Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2014-10-02 · Byla Nr. A2.11.-340-783/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-10-02
Bylos Nr.
A2.11.-340-783/2014
Teisminio proceso Nr.
4-26-3-00303-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Kaltinamasis
A. M.
NUTARIMASAdm. t. paž. byla Nr. A2.11.-340-783/2014
Teisminio proceso Nr. 4-26-3-00303-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 50.21; 52.3.
2014 m. spalio 2 d.Kupiškis
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,sekretoriaujant Redai Stonikienei,išnagrinėjęs administracinio t. paž. bylą, kurioje A. M.,gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini)tautybė – lietuvis, pilietybė – Lietuvos Respublikos,darbo vieta – nedarbingas (turi neįgalumą, 70 % nedarbingumo lygis),gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini),teistumas – teistas,

kaltinamas administraciniu teisės pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 188²⁰ str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. buvo kaltinamas tuo, jog jis 2014 m. liepos 1 d. 10:19 val. skambino pagalbos telefonu ir prašė policijos pagalbos dėl dingusios žąsies, kuri nebuvo dingusi, o atvykusiems policijos pareigūnams negalėjo paaiškinti tikslaus kvietimo tikslo, atsisakė nuo skundų ir paaiškinimų, tai yra skambino pagalbos telefonu nesant tam poreikio.

A. M. teismo posėdyje kaltės nepripažino, parodė, jog tą dieną ryte į kiemą išleido penkias žąsis, o melždamas ožką pamatė, kad kieme yra likusios tik keturios žąsys. Apžiūrėjęs teritoriją ir neradęs žąsies, skambino į policiją. Ši žąsis ir šiuo metu neatsirado, kur ji dingo, nežino. Galvojo, kad žmona bus papjovusi, bet ši sakė, kad nepapjovė. Neneigia, kad pykstasi su kaimynais, tarp jo ir jų dažnai kyla konfliktai.

Liudytojas policijos pareigūnas J. J. paties įvykio aplinkybių neprisimena, tik pamena, kad buvo iškviesti dėl dingusios žąsies, A. M. klausė, ar jis ieškojo žąsies, šis sakė, kad jie, policijos pareigūnai, turi ieškoti. Jiems bebendraujant su A. M. į kiemą atėjo kaimynė, kuri tvirtino, kad A. M. neprižiūri savo paukščių, jie nuolat turi prižiūrėti. Ar siūlė rašyti A. M. rašyti pareiškimą dėl dingusios žąsies, nebepamena. Paliudijo, kad kiek buvo žąsų, neskaičiavo.

Iš policijos pareigūnės A. R. tarnybinio pranešimo (b.l. 5) matyti, jog 2014-07-01 10.19 val. į policiją paskambinęs A. M. pranešė, jog jam varant žąsis viena yra dingusi. Bendraujant su A. M. šis nuolat šaukė, teigė, kad žąsis pabėgo, į pasakymus, jog eitų ieškoti žąsies, atsakė, jog negi jis dabar per lietų eis ieškoti žąsies, aiškino, kodėl jis turi žmonos žąsis saugoti. Nuvykus pareigūnams į vietą, netrukus paskambinęs A. M. šaukė „Ką čia kaimynai š... mala?“, piktinosi, kodėl policijos pareigūnai priima paaiškinimus iš kaimynų dėl jo paties pranešimo.

Iš policijos pareigūno J, J. tarnybinio pranešimo (b.l. 6) matuti, jog nuvykus pas A. M. šis dėl dingusios žąsies sakė, kad ši yra galimai pavogta, o vėliau persigalvojęs teigė, kad ji galimai yra išėjusi iš aptvaro. Pabendravę su A. M. kaimynėmis J. C., P. B. ir A. B. sužinojo, jog A. M. žąsys ir antys nuolat pabėga iš aptvaro, vaikšto toliau nuo namų, prie upės, kartais ir po kaimynų kiemus. Pasak moterų, A. M. dažnai išgeria, o išgėręs paukščiais nesirūpina. Būnant vietoje A. M. sakė, kad eis ieškoti žąsies, kadangi iki šiol jos neieškojo, iš A. M. pareiškimo negavo, jis sakė, kad dingusi jam žąsis nerūpi, jis skundėsi tik tuo, kad kaimo moterys jį apkalba, pasakojo apie savo gyvenimą, nuolat šaukė.

Iš J. C. paaiškinimo (b.l. 7) matyti, jog A. M. nuolat girtauja, tuo metu neprižiūri gyvulių, paukščių, šie vaikšto po laukus, prie upelio.

Iš A. B. paaiškinimo (b.l. 8), P. B. paaiškinimo (b.l. 9) matyti, jog jos tą dieną nematė, kad pašaliniai asmenys ar automobiliai būtų atvykę į A. M. kiemą, taip pat nematė nei žąsų, nei ančių. Nori, kad apylinkės inspektorius pabendrautų su A. M., nes šis nuolat kimba prie jų šeimų, kaltina nebūtais dalykais.

Iš tarnybinio pranešimo (b.l. 12) matyti, jog A. M. skambučio garso įrašas nėra išlikęs.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismo posėdyje apklausto A. M., liudytojo J. J., byloje esančios medžiagos nustatyta, jog A. M., 2014 m. liepos 1 d. ryte pastebėjęs, jog trūksta vienos žąsies, paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai pabendravo su A. M., jo kaimynėmis bei grįžo į policijos komisariatą taip ir neišsiaiškinę, kur dingo A. M. žąsis. Iš A. M. paaiškinimas buvo paimtas 2014 m. rugpjūčio 12 d., jame jis patvirtino, kad žąsis, kai skambino į policiją, buvo dingusi ir jis nežinojo, kur ji yra, teismo posėdyje teigė, kad iki šiol nesupranta, kur ji dingo. Pagal ATPK 188²⁰ str. atsako tas, kas pagalbos telefonu skambino nesant aplinkybių ar situacijų, kurioms išspręsti būtina šių tarnybų pagalba. Tai yra pagal šį straipsnį atsako tas, kas skambindamas pagalbos telefonu žino, kad nėra aplinkybių, dėl kurių yra reikalinga specialių tarnybų pagalba, numato pasekmes ir jų siekia, tai yra veikia tiesiogine tyčia. Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, jog vienas iš pagrindinių policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas. Iš to galima daryti išvadą, kad jeigu žmogus mano, kad prieš jį yra padarytas teisės pažeidimas, jis turi teisę skambinti policijai ir prašyti jos pagalbos, ir čia tik nuo policijos pareigūnų lankstumo priklauso, kaip reaguoti į gautą pranešimą – ar siųsti operatyvinę grupę, ar tos apylinkės inspektorių, ar žmogui išaiškinti tvarką, kaip ir kur jis turėtų kreiptis, jeigu nėra pagrindo skubiai reaguoti į pranešimą. Pats A. M. teigė, jog į policiją skambino, nes buvo įsitikinęs, kad žąsis yra dingusi dėl trečių asmenų kaltų veiksmų. Teismo posėdyje A. M. taip pat tvirtino, kad ta žąsis, dėl kurios jis skambino, nėra atsiradusi ir iki šiol. Telefoninio pokalbio su policijos pareigūne garso įrašas nėra išlikęs, pačios policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas dėl pokalbio su A. M. nėra pakankamai informatyvus, kad būtų galima teigti, jog A. M. skambino pagalbos telefonu žinodamas, kad pagalbos poreikio nėra. Policijos pareigūnas J. J., liudijęs byloje, taip pat negalėjo patvirtinti, kiek žąsų buvo A. M. kieme, ar tarp jų buvo dingusi žąsis, ar jos nebuvo, tai yra iš esmės nesiaiškino dėl dingusios žąsies. Galima daryti prielaidą, kad prieš skambindamas į policiją A. M. privalėjo įsitikinti, kad žąsies kiemo teritorijoje ar šalia jos nėra ir tik po to skambinti, tačiau policijos pareigūnams nenustačius, kiek kieme buvo žąsų, nesiaiškinant, ar žąsis, dėl kurios skambinta, tikrai nuklydusi, kaip paaiškino kaimynės, A. M. teigiant, kad vienos trūko (turėjo būti penkios, buvo keturios), negalima teigti, kad jis, A. M., prieš skambindamas pagalbos telefonu neįsitikino, kad ta žąsis yra tik nuklydusi, o ne pavogta ar kitu būdu užvaldyta. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, byloje esančių A. M. kaimynių paaiškinimų matyti, kad A. M. yra sunkaus charakterio ir su juo bendravimas yra specifinis, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir kantrybės. Tai patvirtina ir jo elgesys teismo posėdžio metu (piktinosi pareigūnais, kaimynais, nuolat reiškė nepasitenkinimą, dėl ko yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, jeigu jo žąsis taip ir neatsirado (teismo posėdyje nurodė, jog iš penkių žąsų dabar liko tik dvi, nes dvi papjovė, o viena taip ir liko dingusi)). Tačiau policijos pareigūnams neatlikus būtinų veiksmų iki galo, jeigu jau buvo vykstama pagal tokį pranešimą, nepatvirtinus fakto, kad žąsis prieš A. M. skambinant į policiją buvo kiemo teritorijoje ar netoliese, pas kitus asmenis, kad A. M. turėjo visas galimybes įsitikinti, jog nėra aplinkybių, kurioms esant yra reikalinga pagalba, nepatvirtinus, kad A. M., iškvietęs pagalbą, atsisakė rašyti pareiškimą (priešingai, policijos pareigūnės A. R. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad į policiją pakartotinai paskambinęs A. M. piktinosi, kodėl atvykę pareigūnai dėl jo pranešimo ima paaiškinimus iš kaimynių), teismas pripažįsta, jog nepakanka įrodymų, kad A. M. veiksmuose yra ATPK 188²⁰ straipsnyje numatyto teisės pažeidimo požymiai, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama. Manoma, jog vien kaimynių paaiškinimo, kad A. M., būdamas neblaivus, nesirūpina paukščiais ir jos už jį turi tai daryti, neužtenka jį patraukti atsakomybėn pagal ATPK 188²⁰ str., tuo labiau, jog pats policijos pareigūnas teismo posėdyje nurodė, kad naminiai paukščiai ne lakstė už kiemo teritorijos ar prie upelio, o buvo už ūkinio pastato, taip pat nenustatyta, kad A. M. tą rytą buvo neblaivus ir nežiūrėjo savo paukščių.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 188²⁰ str., 286-288 str.,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą A. M. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188²⁰ straipsnyje, padarymo nutraukti nenustačius jo veikoje administracinių teisės pažeidimų sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Kupiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Virginijus Skaraitis