- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-17
- Bylos Nr.
- 2A-111-153/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Virginija Gudynienė, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- A. B., V. G., J. B.
- Atsakovas
- R. B., Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos ir atsakovų B, B. M. B.
- Trečiasis asmuo
- V. D., K. K., M. Ž., notarei O
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovei A. B., jos ir ieškovų V. G., J. B. atstovui advokatui T. V., atsakovo R. B. atstovui advokatui D. M., atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei M. N., trečiajam asmeniui V. D., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos atstovei V. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ir atsakovų B. M. B. ir R. B. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1339-249/2010 pagal ieškovų V. G., J. B., A. B. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, B. M. B., R. B., tretiesiems asmenims K. K., V. D., M. Ž., notarei O. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos dėl sandorio iš dalies pripažinimo negaliojančiu, ieškinio senaties termino atnaujinimo, statybos leidimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai V. G., J. B. ir A. B. ieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2003-02-13 sutikimo (notarinio registro Nr. 502) dalį, kuria J. B., V. Š. sutiko, kad bendraturtė B. M. B. rekonstruotų savo nuosavybės teise turimą gyvenamojo namo dalį (duomenys neskelbtini) , ir pristatytų iš kiemo pusės tambūrą-priestatą gyvenamojo namo vakarų pusėje, ir kurioje nurodė, kad su išplanavimo schema susipažino ir neprieštarauja; 2) atnaujinti terminą apskųsti teismui 2008-03-15 statybos leidimus; 3) panaikinti 2008-03-15 statybos leidimą Nr. 38-3 GN69-132; 4) panaikinti 2008-03-15 statybos leidimą Nr. 38-3 GN69-132/1; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas (t. 1., b. l. 3-7).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia 2003-02-13 sutikimo dalį, kuria J. B. ir V. Š. sutiko, kad bendraturtė B. M. B. rekonstruotų savo nuosavybės teise turimą gyvenamojo namo dalį ir pristatytų iš kiemo pusės tambūrą-priestatą gyvenamojo namo vakarų pusėje (duomenys neskelbtini) ; atnaujino ieškovams terminą apskųsti Kauno miesto savivaldybės 2008-03-15 statybos leidimą Nr. 38-3 GN69-132 ir 2008-03-15 statybos leidimą Nr. 38-3 GN69-132/1; panaikinti Kauno miesto savivaldybės 2008-03-15 statybos leidimą Nr. 38-3 GN69-132 ir 2008-03-15 statybos leidimą Nr. 38-3 GN69-132/1, kuriais atsakovams B. M. B. ir R. B. išduoti leidimai rekonstruoti turimą gyvenamojo namo dalį ir pastatyti priestatą (duomenys neskelbtini); iš atsakovų B. M. B. ir R. B. ieškovei V. G. solidariai priteisė 396 Lt žyminį mokestį, ieškovei A. B. – 2 000 Lt atstovavimo išlaidas ir valstybei 86,70 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas dėl šių motyvų:
Dėl termino atnaujinimo leidimams ginčyti
Turėjo būti vadovaujamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nurodytais leidimų apskundimo terminais, o ne taikomi CPK nustatyti ieškinio senaties terminai.
Pagal byloje esantį rašytinį įrodymą (2 t., b. l. 17) matyti, kad ieškovams jau 2009-03-18 turėjo būti žinoma apie ginčijamus statybos leidimus. Advokato T. V. 2009-04-20 raštas (1 t., b. l. 40) tik patvirtina, kad ieškovams daug anksčiau nei konstatavo teismas, t. y. anksčiau nei 2009-07-20, turėjo ir galėjo būti žinoma apie ginčijamus statybos leidimus. Išduoti statybos leidimai buvo įregistruoti VĮ Registrų centre: atitinkamai 2008-03-15 statybos leidimo Nr. 38-3 GN 69-132/1 įrašas galioja nuo 2008-12-10, 2008-03-15 statybos leidimo Nr. 38-3 GN 69-132 įrašas galioja nuo 2008-06-20 (1 t., b. l. 15-16). Ginčo, kad ieškovams apie pradėtas statybas tapo žinoma dar 2008 m. pavasarį, kai buvo pradėti statybos darbai, byloje nėra, tai paliudijo ir liudytojas M. P. (2 t., b. l. 137-138). Teismas anksčiau minėtų aplinkybių visiškai netyrė ir nevertino, taip pažeidė CPK 185 str. 1 d.
Teismas, spręsdamas, ar ieškovų įvardytos priežastys laikytinos svarbiomis, kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti ieškovų nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laikotarpį ir pan., vertinti, ar ieškovai buvo pakankamai atidūs, sąžiningi, ar priešingai – savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, taigi ieškovai savo prašymą turi pagrįsti tokiomis aplinkybėmis, kurios objektyviai trukdė jiems laiku ir tinkamai įgyventi savo teises. Teismas nepasisakė, dėl kokių priežasčių ieškovams atnaujino terminą statybos leidimams ginčyti, netyrė, nevertino ieškovų elgesio nuo to momento, kai teismas laikė, kad ieškovams tapo žinoma apie ginčijamus statybos leidimus. Teismas nesiaiškino, ar tokia priežastis kaip neturėjimas visos informacijos gali būti pripažinti objektyvia, nepriklausančia nuo ieškovų valios, sutrukdžiusia ieškovams tinkamai ginti savo tariamai pažeistas teises. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai terminą skųsti išduotus leidimus praleido dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios. Ieškovai galėjo ir turėjo žymiai anksčiau sužinoti apie ginčijamus statybos leidimus nei konstatavo teismas. Terminas statybos leidimams skųsti praleistas dėl subjektyvių priežasčių, todėl teismas jį atnaujino nepagrįstai.
Dėl sutikimo panaikinimo.
Byloje pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad statybos yra vykdomos vadovaujantis gautu sutikimu, t. y. tambūras-priestatas yra statomas iš kiemo pusės namo vakarų pusėje. Teismo išvada, kad bendraturčiai J. B. ir V. Š. duodami sutikimus buvo suklaidinti, yra nepagrįsta ir padaryta netinkamai taikant ir aiškinant CK 1.90 str. 1 d. bei 1.91 str. 5 d. Nenustačius suklydimo fakto, sandoris lieka galioti, nes negalima leisti kitai sandorio šaliai piktnaudžiauti suklydimo motyvais. J. B. ir V. Š. negalėjo suklysti pasirašydami sutikimą. Ginčijamas sutikimas yra patvirtintas notaro, o tai liudija, jog sutikimas buvo duotas laisva valia ir sudarant ginčijamą sutikimą buvo išaiškintos šio dokumento sudarymo pasekmės. Teismo išvada, kad sutikimo pripažinimo negaliojančiu pagrindas yra tai, jog atsakovai nutylėjo tikrąsias gyvenamųjų patalpų remonto ir priestato apimtis, yra visiškai nepagrįsta. Byloje nėra pateikta duomenų, kad asmenys prašė papildomos informacijos ir kad ją būtų buvę atsisakyta pateikti ar kad sutikimas buvęs pasirašytas prievarta. Abejonę, kad sutikimas galėjų būti pasirašytas apgaule, paneigia ir tai, kad sutikimas yra patvirtintas notariškai. Teismas nevertino trečiojo asmens M. Ž. paaiškinimų, kad pasirašydama sutikimąjį matė išplanavimo schemą, ir būtent tokią, kokia yra prie šios civilinės bylos prijungtoje medžiagoje.
Įgydama nuosavybės teises V. G. įgijo visas buvusių savininkų teises bei pareigas nekilnojamojo turto atžvilgiu. Ginčijamas 2003-02-13 sutikimas yra laikytinas daiktinės teisės suvaržymu, t. y. su daiktu susietas įsipareigojimas (CK 4.9 str.), todėl kartu su daiktu buvo perleistas naujajam daikto savininkui.
Dėl statybos leidimų panaikinimo.
Atsakovė B. M. B. Kauno miesto savivaldybės administracijai prie prašymo dėl statybos leidimo išdavimo pridėjo visus dokumentus, tarp jų ir VĮ Registrų centro žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad 87 kv. m žemės sklypo nuosavybės teise priklausė B. M. B., 175 kv. m – Lietuvos Respublikai bei 88 kv. m – M. Ž.. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad žemė buvo privati, nes dalis žemės dar priklausė Lietuvos Respublikai, bei kad Kauno miesto savivaldybės administracija turėjo reikalauti žemės bendraturčių sutikimo dėl žemės naudojimo. Kadangi kartu buvo pateikti ir J. B., V. Š., M. Ž. bei V. D. kaip pastatų bendraturčių notariškai patvirtinti sutikimai, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo reikalauti dar papildomų sutikimų dėl žemės sklypo.
Teismo išvada, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija neįsigilino, kad bendraturčių sutikimų atsakovų planuojamiems darbams namo rekonstrukcijai ir priestato statybai nėra, yra visiškai nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Teismas nenurodė, kokius teisės aktus ar kokias konkrečiai teisės normas pažeidė Kauno miesto savivaldybės administracija vykdydama savo funkcijas, susijusias su statybos leidimų išdavimu.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 str. skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos teisės ar teisėti interesai. Teismui nesivadovavus minėta teisės norma, toks teismo sprendimas nesukelia ieškovams teisinių pasekmių, nes nėra atkuriama iki statybos leidimų išdavimo buvusi padėtis.
Teismas nepasisakė ir nevertino Kauno miesto savivaldybės administracijos paaiškinimų dėl Nuolatinės statybos komisijos sprendimų. Pagal Statybos įstatymo 23 str. 9 d. Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui, todėl savivaldybės administracijos direktorius neturi diskrecijos teisės statybos leidimo išdavimo atžvilgiu, jis turi veikti taip, kaip nurodyta: išduoti statybos leidimą arba jo neišduoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario mėn. 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-234-09). Kauno miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija nusprendė išduoti statybos leidimą, todėl administracijos direktorius yra saistomas pareigos vėl išduoti statybos leidimą.
Šalies argumentai
Atsakovai B. M. B. ir R. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantų nuomone, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių motyvų:
1) teismas pažeidė CPK 177, 185 str., netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus. Teismo argumentas, kad 2003-02-13 sutikimas atsakovų buvo tik iš dalies realizuotas, nepagrįstas. Sutikimas buvo realizuotas visiškai – rekonstruojant pagal išplanavimo schemą gyvenamojo namo dalį (padarant duris iš lango į kiemą ir pradedant daryti namo dalyje remontą) bei pastatant iš kiemo pusės tambūrą-priestatą. Aplinkybę, kad projektinė schema buvo pateikta bendraturčiams, patvirtina 2003-02-13 sutikimas, kuriame nurodyta, jog bendraturčiai su išplanavimo schema susipažino ir neprieštarauja. Notaro 2003-02-13 sutikimo patvirtinimas turi didesnę įrodomąją reikšmę. Bendraturčių sutikimas taip pat yra vienas iš dokumentų, kuris pateikiamas kartu su prašymu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Galutiniai statybos tikslai iš esmės paaiškėja tik parengus statinio projektą, todėl vienas iš dokumentų, leidžiančių supažindinti bendrasavininkius su planuojamais atlikti statybos darbais, yra projektiniai pasiūlymai. Teismas netinkamai taikė CPK 265 str. Teismas nevertino reikšmingų teisingai bylai išspręsti aplinkybių, įrodymus vertino atskirai, pažeidė CPK 178, 185 str., o tai yra pagrindas teismo procesinį sprendimą naikinti;
2) visą laiką, kol buvo vykdomi statybos darbai, ieškovai jokių pretenzijų nei dėl darbų apimties, nei dėl darbų vykdymo nereiškė. Sutikimą su vykdomos statybinių darbų apimtimis patvirtina ir tas faktas, kad ieškovai į teismą kreipėsi tik 2009 m. vasarą, kai statybos ir rekonstrukcijos darbai buvo visiškai baigti;
3) teismas netinkamai taikė CK 1.90 str. 1 d. ir 1.91 str. 5 d. normas. Iš bylos duomenų neaišku, dėl kokių esminių sandorio aplinkybių ieškovai suklydo pasirašydami sutikimą, kokios esminės susitarimo sąlygos jiems buvo nežinomos, dėl kurių jie nebūtų pasirašę sutikimo. Teismas nepagrindė, kuo pasireiškė atsakovų apgaulingi veiksmai, tokių aplinkybių teismas nenustatinėjo ir netyrė, todėl sandorį naikinti vadovaujantis CK 1.90 ir 1.91 str. nebuvo jokio teisinio pagrindo;
4) gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija nėra esminis bendraturčių teisių pažeidimas, nes rekonstrukcija buvo vykdoma gavus bendraturčių sutikimą, supažindinus juos su rekonstravimo schema bei projektu tinkamai, bendraturčiai jokių pretenzijų nereiškė;
5) ieškovai praleido įstatymų matytą terminą statybos leidimui apskųsti, tačiau nurodė, kad ginčijami statybos leidimai jiems buvo įteikti tik 2009-07-01. Ieškovams buvo žinoma apie išduotus statybos leidimus anksčiau. Sužinojimo momentas turėjo būti siejamas su byloje esančiu Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų anavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-03-18 raštu Nr. IS-G-B273-159, kuriame yra minimi statybos leidimai. Informaciją, kad statybos darbų vykdymui yra išduotas leidimas, ieškovai yra gavę ir anksčiau. Šioje byloje sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą taikytina Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d., kurioje nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas suinteresuotai šaliai ginčyti jos atžvilgiu priimtą administracini aktą;
6) teismas nepagrįstai panaikino statybos leidimus, tik formaliai nurodydamas, kad nebuvo išduotas žemės sklypo bendrasavininkių sutikimas atlikti statybos darbus ir bendrasavininkių sutikimas atlikti namo dalies rekonstrukciją. Kaip ir bet kuris individualus administracinis aktas, statybos leidimas teismo gali būti panaikintas, pripažinus jį neteisėtu iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtu dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar (ir) neteisėtu dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d.). Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo konstatuota, kad asmuo leidimo statybai gavimo proceso metu elgėsi sąžiningai ir buvo įgijęs teisėtus lūkesčius gauti leidimą statybai, jei jis teisėtai atliko visus būtinus veiksmus statybos leidimui gauti, pateikė visus tokiam sprendimui reikiamus dokumentus ir statybos leidimas tiesiogiai nepažeidė nei viešojo intereso, nei kitų asmenų teisių bei įstatymo saugomų interesų remiantis išduotu statybos leidimu jau buvo atliktos didelės investicijos į statybą. Atlikta rekonstrukcija yra iš esmės baigta, rekonstruotoje ir statytose namo dalyse yra įrengti kambariai, panaudotos didelės piniginės lėšos. Ieškovai pretenzijas ėmė reikšti tuomet, kai statyba ir rekonstrukcija jau buvo baigta, o ne jos vykdymo metu, taip patvirtindami, jog realaus jų teisių įžeidimo nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovų atstovas advokatas T. V. prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Nurodė šiuos motyvus:
1) nuo 2008 m. atsakovai pradėjo statybos darbus – pastatė priestato ir kiemo pusėje būsiančios verandos pamatus. Šiuo metu palei dešinę sieną yra pastatytas priestatas, kuris eina per visą namo dešinę pusę ir baigiasi siena už namo. Priestatas pristatytas prie buto Nr. 2 sienos. Akivaizdu, kad nors V. Š. ir ieškovas J. B. davė sutikimą, tačiau atliekami statybos darbai akivaizdžiai neatitinka 2003-02-13 sutikime numatytų sąlygų. Tokiu būdu 2003-02-13 atsakovė gaudama sutikimą suklaidino bendraturčius, tylėdama nuslėpė aplinkybes, kurias žinodami bendraturčiai nebūtų davę sutikimo. Duodant sutikimą nebuvo pateiktas konkretus projektas, pagal kurį būtų galimą spręsti, ar atliekami statybos ir rekonstrukcijos darbai nepažeis bendraturčių teisių. Planavimo schemoje nebuvo tiksliai nurodyta, kokio pobūdžio statyba ir rekonstrukcija bus vykdoma;
2) tam, kad kiti bendraturčiai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 str. 31 p., t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi orientacinį jos atlikimo laikotarpį. Ieškovai buvo suklaidinti, nes atsakovai nutylėjo tikrąsias atsakovų gyvenamųjų patalpų remonto ir priestato statybos apimtis;
3) išduodant statybos leidimus atsakovams buvo žinoma apie gyvenamųjų patalpų savininkų pasikeitimą, todėl naujų savininkų sutikimas buvo būtinas. Statybos darbai vykdomi gyvenamojo namo kieme, t. y. ant žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso visiems bendraturčiams ir kuris nėra įstatymų nustatyta tvarka padalintas ar nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.
Atsiliepimu į atsakovų B. M. B. ir R. B. apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu sutiko, palaikė jame išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini, priimamas naujas sprendimas ieškovų ieškiniai atmestini.
CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str.
Bylos medžiaga įrodyta, kad 2003 metais gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) . bendraturčiais buvo B. M. B., V. D., M. Ž., V. Š., J. B., kuriems namas priklausė pagal idealines dalis. Ieškovas J. B. 2008-12-16 dovanojimo sutartimi perleido jam priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) , dukrai ieškovei A. B.. 2007 02 10 mirus bendraturčiui V. Š., jo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo ieškovė V. G. (t. 1 b. l. 8-32). Tokiu būdu ieškovams A. B. ir V. G. perėjo buvusių savininkų teisės ir pareigos (CK4.9 str.). Namo bendraturčiai M. Ž., J. B. ir V. Š. notarinėje kontoroje 2003-02-13 pasirašė sutikimą, kad bendraturtė B. M. B. rekonstruotų savo turimą nuosavybės teise gyvenamojo namo dalį (duomenys neskelbtini), ir pristatytų iš kiemo pusės tambūrą-priestatą gyvenamojo namo vakarų pusėje. Sutikime nurodyta, kad su išplanavimo schema bendraturčiai susipažino ir neprieštarauja (1 t., b. l. 33). Taip pat sutikimą dėl priestato statybos davė tretysis asmuo V. D. (1 t., b. l. 44), kuris vėliau savo gyvenamojo namo dalį pardavė. Ginčo 2003-02-13 Sutikimas yra vienašališkas sandoris, kuris gali būti pripažintas negaliojančiu įstatymo nustatytais pagrindais. Ieškovai ieškinio pareiškime nurodė, kad suklydo duodami sutikimą atsakovams dėl statybos, nes atsakovai nutylėjo, kad statys kitą patalpą (didesnę) ir atliks daugiau darbų, negu buvo reikalinga pagal ieškovų duotą sutikimą tambūro statybai (išgriovė sieną, padarė naują įėjimą, įrengė langą, pašalino dalį sienos), tai neatitiko ieškovų supratimo apie priestato tambūro vaizdą. Be to, atsakovas dalį priestato suformavo bendro naudojimo žemės sklype, neturėdamas bendraturčių sutikimo. Todėl ieškovai prašė pripažinti ginčo sutikimą negaliojančiu CK 1.91 str. 1 d., 5 d. pagrindu, nes atsakovo atlikti darbai statant ginčo pastatą akivaizdžiai neatitiko 2003-02-13 sutikime numatytų sąlygų, gaudami ieškovų sutikimą atsakovai suklaidino ieškovus, tylėdami nuslėpė aplinkybes, kurias žinodami ieškovai nebūtų davę sutikimo. Duodant sutikimą ieškovams nebuvo pateiktas konkretus projektas, pagal kurį būtų galima spręsti, ar atliekami statybos ir rekonstrukcijos darbai nepažeis ieškovų kaip bendraturčių teisių. Planavimo schemoje nebuvo tiksliai nurodyta, kokio pobūdžio statyba ir rekonstrukcija bus vykdoma. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų atstovų motyvais, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi ieškinio pareiškime. Kaip nustatyta anksčiau, bendraturčiai M. Ž., J. B. ir V. Š. 2003-02-13 sutikimu sutiko, kad bendraturtė B. M. B. rekonstruotų savo turimą nuosavybės teise gyvenamojo namo dalį (duomenys neskelbtini), ir pristatytų iš kiemo pusės tambūrą-priestatą gyvenamojo namo vakarų pusėje, minėti asmenys savo parašais patvirtino, kad jie su išplanavimo schema susipažino ir neprieštarauja. Taigi bendraturčių sutikimas patvirtina, jog buvo duotas leidimas atlikti rekonstrukcijos darbus bei leidimas statyti iš kiemo pusės tambūrą-priestatą gyvenamojo namo vakarų pusėje, ir tai, jog ieškovams buvo pateikta susipažinti išplanavimo schema, tad ieškovų motyvas, jog jie neturėjo informacijos apie ginčo pastatą, atmestinas (CPK 182 str. 5 p., 187, 197, 185 str.). Taip pat atmestinas ieškovų motyvas, jog ginčo pastato lokalizacija (įrengimo vieta) nesutampa su ieškovų duotu sutikimu, nes ginčo pastatas pastatytas iš kiemo pusės, todėl ir šis ieškovų motyvas atmestinas kaip nepagrįstas. Taigi pripažintina, jog ieškovų sutikimas priestato statybai buvo visiškai konkretus tiek statomo pastato prasme, jog bus statomas tambūras, tiek pastato lokalizacijos ir išplanavimo vieta ir būdu, kad ginčo pastatas bus statomas iš vakarinės namo pusės prie išorinės atsakovo buto sienos (priedas byla 25461, psl. 28). Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, jog ginčo tambūras atitinka tokio statinio, numatyto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005, pastato išaiškinimą, kur nurodyta, kad nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai žodis prieangis (tambūras) – nešildomas priestatas prie išorinių pastato durų (atskiriantis pastatą nuo lauko) su sienomis iki pusės patalpos aukščio ar per visą aukštį, kaip tarpinė patalpa tarp lauko ir šiltų pastato patalpų (kai sienų viršutinės dalys įstiklintos, prieangis vadinamas uždara veranda, kai neįstiklintas – atvira veranda). Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai yra pateiktas sąvokos „priestatas“ išaiškinimas, t. y. priestatas – prie namo pristatytos šaltos pagalbinės patalpos, pastatytos namo „šiltų“ atitvarų išorinėje pusėje ir turinčios tiesioginį išėjimą į namą. Byloje pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (1 t., b. l. 47) patvirtina, kad statybos yra vykdomos vadovaujantis gautu sutikimu, t. y. tambūras-priestatas yra statomas iš kiemo pusės namo vakarų pusėje. Todėl ieškovų motyvas, kad jų duotas sutikimas neatitinka ginčo pastato statybos ir rekonstrukcijos, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovai tvirtina, jog ginčo pastato projektiniai sprendimai neatitinka ieškovų sutikime išreikštos valios, tačiau ir su tuo sutikti negalima, nes ieškovai nepateikė byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jų teiginius apie esančius neatitikimus tarp realiai pastatyto pastato ir ieškovų notariškai patvirtintame sutikime numatomam pastatyti priestatui, kad pastatytas priestatas neatitinka tambūro sampratos (vietoje buvusio atsakovo bute lango padarytos durys, papildomai atsirado langas, įstiklinta siena, tambūras pastatytas per visą atsakovo buto sieną), todėl paminėti ieškovų motyvai, nesant jokių objektyvių įrodymų, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovai buvo atsakovo suklaidinti dėl esminių pasirašyto sutikimo tambūro statybai sąlygų, jog nuo ieškovų buvo nuslėpta (nutylėta) informacija, susijusi su pastato statyba , nes tokios aplinkybės byloje neįrodytos (CPK 178 str., CK 1.90 str. 1 d., 1.91 str.). Teisėjų kolegija nesivadovauja atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi (c.b. 3k-3-260/2010), nes nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa su ieškovų atsiliepime į apeliacinius skundus nurodytos bylos faktinėmis aplinkybėmis.
Atmestinas atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos dėl atsakovams Belžakams išduoto statybos leidimo nes nėra gauti visi reikalingi statybos leidimui gauti dokumentai, tame tarpe ieškovių V. G. ir A. B., kurios įgijo patalpas gyvenamajame name 2007–208m. laikotarpiu, sutikimai tambūro statybai. Projektavimo sąlygų sąvado išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statytojas, norėdamas gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, savivaldybės administracijos direktoriui turi pateikti prašymą, duomenis apie statinį (pagal nustatytą formą), žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise, statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai, daugiabučio namo patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolą, kai keičiama šio namo gyvenamųjų patalpų paskirtis, projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengiami). Kaip nustatyta byloje ieškovės V. G. ir A. B. perėmė ankstesnių patalpų savininkų teises ir pareigas, tad pasikeitus namo bendraturčiams atsakovai neprivalėjo iš naujo prašyti jų sutikimo tambūro statybai, nes to nenumato įstatymas. Prašydami išduoti leidimą statybai atsakovai R. B. ir B. M. B. prie prašymo Kauno miesto savivaldybės administracijai pridėjo J. B., V. Š., M. Ž. bei V. D. kaip pastatų bendraturčių notariškai patvirtintus sutikimus tambūro statybai ir VĮ Registrų centro žemės sklypo Žemaičių g. 57 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad 87 kv. m žemės sklypas nuosavybės teise priklausė B. M. B., 175. kv. m – Lietuvos Respublikai bei 88 kv. m – M. Ž.. Paaiškėjus, kad dalis žemės priklausė Lietuvos Respublikai, Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo pagrindo reikalauti papildomų bendraturčių sutikimų dėl žemės sklypo naudojimo tambūro statybai. Tad pagrįstai apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad byloje esantys bendraturčių sutikimai (I t., b. l. 33, 34, 44) patvirtina bendraturčių leidimą atsakovei B. M. B. rekonstruoti savo gyvenamojo namo dalį bei pasistatyti tambūrą-priestatą, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija suabejoti tokių sutikimų teisėtumu neturėjo jokio teisinio pagrindo. Taigi konstatuojama, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pagrįstai ir teisėtai išdavė ginčijamus statybos leidimus. Taip pat pagrįstai Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnį skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama iki ginčijamo akto priėmimo buvusi padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos teisės ar teisėti interesai. O pirmosios instancijos teismui nesivadovavus minėta teisės norma, toks teismo sprendimas nesukelia ieškovams teisinių pasekmių, nes nėra atkuriama iki statybos leidimų išdavimo buvusi padėtis.
Taip pat pagrįstai Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė nurodė, kad. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 9 d. yra numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija nusprendė išduoti statybos leidimą, kaip žinoma Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 23 str. 9 d.), tačiau komisijos sprendimas, kuriuo nutarta išduoti atsakovams leidimą statybai šioje byloje nebuvo skundžiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario mėn. 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-234-09), todėl galioja savivaldybės administracijos direktoriaus pareiga (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statybos leidimą įtvirtinta Statybos įstatymo 23 straipsnyje. Tad nenuginčijus Nuolatinės statybos komisijos sprendimo išduoti statybos leidimą, administracijos direktorius yra saistomas pareigos vėl išduoti statybos leidimą. Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi Kauno miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisijos sprendimu dėl statybos leidimo išdavimo atsakovams ir konstatuoja, jog leidimai atsakovams išduoti teisėtai.
Negalima sutikti su ieškovų motyvais, kad ieškovai negalėjo per tinkamą terminą ir tinkama tvarka apginti savo teises, nes šioms aplinkybėms patvirtinti ieškovai nepateikė įrodymų, o esantys byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovai turėjo galimybę ginti savo teises tinkama tvarka. Kaip nustatyta byloje, ieškovai prašė panaikinti byloje ne tik notariškai patvirtintus sutikimus statybai, bet ir statybos leidimus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Ieškovams ir jų atstovui siunčiami 2009-03-18 ir 2009-04-20 raštai patvirtina, kad apie ginčijamus statybos leidimus (I t., b. l. 40, 2 t. b. l. 17) ieškovams buvo žinoma nuo 2009 m. kovo–balandžio mėnesio. Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovams išduoti statybos leidimai buvo įregistruoti VĮ Registrų centre: 2008-03-15 statybos leidimo Nr. 38-3 GN 69-132/1 įrašas galioja nuo 2008-12-10, 2008-03-15 statybos leidimo Nr. 38-3 GN 69-132 įrašas galioja nuo 2008-06-20 (I t., b. l. 15-16). Ginčo, kad ieškovams apie pradėtas statybas tapo žinoma dar 2008 m. pavasarį, kai buvo pradėti statybos darbai, byloje nėra (I t., b. l. 36-37), tai paliudijo ir liudytojas M. P., kad pradėjus vykdyti statybos darbus, ieškovams buvo parodyti dokumentai, kokiu pagrindu vykdomi statybos darbai. (II t., b. l. 137-138). Tad pagrįstai apeliantai nurodo, kad ieškovai nuo 2008 m. vidurio galėjo sužinoti, kokiu pagrindu atsakovai vykdo statybos darbus (Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 d., 3d.) ir galėjo kreiptis įstatymo nustatyta tvarka dėl teisių gynimo, tačiau to nepadarė, nepateisinamai ilgai delsė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2009 pažymėjo, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Asmuo, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai ir toks elgesys gali sukelti jam neigiamų padarinių, už kuriuos jis pats atsakingas. Teisėjų kolegija sutinka su Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentu, kad, teismas, spręsdamas, ar ieškovų įvardintos priežastys laikytinos svarbiomis, kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti ieškovų nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, taigi ieškovai savo prašymą turi pagrįsti tokiomis aplinkybėmis, kurios objektyviai trukdė jiems laiku ir tinkamai įgyventi savo teises. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovai dėl pažeistų teisių kreipėsi į teismą tik 2009-08-03, t. y. tada, kai atsakovai praktiškai jau buvo užbaigę statybos darbus, todėl ieškovams ir atsakovams, esant pastato Kaune, Žemaičių g. 57, bendraturčiams, šis delsimas negalėjo būti laikomas sąžiningu, todėl ieškovų motyvai, jog administracinio akto apskundimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, yra nepagrįstas, taigi atmestinas. Kaip jau nustatyta, ieškovų teisių pažeidimas byloje nenustatytas, tad nėra pagrindo laikyti, kad terminas teisei ginti turi būti atnaujintas, todėl ieškovų prašymas termino atnaujinimui netenkintinas.
Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su apeliantų motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės procesinės teisės normas (CPK 329 str. d., 330 str.), netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus, dėl to priimdamas sprendimą suklydo, o tai sudaro pagrindą apeliacinius skundus patenkinti, skundžiamą sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškovų ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p).
Atmetus ieškovų ieškinį, iš ieškovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu (3 t., 25, 1 t., b. l. 2, 2 t., b. l.2) pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str., 92, 93 str.) ir advokato atstovavimo išlaidos atsakovui R. B.. Bylos duomenimis, atsakovo interesams byloje pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas P. V. (1 t., b. l. 84), atsakovas R. B. už teisines paslaugas advokatui sumokėjo 1 785 Lt, šios išlaidos atitinka advokato darbo sąnaudas byloje: byla susideda iš kelių tomų, byloje ginčijami sandoriai, administraciniai aktai, advokatas atsakovo vardu surašė procesinius dokumentus, atstovavo atsakovui teismo posėdžiuose, tad atsakovo patirtos išlaidos byloje yra protingo dydžio ir ne didesnės negu nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str.). Be to, atsakovai sumokėjo 396 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (3 t., b. l. 21), kurį patenkinus šios išlaidos taip pat priteistinos iš ieškovų (CPK93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovų ieškinį atmesti.
Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ), J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) A. B. (a. k(duomenys neskelbtini) ):
1785 Lt po 595 Lt iš kiekvieno advokato teisinių paslaugų apmokėjimo paslaugas;
atsakovui R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) );
86,70 Lt po 28,90 Lt. iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme:
61,80 Lt po 20,60 Lt apeliacinės instancijos teisme valstybei.