Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. J. 2012 m. sausio 3 d., apie 22:00 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), bute, kuriame jis gyvena kartu su savo motina J. J., tampė nukentėjusiąją J. J. už plaukų, paėmęs nukentėjusiajai už kairės rankos nykščio laužė jį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. J. fizinį skausmą.

Be to, A. J. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2012 m. sausio 3 d., apie 22:00 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), bute, sakydamas: „dabar tai užmušiu tave ... ir padarysiu tau galą“, grasino nužudyti nukentėjusiąją J. J., tampė nukentėjusiąją J. J. už plaukų, paėmęs nukentėjusiajai už kairės rankos nykščio laužė jį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. J. fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais sudarė nukentėjusiajai J. J. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltinamasis A. J. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad gyvena kartu su motina J. J. (duomenys neskelbtini). Savo motinos už plaukų netampė, jai piršto nelaužė, nužudyti negrasino. Kas jai išsuko pirštą, nežino. Teigė, jog motina jį apkalba (b. l. 30-31, 44).

Motyvuojamoji dalis

A. J. kaltė įrodyta nukentėjusiosios J. J. paaiškinimais ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais:

Nukentėjusioji J. J. teisme paaiškino, kad 2012-01-03 apie 22.00 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), ją užpuolė girtas ir agresyviai nusiteikęs sūnus A. J., kuris, sakydamas žodžius „vat dabar tai užmušiu tave padla, ir padarysiu tau galą“, čiupo rankomis jai už pečių, pradėjo purtyti. Tada ji greitai pribėgo prie laidinio telefono, bet sūnus juokdamasis pasakė, kad atjungė telefoną. Kadangi telefonas iš tikrųjų buvo atjungtas, ji norėjo išbėgti pas kaimynę, bet sūnus čiupo jai už plaukų ir patempė. Ji kaire ranka buvo susiėmusi už galvos, tai jis pagriebęs už plaukų kartu sugriebė jai ir už kairės rankos nykščio ir tempdamas laužė nykštį, neleisdamas išeiti. Ištrūkusi ji įbėgo į savo kambarį ir užsirakino. Jos sūnus yra alkoholikas, ne kartą prieš ją smurtavo. Kitą dieną ji dėl kairės rankos nykščio skausmo kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių.

Liudytojas D. L. paaiškino, kad 2012 m. sausio 4 dienos vakare jis nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini).Ten duris atidarė išsigandusi nukentėjusioji. Ji skundėsi, kad sausio 3 dieną ją sumušė sūnus, kuris dabar miega virtuvėje. Aiškiai matėsi, kad nukentėjusioji jo bijo. Kaltinamasis pabudęs nesiorientavo aplinkoje, keikėsi.

Iš 2012-01-04 J. J. pareiškimo matyti, kad ji pareiškė, jog 2012-01-03 apie 22.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), sūnus A. J., būdamas girtas grasino nužudyti, tampė už plaukų, laužė pirštą (b. l. 6).

Iš 2012-01-04 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nusikaltimo pėdsakų nerasta. (b. l. 8-10).

Iš 2012-01-04 tarnybinio pranešimo matyti, kad iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos Preskenytės pranešimas, kad į medikus dėl kairės rankos pirmojo piršto sumušimo kreipėsi J. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini). Gydoma ambulatoriškai. 2012-01-03 apie 2.00 val. namuose sumušė sūnus (b.1.11).

Iš 2012-01-09 specialisto išvados Nr. G 49/12(04) matyti, kad J. J. kūne sužalojimų nėra (b. l. 13).

Iš 2012-1-04 asmens blaivumo testo matyti, kad A. J. 21:15 val. nustatytos 2,29 promilės (b. l. 23).

Iš 2012-01-04 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. PK KPS tyrėjo D. L. tarnybinio pranešimo, kuriame užfiksuota, kad 2012-01-04 pagal J. J. protokolą-pareiškimą, dėl to, kad sūnus A. J. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, grasino nužudyti savo motiną J. J.. Atvykus į įvykio vietą, pastarasis mūsų akivaizdoje taip pat grasino motinai, kad bus blogai ir ją užgauliojo necenzūriniais žodžiais. Pastarasis buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių m. PK (b. l. 24).

Iš 2012-01-06 Šiaulių m. PK KPS vyresniosios tyrėjos D. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad apklausus J. J. kaimynę B. B. iš buto Nr. 1, L. G. iš buto Nr. 3, T. B. iš buto Nr. 5. T. B. jos paaiškino, kad bute pas J. pastoviai J. šaukia ant motinos, ją kolioja, negali pasakyti, ar būtent 2012-01-03 ji girdėjo bute triukšmą. B. B. parodė, kad A. J. su savo motina elgiasi nepagarbiai, pastoviai ją kolioja bjauriausiais žodžiais, šaukia ant jos (b. l. 22).

Esant šiems įrodymams, kaltinamojo A. J. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo J. J. yra įrodyta visiškai. Nors kaltinamasis A. J. kaltu neprisipažino, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios paaiškinimais, kadangi iš tarnybiniuose pranešimuose pateiktos informacijos matyti, kad nukentėjusioji po įvykio kreipėsi į medikus, atvykus policijos pareigūnams, A. J. su savo motina ir toliau elgėsi nepagarbiai, J. J. kaimynai patvirtino, jog A. J. nuolat konfliktuoja su motina. Šie įrodymai paneigia A. J. duotus paaiškinimus, kad jis savo motinos už plaukų netampė, piršto nesuko, nužudyti negrasino. Todėl teismas jais nesivadovauja ir laiko tai kaltinamojo A. J. gynybine pozicija. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes, tempdamas nukentėjusiąją už plaukų bei lauždamas kairės rankos nykštį, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai J. J..

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris grasino nužudyti žmogų, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu (2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52 “Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose”, P.4 // Teismų praktika. 2005. Nr. 23). Sprendžiant grasinimo realumo (tikrumo) klausimą, atsižvelgtina į tai, ar kaltininko veiksmai apskritai galėtų įbauginti žmogų dėl pavojaus jo gyvybei nagrinėjamu kontekstu, ar jis turėjo tyčią įbauginti nukentėjusįjį. Atsižvelgiant į byloje esančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo A. J. išreikštas grasinimas nužudyti nebuvo realus. Kaltinamasis A. J., sukeldamas J. J. fizinį skausmą, nepanaudojo jokių priemonių, pritaikytų kūnui sužaloti. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis A. J., grasindamas nužudyti savo motiną, tampė ją už plaukų, laužė nykštį, tačiau nesikėsino suduoti smūgius ar kitaip pažeisti gyvybiškai svarbių nukentėjusiosios organų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nukentėjusioji J. J. dėl kaltinamojo A. J. grasinimo ją nužudyti, neturėjo realaus pagrindo bijoti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas. Todėl A. J. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį išteisintinas(BPK 303 str.5 d.1 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 ir 61 straipsniuose.

Kaltinamasis A. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), anksčiau neteistas (b. 1. 47), baustas administracine tvarka (b. l. 48-52), apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo charakterizuojamas neigiamai (b. l. 19-21), psichikos sveikatos įstaigų įskaitoje nėra (b. 1. 54, 55 56), nedirbantis (b. 1. 46), darbo biržoje registruotas (b. 1. 45).

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Iš blaivumo testo matyti, kad jis atliktas tik 2012-01-04, t.y. kitą dieną po įvykio.

Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad A. J. niekur nedirba, jis nevykdė teismo paskirtos kardomosios priemonės gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, teisme savo kaltės nepripažino, nesigailėjo, įžeidinėjo nukentėjusiąją savo motiną. Todėl teismas sprendžia, kad sulaikyti nuo tolimesnio smurtavimo prieš savo motiną kaltinamąjį galima tik nuteisus ji realia terminuota laisvės atėmimo bausme (BK 50 straipsnis).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidų nėra.

A. J. buvo sulaikytas nuo 2012-01-04, 20.45 val., iki 2012-01-05, 16.10 val. (b. 1. 25-26). 2012-01-05 paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 39), įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. J. (b. l. 37-38).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti Pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2012 m. sausio 10 dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką 1 dieną.

A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, nenustačius, kad padaryta veika, turinti šio nusikaltimo sudėties požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąsias priemones periodinę registraciją policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. J. pakeisti į suėmimą, suimant A. J. teismo posėdžių salėje. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teismui.