Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartis

2022-03-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-31-308/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-23
Bylos Nr.
II-31-308/2022
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00002-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Kęstutis Lukošiūnas (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
J. B.
Pareiškėjas
G. M.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 23d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Akvilei Steiblienei,dalyvaujant suinteresuoto asmens -J. B. atstovui adv. Gintarui Česnulevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo G. M. skundą dėl 2021-12-21 nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną J. B. atžvilgiu panaikinimo, institucija priėmusi nutarimą - Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. M. pateiktu skundu skundžia Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2021-12-31 nutarimą ,kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal 2021-08-27 surašytą administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 346 str.1d. J. B. gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu dėl pareiškėjo 2021-06-19 pateikto pareiškimo .

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu nurodė, kad Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Varėnos raj. policijos komisariato (toliau - PK) Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. G. 2021 m. gruodžio 31 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną J. B. atžvilgiu dėl nusižengimo, numatyto Administracinio nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 1 dalyje konstatavęs, kad J. B. veiksmuose nėra nustatyta administracinio nusižengimo sudėties. Pareigūnas skundžiamame nutarime nurodė, jog išanalizavus visus byloje surinktus įrodymus, iškilo abejonės dėl patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltės, todėl visas abejones vertino pastarojo asmens naudai.

Atkreipiu teismo dėmesį, kad skundžiamas nutarimas priimtas visiškai nepagrįstai - tyrimas atliktas atmestinai, visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų aplinkybių, todėl jis turi būti panaikintas. Pastebėtina, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines nusižengimo aplinkybes. Tuo tarpu ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus ir t.t. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Mano nuomone, šiuo atveju nebuvo atlikti visi būtini tyrimo veiksmai.

Kaip jau nurodžiau 2021 m. birželio 19 d. apklausos protokole apie 1 lval. 30 min., važiuojant automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo Senosios Varėnos k., link Pakaršio k., (duomenys neskelbtini) ribose, mano mažamečiui (gim. metai (duomenys neskelbtini)) sūnui užsimanius atlikti gamtinius reikalus, sustojome kelio dešinėje pusėje buvusiame miško keliuke. Sūnui M. M. atlikus gamtinius reikalus, jis paprašė pasivaikščioti, todėl jis, su žmona V. M. ir sūnumi M. M., pradėjo eiti keliuku žemyn, link miško viduryje esančios pievutės. Jiems nepriėjus minėtos vietos, nuėjus nuo jų

palikto automobilio apie 20-30 metrų, prie jų pribėgo lojantys du dideli vilkiniai šunys. Minėti šunys, kadangi ėjo vorele: priekyje ėjo žmona, antras jis ir gale ėjo sūnus M. M.. Minėti šunys lodami prabėgo pro mus ir nubėgo link M. M., kuris išsigandęs, pradėjo verkti, prašyti pagalbos, slėptis ir bėgti aplink jį (G. M.), stengdamasis pabėgti nuo minėtų šunų. Norėdamas M. M. apsaugoti aš jį paėmiau ant rankų, kadangi minėti šunys galėjo vaiką užpulti, nes šunys nuolat baksnojo nosimi man į kojas bėgiodami aplink. Paėmus man sūnų ant rankų, pamačiau, jog iš miško pievutės ateina vyriškis, kuris šaukėsi minėtus šunis, tačiau šunys į jo nurodymus nereagavo. Sunų savininkui priėjus prie pat mūsų, kilo žodinis konfliktas, kadangi mano žmona nurodė jam prisirišti ir pasiimti šunis, tačiau šuns savininkas pradėjo mūsų klausinėti ko čia vaikščiojame ir į mano žmonos žodžius nereagavo. Įvykus žodiniam konfliktui, šunų savininkas dar kartą davė komandą savo šunims sugrįžti, po kurios jie nubėgo prie tvoros. Kai šunys nubėgimo, toliau vyko žodinis konfliktas, šunų savininkas pradėjo mus filmuoti, bei grasinti, pasišalinti iš privačios teritorijos, nors mes buvome miško keliuke. Draudžiančių ženklų žmonių judėjimą nematėme. Priėjus prie automobilio, paskambinau Bendruoju pagalbos telefonu ir laukiau atvykstančių policijos pareigūnų.

Svarbu šiuo atveju yra tai, kad apklaustas pareigūnų J. B. parodė, jog mes buvome įėję į jo uždarą žemės sklypo teritoriją, kuri yra aptverta tvora ir paženklinta ženklu „Privati valda", o toje teritorijoje buvo paleisti du jam priklausantys šunys, kurie iš sodybos teritorijos neišbėga ir žmonių nepuola. Nurodė, kad pamatęs žmones, jo sklypo teritorijoje, jis šunis uždarė į voljerą. Be to, J. B. taip pat nurodė, kad jam priklausantys šunys pribėgo prie asmenų ir pradėjo gerintis, vaikas ėmė tiesti į šunis rankas, norėdamas juos paglostyti. Tačiau šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai , kad šunys gerinosi, kad jis juos uždarė i voljerą, išskyrus, jog miške ant medžio buvo pakabinta viena lentelė su užrašu „Privati valda" (nuotrauka pridedama), neatitinka objektyvios tiesos (pridėtose nuotraukose aiškiai matosi, kad ir po įvykio šunys neuždaryti, o stovi ant miško kelio) . Kaip jau minėjau savo paaiškinimuose teritorija, kurioje buvome staiga netikėtai užpulti dviejų didelių agresyvių šunų, nebuvo panaši į jokią aptvertą uždarą privačią teritoriją, mes nematėme jokių vartų ar tvoros (nuotrauka pridedama), kuri būtų mus sustabdžiusi ir leidusi suprasti, kas esame privačioje valdoje, o ne tiesiog miške. Tokia J. B. pozicija yra tiesiog pasirinktas gynybos būdas dėl netinkamai jo atliktos pareigos, užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai. Šiuo atveju, tik laimingo atsitiktinumo dėka J. B. be priežiūros palikti šunys netapo nelaimės priežastimi.

Atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį kyla už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. ANK 346 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžti su gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimu ir registravimu susiję santykiai. Šiuo atveju akivaizdžiai yra pažeistas 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VII-500 (2021 m. gegužės 1 d. redakcija) 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuriame nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena vykdyta neišsamiai ir paviršutiniškai, o skundžiamas sprendimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam, visapusiškam bei išsamiam tyrimui atlikti, formaliai konstatavus, kad nėra nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis.

Atkeiptinas dėmesys, kad skundžiamame nutarime aptartos tik Institucijos pareigūnų atliktos konflikto šalių apklausos bei peržiūrėta tyrimo metu fiksuota policijos pareigūnų filmuota medžiaga, tačiau nėra aptarta įvykio vietos apžiūros metu nustatytų duomenų, nepatikrinti duomenys dėl įvykio vietos teritorijos priklausomumo, taip ir liko neaišku kokioje teritorijoje privačioje ar viešoje erdvėje įvyko konfliktas. Kas iš esmės neleidžia teisingai kvalifikuoti ir kaltininko veikos. Nustačius, kad šunys buvo palikti be priežiūros, kad ir privačioje erdvėje į kurią laisvai gali patekti kiti asmenys J. B. veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, kurioje keliamas bene svarbiausias reikalavimas gyvūnų lankytojams nepalikti gyvūno be priežiūros (Gyvūnų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Iš esmės nesurinkti jokie kiti įrodymai, jų visuma, skundžiamame nutarime ne tik nėra įvertinti, aptarti, tačiau jie nutarime apskritai neminimi (pvz. jo paties padarytos nuotraukos). Iš skundžiamo nutarimo turinio taip pat nėra galimybės nustatyti, kokių nustatytų aplinkybių pagrindu padaryta išvada, kad J. B. šunys neišbėgo iš uždaros žemės valdos. Pažymėtina, jog remiantis ANK

617 straipsnio 1 dalimi, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė ar neturtinė žala.

Šiuo konkrečiu atveju svarbu paminėti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 1994 m. lapkričio 22 d. Nr. 1-671 (2021 m. sausio 1 d. redakcija), kurio 8 straipsnyje nustatyta asmenų lankymosi miške tvarka, o būtent: fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti įstatymai. Asmenys gali rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą, išskyrus augalų rūšis, kurių sąrašą tvirtina Aplinkos ministeriją riešutauti, uogauti ir grybauti, valstybiniuose miškuose laikyti bites aviliuose ir bitidėse, laikydamiesi šio įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų. Taigi, pastarasis įstatymas nedraudžia lankytis ir vaikščioti Lietuvos miškuose, o aptariamoji vieta nėra nei rezervatas, nei specialusis objektas.

Mano vertinimu, nustatyti skundžiamo nutarimo turinio teisinio ir faktinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareigūnui priimti teisingą sprendimą. Todėl prašau teismo atsakingai įvertintus mano skundo argumentus, panaikinti skundžiamą Alytaus apskrities VPK Varėnos raj. PK 2021 m. gruodžio 31 d. nutarimą ir grąžinti bylą minėtai Institucijai tyrimui iš naujo atlikti ar bylą išnagrinėjus iš esmės, J. B. pripažinti kaltu pagal ANK 346 straipsnio 1 ar 2 dalį (priklausomai nuo nustatytų aplinkybių) ir skirti jam sankcijoje už numatytą nusižengimą minimalią bausmę.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo ir savo paaiškinimų posėdyje nepateikė.

Atsiliepimas

Institucija priėmusi nutarimą dėl pareiškimo- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas pateiktu atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti ir palikti priimtą nutarimą.

Atsiliepimu nurodė, kad 2021-06-19 Varėnos rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje užregistruotas telefoninis pranešimas ROIK 0121000392251, kad iš miško sodybos išbėgo du dideli šunys,kurie užpuolė ir išgąsdino pranešėjo G. M., gim. (duomenys neskelbtini), aiką M. M., dėl ko įvyko žodinis konfliktas tarp pranešėjo ir šunų šeimininko J. B., g.1993 m.

Nuvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą adresu, (duomenys neskelbtini), buvo apklaustas J. B. kuris paaiškino, kad asmenys įėjo į jam priklausančią uždarą žemės sklypo teritoriją, kuri yra aptverta tvora ir paženklinta ženklu "Privati valda", o toje teritorijoje buvo paleisti du jam priklausantys šunys, kurie iš sodybos teritorijos neišbėga ir žmonių nepuola. Tačiau pamačius, kad jo sklypo teritorijoje yra žmonių ir prie jų yra pribėgę šunys juos uždarė į voljerą. Dėl to kad šunys, galimai, užsipuolė jo žemės sklype buvusius žmones, su jais kilo konfliktas. Teritorija yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau tos vietos, kur buvo atėję žmonės nefilmuoja.

Šalies argumentai

G. M. paaiškino, kad su savo žmona ir sūnumi vaikštinėjo (duomenys neskelbtini) miško keliuku, kai juos užpuolė du dideli šunys, išgąsdino sūnų M. M., dėl ko jis pradėjo verkti ir patyrė psichologinę žalą.

Papildomos apklausos metu G. M., nurodė, kad 2021-06-19 apie 11 val. 30 min., važiuojant automobiliu Toyota Prius, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nuo Senosios Varėnos k., link Pakaršio k., (duomenys neskelbtini) ribose, jo sūnui užsimanius atlikti gamtinius reikalus, sustojo kelio dešinėje pusėje buvusiame miško keliuke. Sūnui M. M. atlikus gamtinius reikalus, jis pasakė jog nori pasivaikščioti, todėl jis, su žmona V. M. ir sūnus M. M., pradėjo eiti keliuku žemyn, link miško viduryje esančios pievutės. Jiems nepriėjus minėtos vietos, nuėjus nuo jų palikto automobilio apie 20-30 metrų, prie jų pribėgo lojantys du dideli vilkiniai šunys. Minėti šunys, kadangi ėjo vorele: priekyje ėjo žmona, antras jis ir gale ėjo sūnus M. M., lodami nubėgo link M. M., kuris išsigandęs, pradėjo verkti, prašyti pagalbos, slėptis ir bėgti aplink G. M., stengdamasis pabėgti nuo minėtų šunų. G. M. paėmė ant rankų norėdamas M. M. apsaugoti, kadangi manė, jog minėti šunys gali užpulti, nes šunys nuolat baksnojo nosimi jam į kojas bėgiodami aplink. Paėmus sūnų ant rankų, pamatė, jog iš miško pievutės ateina vyriškis, kuris šaukėsi minėtus šunis, tačiau šunys į jo nurodymus nereagavo. Sunų savininkui priėjus prie pat jų, kilo žodinis konfliktas, kadangi jo žmona nurodė jam prisirišti ir pasiimti šunis, tačiau šuns savininkas pradėjo klausinėti ko čia vaikščioja ir į jo žmonos žodžius nereagavo. Įvykus žodiniam konfliktui, šunų savininkas dar kartą davė komandą savo šunims sugrįžti, po kurios jie nubėgo prie tvoros. Po šunų nubėgimo, toliau vyko žodinis konfliktas, jie pradėjo lipti j kalniuką ir eiti link savo automobilio, tačiau tarp jų ir šunų savininko toliau vyko žodinis konfliktas. Sunų savininkas vykstant žodiniam konfliktui pradėjo juos filmuoti, bei grasinti, pasišalinti iš privačios teritorijos, nors jie buvo miško keliuke, tačiau kuo grasino šiuo metu neatsimena. Draudžiančių ženklų žmonių judėjimą nematė. Priėjus prie automobilio, paskambino Bendruoju pagalbos telefonu ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų.

Pareigūnas tyrimo metu peržiūrėjo fiksuotą policijos pareigūnų filmuotą medžiagą ir išanalizavęs proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus bei policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus pareigūnas priėmęs nutarimą nenustatęs reikšmingų įrodymų byloje.

Vadovaujantis LR ANK 573 str. 1 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. G. elektroniniu 2021-07-29 paštu išsiuntė administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui J. B. šaukimą, atvykti į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatą.

Neatvykus asmeniui nurodytu laiku, Vadovaujantis LR ANK 608 str. 2021-08-27 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. G., asmeniui nedalyvaujat administracinėn atsakomybėn J. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą, pagal LR ANK 346 str. 1 d. (ROIK: 21136225170).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. B. su pažeidimu nesutiko ir pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2021-06-19 prieš vidurdienį savo sodyboje, esančios (duomenys neskelbtini), apie 11 vai. 30 min. į aptvertos sodybos kiemą įėjo du suaugę asmenys kartu su mažamečiu vaiku. Jam priklausantys šunys pribėgo prie asmenų ir ėmė gerintis, vaikas ėmė tiesti į šunis rankas, norėdamas juos paglostyti. Tuo metu moteris ėmė šaukti, kad patrauktų šunis nuo jų. Iškvietė policiją. J. B. nurodė, kad asmenys be jo sutikimo įėjo į sodybos teritoriją, kuri buvo pažymėta lentele prie įvažiavimo į sodybos teritoriją "Privati valda", jo augintiniai jokios žalos nepadarė.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, pareigūnas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais, administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai, o priimtas sprendimas privalo būti motyvuotas.

Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gal būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką,už kurią turi būti skiriama nuobauda, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų neabejotinai patvirtinančių J. B. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 str., jis savo kaltę, kad jam priklausantys šunys padarė žalos neigia, pašalinių žmonių, galinčių patvirtinti pareiškėjo parodymus nėra, todėl remtis vien tik pareiškėjo teiginiais nėra pagrindo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta ir įvertinus aplinkybes, manome kad priimtas nutarimas ir jame surašyti faktai bei teiginiai yra pagrįsti, kadangi išanalizavus visus byloje surinktus įrodymus, yra abejonių, asmeniui inkriminuojamu administraciniu kaltinimu bei nėra duomenų, dėl ko būtų galima padaryti išvadą, kad J. B. priklausantys šunys išbėgo iš uždaros privačios valdos, užpuolė ir išgąsdino pranešėjo G. M. vaiką M. M.. Kiekviena versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai ir abejonės turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti - laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai. Administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Institucijos priėmusios nutarimą - Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato atstovas posėdyje nedalyvavo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo-J. B. pateiktu atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad tiriant bylą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate jis paaiškino, kad 2021 m. birželio 19 d. prieš vidurdienį savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), terasoje belaukdamas atvykstančių giminaičių jis gėrė kavą. Tuo metu šalia jo gulėjo du vokiečių aviganių veislės šunys, kurie yra paklusnūs ir labai draugiški ne tik jam pačiam, bet ir jo šeimos nariams bei kitiems asmenims.

Maždaug apie 11.30 val. į tvora aptvertos J. B. sodybos kiemą įėjo du suaugę asmenys kartu su mažamečiu vaiku. Prie atėjusių žmonių prisiartinę šunys ėmė gerintis, vaikas ėmė tiesti į šunis rankas, norėdamas juos paglostyti, tačiau tuo metu moteris ėmė šaukti, kad J. B. nuo jų patrauktų savo šunis, nes jie, neva, gąsdina jos vaiką.

Priėjęs J. B. paaiškino, kad čia yra privati valda, apie tai informuoja ir lentelė prie įvažiavimo į sodybą, todėl jis paprašė palikti jo privačios nuosavybės ribas. Tuomet abu asmenys ėmė reikalauti atsiprašyti dėl neva išgąsdinto jų vaiko, ėmė šaukti, reikšti pretenzijas.

Tuomet J. B. telefonu 112 iškvietė policiją, atvykusiems pareigūnams paaiškino susidariusią situaciją ir paprašė, kad atvykėliai paliktų jo privačios nuosavybės ribas.

Tyrimą atlikęs Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnas 2021-12-31 nutarimu administracinio nusižengimo bylą nutraukė, konstatavęs, jog nebuvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

Su šiuo institucijos vertinimu J. B. sutinka bei pažymi, kad pareiškėjas su savo sutuoktine ir mažamečiu vaiku neteisėtai, be jo sutikimo, atsidūrė jam priklausančios sodybos kieme, tačiau J. B. augintiniai jam ar su juo buvusiems asmenims jokios žalos nepadarė. Tiek pareiškime, tiek ir teismui pateiktame skunde yra tik deklaratyvūs ir objektyviais įrodymais nepagrįsti pareiškėjo teiginiai.

Šalies argumentai

Dalyvavęs posėdyje suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad J. B. nurodytoje sodyboje laiko danielius, dėl ko aplink sodyba yra aptverta teritorija bei yra iškabintas įspėjimas apie privačią valdą. Sodyba yra nutolusi nuo pagrindinio kelio ir pareiškėjui patekti prie sodybos reikėjo privažiuoti keliuku su automobiliu per mišką dar nemažą atsumą.Todėl kyla klausimas

kodėl skundo pareiškėjas nesustojo pagrindinio kelio šalikelėje ir nenuėjo su vaiku į mišką, jeigu vaikui buvo būtina atlikti gamtinius reikalus. Tačiau pareiškėjas privažiavo su automobiliu link sodybos, o po to net nepasiteiravęs sodybos šeimininko leidimo užeiti į sodybos teritoriją, savavališkai, vesdamasis mažametį vaiką , atėjo į sodybos teritoriją. Todėl pareiškėjas eidamas su mažamečiu vaiku į privačią namų valdą pats elgėsi netinkamai. J. B. nežinodamas ,jog į sodybos teritoriją gali brautis pašaliniai asmenys, neturėjo pareigos laikyti pririštus šunis savo sodybos teritorijoje ir jis jokių gyvūnų laikymo taisyklių nepažeidė. ANK 346 str.4d. dispozicija dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo atsakomybę numato tik tada, kai dėl to atsiranda žalos sveikatai ar turtui. Pareiškėjas iš viso nepateikė jokių įrodymų, jog jo nurodomo nusižengimo padarymo metu vaikui būtų buvusi padaryta kokia tai žala. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų- medicininių dokumentų, jog vaikas patyrė stresą ir jam buvo reikalingas gydymas ar kitokia pagalba. Todėl institucija ištyrusi visas nurodomo įvykio aplinkybes ir priėmdama nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pasielgė teisingai ir šiuo atveju nėra jokio pagrindo naikinti priimtą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 346 str. 4 d. užtraukia administracinę atsakomybę asmeniui už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Šio nusižengimo sudėtis yra materiali, todėl tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyti ne tik žalingi padariniai, bet ir priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir žalingų padarinių.

Iš pateiktos įstatymo leidėjo normos konstrukcijos matyti, kad ANK 346 straipsnio 4 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į teisinius santykius, susijusius su gyvūnų gerove, jų apsauga bei tvarka.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. numato, kad gyvūno laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-08-19 įsakymo Nr. DV-746 „Dėl gyvūnų laikymo Varėnos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ taisyklių 46 p. numato, kad kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos, 48 p. numato, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.

2021-10-19 rašytu paaiškinimu J. B. nurodė, jog 2021-06-19 prieš vidurdienį jis buvo savo sodyboje (duomenys neskelbtini), kur laukdamas atvykstančių svečių terasoje gėręs kavą ,bei šalia buvo jo aviganių veislės šunys, kai apie 11.30 val. į tvora aptvertą sodybos teritoriją įėjo du suaugę asmenys su mažamečiu vaiku. Pamatę šiuos asmenis šunys nubėgo link žmonių, bei pradėjo gerintis,

o vaikas ištiesęs rankas siekė paglostyti šunis. Tačiau tuo metu moteris pradėjo šaukti ant jo ragindama patraukti šunis, nes šunys gąsdina jos vaiką. Todėl priėjęs paaiškinęs ,jog šie asmenys pateko į privačią valdą, bei kad prieš įeinant buvo informacinė lentelė ir paprašęs palikti jo nuosavybės ribas. Tuokart šie asmenys pradėjo reikalauti jo atsiprašyti dėl neva išgąsdinto vaiko, ėmė šaukti, reikšti pretenzijas. Dėl to iškvietęs policiją, kur atvykus policijos pareigūnams vėl pareikalavęs atvykėlių išeiti iš jo namų valdos. Šie asmenys į jo namų valdą pateko neteisėtai, be jo sutikimo. Namų valdoje buvę šunys jokios žalos šiems asmenims nepadarė bei šie asmenys po to nepateikė ir jokių įrodymų, jog būtų padaryta žala, nors pareiškime nurodė, kad jų sūnus patyrė psichologinę žalą. Jis jokio gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo

reikalavimų nepažeidęs, kadangi palaidi šunys buvo uždarame kieme ,o šie asmenys į jo namų valdos kiemą užėjo savavališkai.

Iš skundo pareiškėjo administracinio nusižengimo byloje pateiktų dviejų fotonuotraukų matosi, kad pareiškėjas su automobiliu yra atvažiavęs miško keliuku bei yra sustojęs ant keliuko priešais prie ant medžio

esančios prikabintos lentelės „Privati valda“, kur priekyje matosi sodybos atvėrimo tvora, bei prie vartų stovintis jauno amžiaus asmuo.

Peržiūrėjus interneto portale „Geoportal.lt“ žemėlapio duomenis apie sodybos (duomenys neskelbtini) buvimo vietą matosi, kad sodyba yra nutolusi nuo pagrindinės Artojų gatvės nemažu atstumu miške ir norint pasiekti šią sodybą reikalinga prie jos pravažiuoti tam tikrą atstumą miško keliuku ,kur važiuojant dešinėje keliuko pusėje yra laukymė bei koks tai statinys. Iš šio žemėlapio duomenų apie sodybos buvimo vietą galima padaryti vienareikšmišką išvadą, kad prie sodybos negalima privažiuoti su automobiliu atsitiktinai, tik norint vaiką nuvesti į mišką atlikti gamtinius reikalus. Todėl teismas remdamasis šiais duomenimis kritiškai vertina pareiškėjo teiginį, kad jis prie sodybos atsidūrė atsitiktinai.

Skundo pareiškėjas nurodo, kad šunys jį užpuolė dar pilnai nepriėjus iki sodybos ir dėl šių palaidų šunų jo vaikas išsigando .Tačiau skundo pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl netinkamo gyvūnų, šiuo atveju šunų, laikymo taisyklių pažeidimo būtų padaryta kokia tai žala jam, jo sutuoktinei ar mažamečiui vaikui. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo remtis tik abstrakčiu pareiškėjo nurodymu ,kad vaikas išsigando šunų ir dėl to būtų galima manyti ,kad vaikas patyrė kokią tai žalą psichologinei sveikatai, kadangi nėra jokių objektyvių įrodymų apie kokią tai padarytą žalą vaikui. Būtent iš pareiškėjo skundo bei J. B. paaiškinimo matosi, kad po kilusio žodinio konflikto pareiškėjas su šeima liko prie J. B. sodybos ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų, kas nurodo, jog vaikui nebuvo padarytas koks tai poveikis, dėl kurio būtų jį reikėję vežti suteikti medicininę pagalbą. Todėl šiuo atveju nėra vieno iš ANK 346 str.4d. dispozicijoje numatyto nusižengimo sudėties elemento- žalos asmens sveikatai ar turtui. Kartu iš surinktų įrodymų nėra patvirtinama ir aplinkybė dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo, neimant domėn dėl aukščiau nurodytos žalos sveikatai ar turtui padarymo. Todėl šiuo atveju taikyti administracinę atsakomybę J. B. atžvilgiu nebuvo jokio teisinio pagrindo. Iš institucijos 2021-12-31 priimto nutarimo matosi, kad priimant nutarimą buvo įvertinti visi surinkti įrodymai, išanalizuotos įvykio aplinkybės ,pagrindai teisinei atsakomybei ir visų surinktų įrodymų pagrindu buvo priimtas tinkamas ir teisėtas nutarimas, bei pagrindo jį panaikinti nėra, o skundas dėl to atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 641 str.,642 str.1d.1 p.,

nutarė:

Pareiškėjo G. M. skundo netenkinti ir palikti galioti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2021-12-31 nutarimą ,kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena,pradėta pagal ANK 346 str.4 d.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas