- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-25
- Bylos Nr.
- e2S-405-212/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Registrų centrui
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-405-212/2016
Jolanta Gasparavičienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00193-2016-2
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 25 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-328-913/2016 pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė nustatyti, kad jis įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems pareiškimo trūkumams.
Nustatė, kad pareiškėjas yra sumokėjęs tik 23 Eur žyminio mokesčio, tačiau už pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo turi būti mokamas CPK 80 str. 1 d. 5 p. nurodyto dydžio žyminis mokestis (41 Eur), kuris, atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, mažinamas 75 proc., t. y. iki 31 Eur. Pareiškėjas turi sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio – 8 Eur.
Teismas nurodė, jog pareiškime yra nurodytos dvi viena kitai prieštaraujančios aplinkybės, o būtent – nėra aišku kas yra pareiškėjo S. B. tėvai, nes abejose pastraipose jis rašo apie savo motiną, vienu atveju teigdamas, kad jo motina yra S. K., o kitu – kad jo motina I. L., kurios sesuo buvo S. K.. Tokie neaiškumai turi būti patikslinti, o juos patikslinti reikia pateikiant įrodymus, iš kurių aiškiai matytųsi, kas yra pareiškėjo S. B. tėvai. Tai yra teismui turi pateiktas pareiškėjo S. B. gimimo liudijimas. Be to, pareiškėjas pareiškime visiškai nieko nemini bei neprideda jokių įrodymų apie savo tėvą, bei nenurodo ar pareiškėjas turi brolių ir seserų. Jei tokių yra, šie asmenys turi būti nurodyti suinteresuotais asmenimis. Jei pareiškėjo tėvas miręs, turi būti pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Be to, pareiškėjas nurodo, jog mirus jo motinai I. L., kuri turtą valdė 23 metus, šio turto valdymą perėmė pareiškėjas, kuris turtą valdo pastaruosius penkis mėnesius, tačiau pareiškėjas nenurodė, bei neteikė įrodymų apie tai, jog jis yra mirusiosios I. L. įpėdinis. Pareiškėjas S. B. turi nurodyti kas yra mirusiosios I. L. turto paveldėtojai, o jei tokių nėra – tai paveldėtoju yra valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas.
Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų esmines jo pareikšto pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo faktines aplinkybes: išrašo iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, iš kurio būtų galima matyti, kad jo pareiškime nurodyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra suformuoti kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai ir į juos nėra įregistruotos jokių kitų asmenų nuosavybės teisės. Pareiškėjas, šalindamas pareiškimo trūkumus, privalo pateikti teismui nurodytus rašytinius įrodymus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-02-24 nutartį ir klausimą dėl pareiškimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismo cituojamame pareiškimo sakinyje yra padaryta stiliaus klaida ir praleistas žodis „sesers“, o vėlesniuose sakiniuose aiškiai nurodoma, jog S. K. yra pareiškėjo motinos I. L. sesuo. Tokia stiliaus klaida neturėtų būti vertinama kaip pareiškimas neatitinkantis formai ar turiniui keliamų reikalavimų.
Pareiškėjas turi gimimo liudijimą, tačiau jis yra rusų kalba, jį reiktų išversti ar išsiimti naują. Tačiau gimimo liudijimo nepateikimas, negali būti vertinamas, kaip pareiškimo trūkumas.
Mano, jog teismas nepagrįstai nurodė įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis pareiškėjo brolį ar seserį, nes tai nėra paveldėjimo byla, o nuosavybės įgijimas pagal senatį. Šiuo atveju suinteresuotu asmeniu gali būti įtraukiama VĮ Registrų centras arba savivaldybės administracija, o ne giminaičiai ar VĮ Turto fondas. Pareiškėjas yra pateikęs į bylą nekilnojamojo turto kadastro matavimų bylą, kuri patvirtina, jog visiems statiniams yra atlikti kadastriniai matavimai ir suteiktas unikalus numeris. Tačiau kol nėra priimto teismo sprendimo dėl gyvenamojo namo, klėties, lauko virtuvės, tvarto, šulinio, esančių (duomenys neskelbtini) įgijimo pagal įgyjamąją senatį, nei šis turtas, nei daiktinės teisės į jį nėra registruojamos. Mano, jog teismas nenustatė pateiktų procesinių dokumentų neatitikimo jų formai ir turiniui. Įstatymas nesuteikia teisės teismui pareiškimo priėmimo metu vertinti įrodymus ir pasisakyti dėl jų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis paliktina nepakeista (337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliantas nesutinka su Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria jam nustatytas terminas pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo trūkumams pašalinti.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis, pateiktus įrodymus, bei atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta it naikinti jos nėra pagrindo.
Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį į gyvenamąjį namą bei kitus statiniu, esančius (duomenys neskelbtini), nurodo, kad šioje sodyboje nuo 1992 metų gyveno jo motina, o jai 2015-10-01 mirus, jis naudojasi šia sodyba. Pareiškėjas pažymėjo, kad sodybą valdo 10 metų, o jo motina I. L. sodybą nepertraukiamai valdė nuo 1992-06-25, t. y. po savo sesers S. K. mirties. Prie pareiškimo yra pateikti šie rašytiniai įrodymai: Nekilnojamo turto kadastro ir registro bylą; pažymą, jog gyvenamasis namas, ūkio pastatai ir kiemo įrenginiai, esantys (duomenys neskelbtini) priklausė A. K., A. K. ir S. K. (B.) santuokos liudijimą, A. K., S. K. mirties liudijimus, pareiškėjo motinos I. L. (B.) santuokos liudijimą bei mirties liudijimą.
Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškimo padavimo ir nagrinėjimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) V dalies XXXIV skyriaus trečiasis skirsnis. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo turi būti nurodyti CPK 531 straipsnyje įtvirtinti papildomi reikalavimai, t. y. daikto aprašymas; daikto valdymo terminas; kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas, o valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas; kad nėra Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
Įstatymas reglamentuoja, kad jeigu iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (CPK 533 str. 1 d.).
Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas, teisėtas, atviras ir nepertraukiamas valdymas. Sąžiningas valdymas reiškia, kad valdyti pradedantis asmuo (tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi) yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti, nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių būtų. Valdymas taip pat turi būti teisėtas – įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 str. 2 d., 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas.
Būtent dėl tokio teisinio reglamentavimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareikalavo pašalinti pareiškimo trūkumus, nurodyti I. L. įpėdinius. Ta aplinkybė, kad po pareiškėjo motinos mirties paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas ir niekas dėl palikimo nesikreipė, pretenzijų dėl turto nereiškė, savaime nereiškia, kad turtas liko nepaveldėtas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kuomet nėra paveldėtojų, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei nuo palikimo atsiradimo dienos nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka, ar ne palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (CK 5.3 str.).
Pažymėtina, nors apeliantas teismo nutartį skundžia, dalį nutartyje nurodytų trūkumų yra pašalinęs, 2016-04-08 ir 2016-04-27 pateikdamas papildomus dokumentus (nepateiktas pareiškėjo motinos giminystę su S. K. (B.) patvirtinantis dokumentas).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas privalo sumokėti nurodyto dydžio žyminį mokestį, pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius sodybos valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, nes, kaip minėta, nesant ginčo dėl valdymo, teismas pareiškimą gali nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo terminas nustatytas trūkumams pašalinti pasibaigė, apeliantui nustatytinas naujas terminas – iki 2016 m. birželio 3 d. pašalinti trūkumus, nurodytus Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-02-24 nutarties motyvuojamojoje dalyje (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti apeliantui S. B. terminą iki 2016 m. birželio 3 d. pašalinti pareiškimo trūkumus, nurodytus Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje.