Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. G., jo įgaliotajai atstovei advokatei Angelei Fominienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas 2022 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, šios subendrintos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintos su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 75 paros arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams ir arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirta intensyvi priežiūra, nustatant sąlygas: nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namų zonoje. 2022 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir V. L. pasiųstas atlikti arešto bausmės,

bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. 2022 m. birželio 25 d. apie 16 val. 30 min., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei 20 val. 00 min. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), rankų delnais ir kojomis sudavė nemažiau kaip aštuonis kartus smūgius nukentėjusiajam M. G. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, nosyje, kairiame dilbyje, krūtinėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimą kaktoje, pogleivio kraujosruvą viršutinėje lūpoje, pakaušio sumušimą, tokiais veiksmais mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. G. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo M. G. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką užfiksuota, kad 2022 m. birželio 25 d. apie 20 val. 30 min. adresu (duomenys neskelbtini), būnant draugų kompanijoje, vartojant alkoholinius gėrimus, seniai jam pažįstamas asmuo V. L., nieko nesakęs rankų bei kojų smūgiais, ne mažiau dešimt kartų, trenkė jam į galvos ir pečių sritį, dėl tokių veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir sulaužyta nosis. Prašo pripažinti nukentėjusiuoju bei nusikalstamą veiką padariusį asmenį patraukti įstatymo nustatyta tvarka ir pradėti ikiteisminį tyrimą. (1 t., b. l. 9-14).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pG 1706/2022 (02) užfiksuota, kad M. G. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, nosyje, kairiame dilbyje, krūtinėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimas kaktoje, pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje, pakaušio sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais, aštuoniais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nosies kaulų lūžis ir dešinės pusės ausies būgnelio plyšimas specialiais tyrimais nepatvirtintas. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga (1 t., b. l. 84-86).

Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 31-37).

Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad vaizdo įraše pavadinimu „2022_0625_204428_508“ matyti, kaip policijos pareigūnas pakviečia V. L. prieiti prie medikų automobilio ir paklausia M. G. ar ne šitas asmuo jį mušė. M. G. atsako, kad šitas. Pareigūnas paklausia V. L., kodėl mušė. Ką atsako V. L. - nesigirdi. M. G. sako: „gyniausi aš nuo tavęs“. Pareigūnas pasiteirauja V. L., kodėl mušė draugą. Ką atsako V. L. - nesigirdi. Iš vaizdo įrašo pavadinimu „2022_0625_204929_509“ matyti, jog pareigūnas pasiteirauja, kiek skolingas. V. L. atsako, jog 100. M. G. sako: „gyvenime aš tau 100, tu man skolingas“. Girdėti V. L. balsas: „Daugiau nemušiu“. V. L. su pareigūnais eina prie tarnybinio automobilio ir kalbasi apie neblaivumo pasitikrinimą. Pareigūnė klausia V. L. dėl ko jie susipyko. V. L.: „kokia skola, aš nepalieku. Pinigai yra pinigai“, „ užmušiu aš jį“. Pareigūnė liepia jam nenusišnekėti. Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0625_205927_511“ matyti, kaip M. G. pasakoja: „jis man dar grasino, kad aš jam skolingas 100 eurų ir tam ubagui, kuriam gyvenime, jis du kartus šiandien mane mušė. Vieną kartą girdėjau, kitą kartą jau bėgau“. Prie medikų automobilio prieina V. L. ir pareigūnas. Girdėti, kaip M. G. sako: „jis va aukštas, aš žemas, neįgalus“. Pareigūnė klausia M. G.: „tai tu atėjai čia švęsti kažką ir gavai?“. M. G. atsako: „ne, atėjau pas draugę, pakalbėti ir tas blet ant manęs iškarto kaip žvėris“. Arčiau prieina prie medikų automobilio kitas pareigūnas ir M. G. pasiteirauja: „kurioje vietoje mušė?“. M. G. atsako: „mušė mane pastoviai į galvą“. Pareigūnas: „kurioje vietoje - lauke, viduj?“. M. G. atsako: „viduje iš pradžių, paskui lauke mušė“. Pareigūnas klausia: „o viduj kur, kuriam pastate?“. M. G. parodo pirštu: „Va šitam už lango“. Pareigūnas klausia: „o tai kas šitam gyvena?“. M. G. atsako: „jie ten gyvena, nuomoja“. <...> M. G. pasakoja: „paskui jis paprašė 100 eurų. Gyvenime tokiam žmogui aš neskolinau, jis man neskolino, nes niekad neturi ir niekada neskolinsiu. Jis yra ir taip ir taip netoli, jam turi užsegt lenciūgą, bet kad taip mane muštų, dar juokiasi. Nori aš tau taip, anaip, o aš rankų nevaldau. Seniau buvau sportininkas, o dabar antra grupė. Nevaldau rankų, negaliu atsigint. Suvarė džinsus, viską“. Pareigūnė nueina nuo medikų automobilio ir kartu su V. L. eina į namus pasiimti cigaretę. Eidamas V. L. sako: „užmušiu“. Pareigūnė: „nenusišnekėk“. V. L.: „užmušiu“. Pareigūnė: „nenusišnekėk, nesidaryk problemų, aš tau sakau“.

Vaizdo įraše „2022_0625_210426_512“ užfiksuota, kad užeinama į namo vidų, paskui V. L. ir pareigūnę į namą užeina moteris, kuri nurodo, kad namas yra nuomojamas. Pareigūnė pasiteirauja buto numerio. Moteris: „(duomenys neskelbtini)“. Moteris liepia V. L. apsirengti. Tą patį pakartoja ir pareigūnė. Moteris teiraujasi dėl ko jį vežasi (V. L.). V. L.: „pyderą tą, kad sudaužiau“. <...> Moteris: „Kokį pyderą?“. V. L. atsako: „G.“. Moteris klausia: „Mano buvusį?“. V. L. atsako: „ Jo“. <...> Sugrįžus į kiemą, M. G. parodo vietą prie namo sienos, kairėje pusėje, prie stalo, kur jis buvo sumuštas, nurodo, kad čia yra kraujo. Pareigūnas pasiteirauja ar šitoje vietoje. M. G. atsako, kad taip. <...>. Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0625_210925_513“ užfiksuota kaip M. G. nueina pas medikus prie automobilio, o V. L. stovi prie pareigūnų automobilio. Nueidamas V. L. sako: „žiūrėk kas tau bus, pažadu, čia tik pradžia“.

Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0625_204603_002“ užfiksuota, kad medikai pasiteirauja M. G. ar jam reikalinga medikų pagalba. M. G. nurodo, kad yra sumuštas. Policijos pareigūnas pakviečia V. L. prieiti prie medikų automobilio ir paklausia M. G. ar ne šitas mušė. M. G. atsako, kad taip, šitas. Pareigūnas paklausia V. L. kodėl mušė jį. M. G.: „gyniausi aš“. Pareigūnas, kuris filmuoja: „tai ko mušei draugą?“. M. G.: „kalbėk, V.“. V. L. atsako: „už ką gavo, pinigai yra pinigai“. Pareigūnas: „pinigai yra pinigai. Už pinigus davei?“. V. L.: „Skola yra skola“. Pareigūnas: „skolą norėjai išsimušt?“. Pareigūnas: „kiek skolingas V.?“. M. G.: „šitam valkatai, jis dar išmušinėja man pinigus“. Pareigūnas: „tai už pinigus gal išmušinėja pinigus? O tave samdė gal kažkas? Pats išmušinėji savo pinigus? Tai kiek skolingas?“. V. L. atsako: „100“. Pareigūnas: „tai ką dabar darysim?“. M. G.: „Gyvenime aš tau, tu man skolingas“. Pareigūnė liepia kolegai eiti įrašyti į knygą alkotesterio rodmenis. Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0625_205103_003“ matyti, jog tarnybiniame automobilyje sėdintis pareigūnas, kuris į knygą pildo duomenis, susijusius su alkotesterio rodmenimis. Girdėti pareigūnės balsas: „skolą išmušinėji?“. V. L. atsako: „klausykit, tokią skolą, nepalieku. Pinigai yra pinigai. Užmušiu aš jį“. Pareigūnė: „nenusišnekėk“. V. L.: „gaila man jo“. Pareigūnas: „tai nieko tu nemuši, nes važiuosi į policiją, uždarytas būsi“. Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0625_210715_006“ matyti, jog pareigūnas prieina prie medikų automobilio ir paprašo M. G., kad šis parodytų vietą, kur jį sumušė. Pareigūnas su M. G. eina į kiemą. Iš kiemo einant susitinka kolegę, kuri eina su V. L. ir visi kartu nueina į kiemą. Kieme M. G. parodo vietą prie sienos esančio stalo, kaip vietą, kur jį sumušė. Einant M. G. nurodo, kad iš jo reikalavo pinigų (1 t., b. l. 44-49).

Pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Nors kaltinamasis V. L. savo kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiojo M. G. atžvilgiu pripažino tik iš dalies, tačiau ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai V. L. pasitvirtino. Kaltinamasis kilusio konflikto metu veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo pavojingais veiksmais kėsinasi į nukentėjusiojo sveikatą, dėl to galinčius kilti padarinius ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1233/2022 (02), kurioje užfiksuota, kad M. G. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, nosyje, kairiame dilbyje, krūtinėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimas kaktoje, pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje, pakaušio sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais, aštuoniais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nosies kaulų lūžis specialiais tyrimais nepatvirtintas. Pakaušio sumušimas ir poodinė kraujosruva žaste galėjo būti padaryti ir griuvimo metu, tačiau sužalojimų visuma vienkartiniam griuvimui nebūdinga (1 t., b. l. 75-77), o teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pG 1706/2022 (02) užfiksuota, kad sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga (1 t., b. l. 84-86).

Anksčiau minėtus nukentėjusiojo M. G., liudytojos A. V. parodymus ir rašytinius įrodymus (specialisto išvadas) patvirtina ir teismo įsitikinimą, jog smurtas buvo panaudotas būtent nukentėjusiojo M. G. atžvilgiu, sustiprina ir kitų byloje esančių įrodymų visuma. Kaip matyti iš liudytojo Š. P. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, jis, nors nurodė kad tiesiogiai nematė, kad V. L. jam trenkė, tačiau patvirtino, jog tarp kaltinamojo V. L. ir nukentėjusiojo M. G. kilo konfliktas, V. L. išsivedė M. G. į lauką. Aplinkybę, kad M. G. buvo sumuštas, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta P. P., kadangi jį atvyko į įvykio vietą pagal pranešėjo M. G. pranešimą. Ji, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, jog atvykus pranešėjo nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas, kuris paaiškino, kad atvyko pas savo buvusią sugyventinę ir vartojo alkoholinius gėrimus kartu su buvusia sugyventine ir dabartiniu jos nauju sugyventiniu, vartojant alkoholį tarp pranešėjo ir naujojo sugyventinio įvyko žodinis konfliktas. Vykstant žodiniam konfliktui, pranešėjui naujasis sugyventinis vieną kartą kaire ranka trenkė į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Pranešėjas gindamasis nuo suduoto smūgio išsitraukė su savimi turėtas ašarines dujas ir apie tris kartus papurškė naujajam sugyventiniui į akis. Ant pranešėjo matėsi sukrešėjęs kraujas, kuris bėgo iš nosies srities. Šios aplinkybės užfiksuotos ir vaizdo įrašuose (1 t., b. l. 44-49).

Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma (nukentėjusiojo M. G., liudytojų A. V. ir Š. P. parodymais, specialisto išvadomis, vaizdo įrašais ir kita rašytine bylos medžiaga) nustatyta, kad V. L. naudojo fizinį smurtą M. G. atžvilgiu, jis ikiteisminio tyrimo nustatytu metu ir vietoje, rankų delnais ir kojomis sudavė nemažiau kaip aštuonis kartus smūgius nukentėjusiajam M. G. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, nosyje, kairiame dilbyje, krūtinėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimą kaktoje, pogleivio kraujosruvą viršutinėje lūpoje, pakaušio sumušimą. Kaip matyti iš specialisto išvadų, dėl tokių veiksmų nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad suduodamas rankų delnais ir kojomis nemažiau kaip aštuonis kartus smūgius nukentėjusiajam M. G. į įvairias kūno vietas, sutrikdys pastarajam sveikatą, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo galinčių kilti padarinių, ir norėjo taip veikti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo V. L. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės

Skiriant kaltinamajam V. L. bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis V. L. padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis teisiamas antrą kartą, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 41-42, 43-46).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos keturios bausmės rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas, bausmės trukmę nustatant didesnę nei šios bausmės vidurkis.

Kaltinamajam V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę - panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. G. civiliniame ieškinyje prašė priteisti jo naudai iš kaltinamojo V. L. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos grindžiamas tuo, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam lūžo nosies kaulas, plyšo dešinės ausies būgnelis, todėl patyrė didelį skausmą, turėjo gerti vaistus, taip pat patyrė nepatogumus, kadangi dėl nosies lūžio jam sutino nosis, apie mėnesį buvo apsunkintas kvėpavimas, nosis liko kreiva, taip pat patyrė pažeminimą (1 t., b. l. 136-138).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam M. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko nukentėjusiajam teko iškęsti fizinį skausmą bei emocinius išgyvenimus, tačiau pažymėtina tai, jog nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. G. civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su lūžusia nosimi bei plyšusiu dešinės ausies būgneliu, nėra susijusios su sužalojimais, patirtais 2022 m. birželio 25 d., kadangi tokie sužalojimai nekonstatuoti teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pG 1706/2022 (02). Joje nurodyta, kad M. G. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, nosyje, kairiame dilbyje, krūtinėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimas kaktoje, pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje, pakaušio sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais, aštuoniais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nosies kaulų lūžis ir dešinės pusės ausies būgnelio plyšimas specialiais tyrimais nepatvirtintas (1 t., b. l. 84-86). Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, tyčinius, įžūlius kaltininkų veiksmus, darytina išvada, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. G. patirtai neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo V. L. priteistina 300 Eur suma, kuri laikytina adekvati ir proporcinga nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 129,26 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 57-58). Ieškinys pareikštas dėl išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo M. G. gydymu. Kaip nurodyta ieškinyje, informacinės sistemos duomenimis, nukentėjusiajam M. G. 2022 m. birželio 25 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose suteiktos ambulatorinės skubiosios medicinos gydytojo paslaugos, radiologo konsultacija, atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija dėl smegenų sukrėtimo. Už paciento gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 129,26 Eur sumą (1 t., b. l. 59). Civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo V. L..

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. G. įgaliotas atstovas advokatė Angelė Fominienė prašė teismo priteisti iš kaltinamojo V. L. 333,33 Eur valstybės naudai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teikiant antrinę teisinę pagalbą M. G.. Ji teismui paaiškino, jog atstovavo nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą teisme, parengė civilinį ieškinį bei pateikė teismui atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus: patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 8).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad advokatė Angelė Fominienė nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą M. G. atstovavo teisme, surašė jam civilinį ieškinį, pasisakė baigiamosiose kalbose. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog prašomų priteisti iš kaltinamojo V. L. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. G. yra proporcingas teiktoms teisinėms paslaugoms, atitinka maksimalių atlygintinų advokato išlaidų sumą pagal Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintas 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184, todėl valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą M. G. pripažintinos proceso išlaidomis ir visiškai priteistinos valstybės naudai iš kaltinamojo V. L. (BPK 103, 106 straipsniai).

V. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskais su vaizdo ir garso medžiaga, paliktinas byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 t., viršelis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai V. L. atvyks ir pradės atlikti arešto bausmę arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos.

V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. L. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. G. 300 (tris šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo V. L. 129,26 (vieno šimtą dvidešimt devynis eurus ir 26 ct) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. L. 333,33 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus ir 33 ct) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. G. atstovavimo.

V. L. išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.