, kad S. P. padarė ANP apibrėžtus veiksmus, nėra pagrindo. Tokią išvadą teismas daro dėl to, jog liudytojos R. P. parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. P. patvirtino, kad automobilį „Toyota Avensis“ pastatė stovėjimo aikštelėje, prie šaligatvio, trečiadienį, 2019-02-06, 10:30 val., ir laikė pastatytą iki 2019-02-10, sekmadienio, kai pastebėjo apgadinimus. Šių apgadinimų tikslaus įvertinimo dydžio R. P. nežinojo ir teismo posėdžio metu. Paaiškino, jog apgadinimų vertės dydis – 700 Eur, buvo pasirinktas po pokalbio su pareigūnais, pildžiusiais procesinius dokumentus. Konkretaus automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo masto įvertinimo nežino iki šiol. Dėl automobilio kreipėsi į draudimo įmonę bei perdavė taisyti meistrams. Remiantis tuo, nagrinėjamu atveju, nėra aiškus pagrindas ir S. P. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį. Toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos teisinis vertinimas pagal minėto straipsnio dalį būtų galimas tik nustačius, jog eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

Todėl, esant situacijai, kai byloje nėra patikimų įrodymų apie S. P. vairavimo faktą ir tuo metu sukeltą eismo įvykį, o liudytojos R. P. bei policijos pareigūno parodymai nepakankami, nėra pagrindo jais remtis kategoriškai išvadai dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama nuostata, kad teismo baigiamasis aktas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais atsakomybėn (administracinėn, baudžiamojon) traukiamo asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, bylos medžiagoje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog yra pagrįstų abejonių dėl liudytojo policijos pareigūno užfiksuotų ir liudytojos R. P. tvirtinamų aplinkybių. S. P. vairavimo faktas, t. y. tai, jog jis 2019-02-06, 07:00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė kitą stovintį automobilį „Toyota Avensis“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), apie įvykį policijos neinformavo, kai įvykio metu apgadinus du automobilius padaryta žala virš 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, nėra neginčijamai įrodytas byloje esančiais duomenimis. Todėl, nesant administracinių nusižengimų požymių visumos S. P. administracinio nusižengimo byla dėl nusižengimų, numatytų 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636, 637, 646 straipsniais,

nutaria:

S. P. atžvilgiu iškeltą administracinio nusižengimo bylą nutraukti, neįrodžius padarytoje veikoje administracinių nusižengimų požymių.

Kompaktinę plokštelę (1 vnt., CD) su nuotraukomis, nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Eugenijus Antanauskas