Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, sekretoriaujant Ilonai Digrylienei, dalyvaujant ieškovei A. D. ir jos atstovui advokatui Albertui Kruminui, atsakovui I. Š., vertėjams Violetai Martinskaitei-Vasilik ir Anatolijui Verdingovui, o išvadą duodančios institucijos – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal A. D. ieškinį dėl atsakovo I. Š. tėvystės B. D. nustatymo ir išlaikymo jai priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. D. ir jos atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, reikalavo pripažinti atsakovą I. Š. esant (duomenys neskelbtini) gimusios B. D. tėvu, o B. D. – esant I. Š. dukterimi bei priteisti iš atsakovo jo nepilnametei dukrai B. D. išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 200,00 Lt už advokato teisinę pagalbą, 525,00 Lt už ekspertizę ir 260,00 Lt kelionės į ekspertinę įstaigą išlaidas.

Išvadą duodančios institucijos – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad ieškinio reikalavimai neprieštarauja nepilnametės interesams, nes vaikas turi teisę žinoti savo tėvus ir gauti iš jų išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) nuorašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimusios B. D. motina yra A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), o vaiko tėvas liudijime nenurodytas. Akmenės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygoje (duomenys neskelbtini) padarytas įrašas Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame duomenys apie mergaitės tėvą nenurodyti. B. D. gimė nesusituokusiai motinai.

Lietuvos Respublikos 1995 metais ratifikuotos Jungtinių Tautų 1989-11-20 Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Kadangi atsakovas I. Š. iki teismo paskirtos ekspertizės tėvystei nustatyti nepripažino tėvystės, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalį ir 3.147 straipsnio 2 dalį tėvystės nustatymo klausimą pagal vaiko motinos ieškinį sprendžia teismas, kad būtų užtikrintos, kiek tai įmanoma, CK 3.161 straipsnyje išvardintos vaiko teisės, tokios, kaip teisė žinoti savo tėvus, teisė gyventi kartu su tėvais, teisė būti jų aklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje, teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium.

Ieškovo ir atsakovės teismui duoti paaiškinimai apie jų bendrą gyvenimą ir iki vaiko gimimo tarp jų buvusius intymius santykius laidžia padaryti išvada, kad atsakovas galėjo būti (duomenys neskelbtini) gimusios B. D. tėvu. Kadangi CK 3.148 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai, t.y. ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados, Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-09-29 nutartimi buvo paskirta teismo medicininė biologinė DNR ekspertizė, kurios tikslas – tėvystės nustatymas. Tokios ekspertizės skyrimas yra privalomas ir atitinka Lietuvos Respublikos 1996 metais ratifikuotos 1975-10-15 Europos Tarybos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnio nuostatą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr.(duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad I. Š. yra B. D. tėvas su 99,999999% tikimybe. Tokia ekspertizės išvada, kuri pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį yra prima facie įrodymas, visiškai paneigia bet kokias atsakovo išsakytas abejones dėl to, kad jis negalėjo būti mergaitės tėvu, todėl atsakovas vadovaujantis CPK 392 straipsnio 1 dalimi pripažintinas (duomenys neskelbtini) gimusios B. D. tėvu, o B. D. – atsakovo I. Š. dukra.

Atsakovas teisme pareiškė, kad nustačius tėvystę, dukrai suteiktina jo pavardė ir jo parinktas vardas. CK 3.167 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o jeigu tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo arba motinos pavardė tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesutarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi, šioje byloje – sprendimu. Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis ir CK 3.161 straipsnio 1 dalis įtvirtinta viena iš vaiko teisių – nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. Tai reiškia, kad vaikui gimus, vardas ir pavardė jam turi būti suteikti per kuo trumpesnį laiką. Nustatyta, kad šalių dukra gimė (duomenys neskelbtini), šalys nebuvo susituokusios ir atsakovas nepripažino tėvystės, todėl (duomenys neskelbtini) sudarant gimimo įrašą Nr.(duomenys neskelbtini), B. pagrįstai buvo suteikta jos motinos pavardė. Atsakovas norą dėl dukros vardo ir pavardės pakeitimo išreiškė tik teismo posėdžio metu, bet nepateikė jokių įtikinančių argumentų dėl kitokio vardo suteikimo ir pavardės pakeitimo į tėvo pavardę. Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis įteisina vaiko teisę į identiškumo išsaugojimą, todėl vardo ir pavardės pakeitimas nesant tam rimtų priežasčių neatitiktų vaiko interesų.

Lietuvos Respublikos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė. CK 3.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme, o CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. CK 3.192 straipsnyje nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikiant išlaikymą proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Taigi pareiga išlaikyti B. D. iki jos pilnametystės tenka tiek mergaitės motinai, kurios vaidmuo išnešiojant, pagimdant ir prižiūrint dukrą nėra įkainojamas, tiek ir atsakovui – mergaitės tėvui I. Š.. Jeigu vienas iš tėvų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, vadovaudamasis CK 3.194 straipsnio 1 dalimi išlaikymą priteisia teismas pagal vieno iš tėvų ieškinį.

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Iš teismo suformuotos VSDFV pažymos matyti, kad atsakovas I. Š. pajamas nuo dukros gimimo iki 2011-12-31 sudarė 981,25 Lt senatvės pensija, o nuo 2012-01-01 jam mokama 1059,31 Lt senatvės pensija (b.l. 68). Nepilnamečių išlaikytinių atsakovas neturi. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo blogą turtinę padėtį. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymoje nurodyta, kad ieškovei A. D. mokama 675,00 Lt socialinė pašalpa ir 201,50 Lt išmoka vaikui (b.l. 61). Iš pažymų apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir šeimos sudėtį matyti, kad be dukros B. D. ieškovė augina ir du nepilnamečius sūnus, kurių vienam sukakę šešiolika, o kitam dvylika metų (b.l. 5, 6). Tiek ieškovė, tiek atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo dviejų kambarių butus daugiabučiuose namuose Naujojoje Akmenėje (b.l. 62, 63, 66, 67). Ieškovė, skirtingai nei atsakovas, yra darbingo amžiaus ir tokia išliks iki dukros pilnametystės, todėl objektyviai turi didesnes už atsakovą galimybes gauti darbinių pajamų. Aplinkybių, dėl kurių ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis turėtų būti vertinama kaip iš esmės nelygiavertė, nenustatyta, todėl kiekvienas iš tėvų dukrai turi teikti panašaus dydžio išlaikymą. Kadangi ieškovė teismo posėdyje pagrindė, jog dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį reikalinga iš viso 500,00 Lt, atsižvelgiant į tai, kad ji teikia išlaikymą dar dviems nepilnamečiams savo vaikams, spręstina, kad 2/5 išlaikymo dukrai turi teikti pati ieškovė, o 3/5 – atsakovas. Taigi iš atsakovo priteistina dukros išlaikymui po 300,00 Lt kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki išlaikytinės pilnametystės. Kartu šalims išaiškintina, kad pagal CK 3.201 straipsnį, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Ekspertizė tėvystei nustatyti kainavo 1050,00 Lt (b.l. 47). Ieškovė ir atsakovas į teismo depozitinę sąskaitą kiekvienas buvo įmokėję užstatą po 700,00 Lt (b.l. 43, 44). Teismui sumokėjus už ekspertizę, perteklinės lėšos ieškovei ir atsakovui buvo grąžintos – kiekvienam po 175,00 Lt. Taigi ieškovė ir atsakovas kiekvienas yra sumokėjęs už ekspertizę tėvystei nustatyti po 525,00 Lt. Be to, atsakovė yra sumokėjusi advokatui už atstovavimą 200,00 Lt (b.l. 69). Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus už ekspertizę ir advokato pagalbą sumokėtos lėšos laikomos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, t.y. bylinėjimosi išlaidomis, kaip jos apibrėžtos CPK 79 straipsnio 1 dalyje, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį atitinkamai 525,00 Lt ir 200,00 Lt iš atsakovo yra priteisiama ieškovei, kurios naudai priimtas sprendimas. Vykimo į ekspertinę įstaigą išlaidos pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą priskiriamos kitoms būtinoms ir pagrįstoms išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu. Ieškovė reikalavo priteisti 260,00 Lt išlaidų, kurias patyrė vykdama į ekspertinę įstaigą Vilniuje, bet nepateikė jokių šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl šių išlaidų jai priteisiama 200,00 Lt, t.y. tiek, kiek pripažino atsakovas.

Remiantis ieškinio padavimo teismui metu galiojusia CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija, 82 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, paduodama ieškinį ieškovė turėjo sumokėti 139,00 Lt žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą nustatyti tėvystę. Šio žyminio mokesčio sumokėjimas Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-08-08 nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Patenkinus neturtinį ieškovės reikalavimą, nurodytas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 96 straipsnio 1 dalį iš ieškovo valstybei taip pat priteistinas 108,00 Lt žyminis mokestis už reikalavimo priteisti išlaikymą išsprendimą. Tokiu būdu iš atsakovo valstybei iš viso priteistinas 247,00 Lt žyminis mokestis. Be to, iš atsakovo valstybei priteistinos 16,50 Lt pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3.137 str. 2 d., 3.146 str. 1 d., 3.147 str. 2 d., 3.148 str. 1 d., 3.156 str., 3.161 str. ir 3.192 str. bei CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 1 p., 6 p. ir 9 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 389 str. ir 392 str. nuostatomis teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) gimusios B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o (duomenys neskelbtini) gimusi B. D. yra I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra.

Priteisti iš I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo nepilnametės dukros B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300,00 Lt (tris šimtus litų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-08-08 iki išlaikytinės pilnametystės, nustatant, kad dukros išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jos motina A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 525,00 Lt (penkis šimtus dvidešimt penkis litus 00 ct) ekspertizės tėvystei nustatyti išlaidų, 200,00 Lt (du šimtus litų 00 ct) kelionės į ekspertinę įstaigą išlaidų ir 200,00 Lt (dviejų šimtų litų 00 ct) išlaidas už advokato teisinę pagalbą ieškovei A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 247,00 Lt (dviejų šimtų keturiasdešimt septynių litų 00 ct) žyminį mokestį ir 16,50 Lt (šešiolikos litų 50 ct) pašto išlaidas valstybei.

Netenkinti ieškinio dalyse dėl išlaikymo, viršijančio priteistus 300,00 Lt per mėnesį, ir kelionės išlaidų, viršijančių priteistus 200,00 Lt.

Per tris darbo dienas po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą Akmenės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.