- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-27
- Bylos Nr.
- 1S-513-417/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
teismo posėdyje išnagrinėjęs UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus R. K. (toliau pareiškėjas) skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atmestas UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ direktoriaus R. K. skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Jurkevičiaus 2010-07-07 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009-08-17 pagal UAB „duomenys neskelbtini“ direktorės R. K. pareiškimą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras U. V. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00069-09 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 str. 2 d., dėl turto iššvaistymo.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Darius Alekna 2010-06-08 nutarimu ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-2-00069-09 nutraukė, kadangi nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. 222 str., 223 str.
Šį prokuroro nutarimą pareiškėja apskundė Klaipėdos apygardos prokuratūrai.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Jurkevičiaus 2010-07-07 priėmė nutarimą atmesti skundą.
Šio prokuroro nutarimą pareiškėja apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris skundžiama 2010-07-28 nutartimi atmetė UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus R. K. skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Jurkevičiaus 2010-07-07 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Šalies argumentai
UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus R. K. pateiktame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartį ir dėl jos priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Jurkevičiaus 2010-07-07 nutarimą atsisakyti panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Darius Aleknos 2010-06-08 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Darius Aleknos 2010-06-08 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, atnaujinti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-2-00069-09 Bei pavesti ištirti, ar K. P. , E. P. , M. P. bei kitų asmenų veiksmuose nėra nusikalstamų veikų požymių.
Pareiškėjo manymu, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos akivaizdžiai matyti, jog tyrimo metu buvo apklausti tik trys asmenys – K. P. , M. P. ir E. P. ), tačiau nebuvo nustatyti kiti liudytojais šauktini asmenys bei atliktos jų apklausos.
Anot pareiškėjo, ikiteisminio tyrimo metu buvo būtina atlikti buvusios UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ administratorės I. N. , taip pat buvusio bei šiuo metu esamo UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ buhalterio K. Ž. apklausas. Taip pat būtina apklausti darbuotoją P. P. , kuris, anot pareiškėjo buvo vienintelis darbuotojas kada nors teisėtai atlikęs papildomus darbus, kadangi tik su šiuo darbuotoju vasaros sezonui būdavo sudaromos terminuotos darbo sutartys dėl padidėjusių darbo apimčių atsiradusiems papildomiems darbams atlikti. Būtent šis asmuo galėtų nurodyti, kas ir kokius papildomus darbus atlikdavo UAB „duomenys neskelbtini“. Pareiškėjas pažymi, kad šie asmenys UAB „duomenys neskelbtini“ dirbo tuo pačiu metu kaip ir K. P. , M. P. bei E. P. , taigi žino ir gali nurodyti reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes.
Bendrovės direktorius akcentuoja, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog M. P. ir E. P. didesnis nei darbo sutartyse numatytas darbo užmokestis pagal tuometinio UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus K. P. įsakymus būdavo išmokamas motyvuojant tuo, kad M. P. ir E. P. tariamai atlikdavo papildomus darbus, užfiksuotus darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Pabrėžia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo net nustatinėjama, kokius konkrečius papildomus darbus atliko M. P. ir E. P. .
Be to, R. K. nurodo, kad atliekant ikiteismini tyrimą, parodymų patikrinimas vietoje nebuvo atliktas, priimant nutarimą nutraukti tyrimą buvo remiamasi išimtinai neišsamiais ir galbūt neobjektyviais liudytojų apklausos protokolų duomenimis.
Taip pat pareiškėjo R. K. įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atsižvelgta į tai, kad papildomi darbai buvo tariamai fiksuojami darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, o tai, pareiškėjo nuomone, prieštarauja ne tik protingumo principui, bet ir teisės aktų reikalavimams.
R. K. pažymi, kad darbuotojo atliekami papildomi darbai privalo būti fiksuojami papildomuose tinkamai sudarytuose dokumentuose, tačiau tai nebuvo padaryta. Nepaisant to, anot pareiškėjo, ikiteisminio tyrimo metu į tai atsižvelgta nebuvo ir buvo padaryta nepagrįsta ir neteisėta išvada, jog nėra nusikalstamos veikos požymių ar sudėties. Akcentuoja, kad visos išvados priimamos vertinant išimtinai vien tik K. P. bei jo šeimos narių apklausų metu duotais parodymais.
Pareiškėjas pabrėžia, jog nei Klaipėdos apygardos prokuratūra, nei Teismas, priimdami procesinius sprendimus, neatsižvelgė ir nevertino K. P. veiksmų, ar šis pagrįstai didino darbo užmokestį M. P. ir E. P. . Priimant ikiteisminio tyrimo procesinius sprendimus, anot R. K. , į K. P. veiksmų pagrįstumą ar teisėtumą iš esmės nebuvo atsižvelgta ir padaryta nepagrįsta išvada, jog UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ nebuvo padaryta žala – bendrovės turtas nebuvo iššvaistytas.
K. P. veiksmai nesuderinami su įstatymuose, UAB „duomenys neskelbtini " įstatuose įtvirtintomis bei teismų praktikoje aiškinamomis juridinio asmens valdymo organo pareigomis, rodo neūkišką ir finansiškai nepagristą UAB „duomenys neskelbtini“ valdymą. Atstovavimas UAB „duomenys neskelbtini“, kai nuolatiniam darbui UAB „duomenys neskelbtini“ priimami šeimos nariai, šiurkščiai nesilaikoma su jais sudarytų darbo sutarčių sąlygų, jiems vienašališkai vadovo įsakymais be jokio teisinio pagrindo priskaičiuojamas ir išmokamas kelis kartus didesnis nei priklauso darbo užmokestis, žinant apie egzistuojančius UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ įsiskolinimus kitiems kreditoriams, akivaizdžiai neatitinka sąžiningo, protingo vadovo elgesio. Tokiais veiksmais galbūt tyčia bendrovei yra daroma žala, o tai atitinka BK 184 str. nustatytos nusikalstamos veikos požymius ir sudėtį. K. P. , žinodamas apie egzistuojančius UAB „duomenys neskelbtini“ įsiskolinimus, turėjo imtis priemonių, kad įsiskolinimai būtų panaikinti, o ne galbūt tyčia prisidėti prie jų didinimo.
UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus R. K. įsitikinimu, K. P. , būdamas E. P. ir M. P. šeimos nariu, vadovaudamas UAB „duomenys neskelbtini“, atsiskaitydamas su minėtais savo šeimos nariais gavo naudos, dėl to žymiai pablogėjo UAB „duomenys neskelbtini“ turtinė padėtis, o bendrovei buvo padaryta turtinė žala.
Prokuroras prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas advokatas G. M. prašo jo atstovaujamojo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. liepos 28 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Naikinti jos pareiškėjo skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.
Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai nemažai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai apginti savo interesus ir nebūtinai kaskart pasinaudodamas baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso normos tėra tik viena iš teisės sistemos sudedamųjų dalių, tačiau nebūtinai jos yra veiksmingiausios ir vienintelės siekiant apginti pažeistas teises. Teisės teorijoje minėtosios normos yra traktuojamos kaip „ultima ratio“, t. y. kaip paskutinė priemonė, remdamasis kuria asmuo gali ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis (ap)ginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami.
Kaip matyti iš prokuroro nurodytų faktinių aplinkybių, šiuo metu apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ atsakovui K. P. dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Todėl apygardos teismas darkart akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo inicijavimas, jo pradėjimas negali būti kitą ginčo šalį gąsdinanti ar drausminanti priemonė, kuria būtų pasiekti iniciatyvos teise pasinaudojusios šalies tikslai. Apygardos teismas nemano, kad pasinaudojus civilinės teisės užtikrinamais instrumentais esant būtinybei civilinio proceso tvarka nebūtų galima išspręsti iškilusius klausimus, tarp jų ir žalos atlyginimo klausimus.
Be to, iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių apygardos teismas nemano, kad šios leistų teigti, jog yra akivaizdu, kad K. P. veiksmuose yra tam tikros nusikalstamos veikos požymių, dėl to reikėtų pradėti ikiteisminį tyrimą. Juolab, kad ir civilinio proceso teisės normos teismui, nagrinėjančiam civilinį ginčą bei nustačius, kad vienos iš šalių veiksmuose galbūt yra tam tikro nusikaltimo požymių, suteikia teisę informuoti prokurorą apie nustatytas minėtąsias aplinkybes (CPK 300 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. liepos 28 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.