Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui R. Č. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba), Regionų administraciniam teismui pateiktame prašyme prašo priteisti valstybei iš atsakovo R. Č. 123,67 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 6,42 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso – 130,09 Eur.

Tarnyba paaiškina, kad raštu Nr. (12.31Mr) FS-64 pranešė atsakovui apie jo pareigą sumokėti 123,67 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) surenkamųjų sąskaitų ir prašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą bei asmeniškai arba paštu, adresu Vasario 16-osios g. 49, Šiauliai, pateikti kvito kopiją. Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas nurodė kaip gyvenamosios vietos adresą. Pažymi, kad, nustačiusi, jog išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nėra sumokėtos, Tarnyba pakartotinai pranešimu Nr. (12.31Mr) FS-271 informavo atsakovą apie jas sumokėti, tačiau atsakovas išlaidų nesumokėjo.

Nurodo patyrusi 6,42 Eur išlaidų, susijusių su išlaidų už antrinę teisinę pagalbą išieškojimu už registruotu paštu atsakovui siųstus pranešimus Nr. (12.31Mr) FS-64 bei Nr. (12.31Mr) FS-271 dėl išlaidų už antrinę teisinę pagalbą sumokėjimo.

Atsakovui R. Č. pareiškėjos prašymas su priedais įteiktas, atsakovas atsiliepimo į Tarnybos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Tarnyba 2023-11-08 sprendimu Nr. (8.4Mr)ATP-N-2023-00210 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – Sprendimas) nustatė, kad atsakovas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Šiaulių AVPK 2023-10-18 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-10118-2023 apskundimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo (jeigu prireiks); Sprendimo priėmimo metu atsakovui antrinė teisinė pagalba (išskyrus baudžiamąsias bylas) yra teikiama 1 byloje pagal Tarnybos sprendimą priimtą 2023-05-22 Nr. (8.4Mr)ATP-N-2023-00095 (100 proc.) su pakeitimais ir Tarnyba nėra gavusi iš atsakovo pranešimo, kad tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal minėtą sprendimą nebeaktualus.

Įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, Tarnyba nustatė, kad atsakovo metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-07-29 nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatyto I pajamų ir turto lygio, todėl atsakovas priskirtinas I turto ir pajamų lygiui, o kadangi atsakovui pagal Tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, tai valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovui yra 30 procentų. Tarnyba Sprendimu nusprendė teikti atsakovui antrinę teisinę pagalbą dėl Šiaulių AVPK 2023-10-18 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-10118-2023 apskundimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo (jeigu prireiks), parengti procesinius dokumentus, atstovauti privalomo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka ir pirmos instancijos teisme. Teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatę J. K., kurios darbo vieta yra (duomenys neskelbtini).

Tarnybos 2024-01-16 sprendime išmokėti užmokestį ATP teikėjui Nr. ATS-2024-01522 nurodyta, kad advokatei J. K. už R. Č. suteiktą antrinę teisinę pagalbą mokėtina 176,67 Eur suma (100 Eur už 5 val. rengiant procesinius dokumentus, 20 Eur už 1 val. susipažinimą su bylos medžiaga, 20 Eur už 1 val. pasirengimą nagrinėti bylą ir 36,67 Eur už 1 val. ir 50 min. dalyvavimą teismo posėdyje).

Tarnyba 2024-01-16 pranešimu Nr. (12.31Mr) FS-64 „Dėl antrinės tiesinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti 70 procentų antrinės teisinės pagalbos tiekimo išlaidų dalį – 123,67 Eur ir paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų VMI surenkamųjų sąskaitų. Kartu paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą. Pranešime taip pat nurodė, jog, nesumokėjus nurodytos sumos per 30 dienų nuo šio pranešimo gavimo, Tarnyba kreipsis į teismą dėl išlaidų priteisimo ir kad šis Tarnybos pranešimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos pasirinktinai Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (nuo 2024-01-01 Regionų administracinis teismas).

Tarnyba 2024-02-21 pranešimu Nr. (12.31Mr) FS-271 „Pakartotinai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, kurios sudaro 123,67 Eur. Taip pat pakartotinai pažymėjo, jog nesumokėjus nurodytos sumos per 30 dienų nuo šio pranešimo gavimo, Tarnyba kreipsis į teismą dėl išlaidų priteisimo ir kad šis Tarnybos pranešimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos pasirinktinai Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (nuo 2024-01-01 Regionų administracinis teismas).

Į bylą pateikta UAB „Samus“ siuntų ataskaita, iš kurios matyti, kad siunta LT079379097LT RS279554446LT siųsta atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), jam nebuvo įteikta, tačiau siunta LT080553941LT RS283799516LT (duomenys neskelbtini), atsakovui įteikta 2024-02-27. Į bylą taip pat yra pateiktos 2024-01-31 ir 2024-02-29 UAB „Samus“ PVM sąskaitos-faktūros atitinkamai Nr. 0113494 ir Nr. 0114338.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs Tarnybos prašomą priteisti sumą ar jos dalį. Tarnyba pranešimus siuntė atsakovui adresu: (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Gyventojų registro 2024-06-13 duomenimis, šiuo adresu atsakovas nuo 1992-05-14 yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Šį adresą atsakovas kaip savo faktinę gyvenamąją vietą buvo nurodęs ir 2023-10-31 Prašyme suteikti antrinę teisinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Įstatymo (redakcijose, galiojusioje aktualiu ginčui laikotarpiu) 4 straipsnyje įtvirtintos pareiškėjų, kurie kreipiasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, pareigos. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 5 punktą, pareiškėjas, kuris kreipiasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, privalo laikydamasis Įstatymo ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, atsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas, valstybė garantuoja ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas apmoka taip: 1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis turto ir pajamų lygis (14 straipsnio 5 dalis). Tačiau vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus; prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras; prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją; asmuo, kuris, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (18 straipsnio 1 dalis).

Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų; kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis turi būti supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi pareiškėjas apmoka 50, 70 arba 85 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą; jeigu pareiškėjas šių išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka; pareiškėjo motyvuotu prašymu Tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas, turintis apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turi apmokėti ir 50, 70 arba 85 procentus kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir proceso išlaidų) laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimą Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš šio nutarimo 2 punkte nustatyto užmokesčio bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar mediaciją šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka, kuris aktualiu ginčui laikotarpiu buvo 20 eurų.

Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364, (toliau ir – Taisyklės) (redakcijoje, galiojusioje aktualiu ginčui laikotarpiu) 3.1. papunktyje nustatyta, kad faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas – advokato procesiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas konsultacijoms teikti, įrodymams rinkti, procesiniams dokumentams rengti, dalyvauti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas, institucijų posėdžiuose, dalyvauti teismo posėdžiuose, dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir pagalbiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas pranešimams apie antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimą ar pabaigimą rengti, išvadoms dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo rengti, prašymams apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį rengti, taip pat laikas, skirtas laukti teisminėse ir kitose institucijose, kuriose atliekami procesiniai veiksmai, kai šie veiksmai pradedami vėliau, nei buvo numatyta).

Pagal Taisyklių 7 punktą advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką vienoje bylos stadijoje arba atliekant atskirus procesinius veiksmus, jeigu šie procesiniai veiksmai nurodyti Taisyklėse, už išvados dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo parengimą, už laiką, skirtą pasirengti nagrinėti bylą, už laiką, skirtą kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal, ir už laiką, skirtą susipažinti su bylos medžiaga, neviršijant Taisyklėse nustatytų dydžių: apskaičiuojant užmokestį už laiką, skirtą susipažinti su bylos medžiaga, laikoma, kad susipažinti su vieno dokumentų bylos tomo medžiaga reikia ne daugiau kaip vienos valandos, o jeigu advokatas antrinę teisinę pagalbą toje pačioje byloje teikė keliose proceso stadijose, susipažinti su vieno dokumentų bylos tomo medžiaga vėlesnėje proceso stadijoje – ne daugiau kaip pusės valandos (9¹ punktas); apskaičiuojant užmokestį už laiką, skirtą pasirengti nagrinėti bylą, laikoma, kad šiam pasirengimui skiriama ne daugiau kaip viena valanda prieš kiekvieną teismo posėdį (9³ punktas); administracinių nusižengimų bylose už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 dalyje nustatytas bylų teisenas ir procesinius veiksmus: skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje parengimas – 5 UBD (5 valandos) (27.2.1.2. papunktis); administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme – 5 UBD (5 valandos) (27.2.2.1. papunktis).

Taisyklių 33 punkte nustatyta, kad advokatai, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, tarnybai pateikia prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (toliau – prašymas), dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir patirtas Taisyklių 30 punkte nurodytas išlaidas, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo bylos stadijos (procesinio veiksmo), kurioje suteikta antrinė teisinė pagalba, pabaigos, išskyrus atvejus, kai yra svarbių (objektyvių ir nuo advokato valios nepriklausančių) priežasčių, dėl kurių jis praleido šį terminą, ir prie prašymo pridėti tai patvirtinantys įrodymai. Jeigu advokatas dokumentų, patvirtinančių antrinės teisinės pagalbos suteikimą, pateikti negali, tai gali patvirtinti antrinę teisinę pagalbą gavęs asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teisėjas. Prašymo formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas gali būti siunčiamas paštu arba pateikiamas elektroninėmis ryšių priemonėmis, jeigu yra galimybė nustatyti advokato tapatybę. Sprendimą dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą išmokėjimo tarnyba priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šiame punkte nurodytų dokumentų gavimo. Apie priimtą sprendimą tarnyba praneša advokatui. Užmokestis išmokamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju Tarnybos Sprendimu buvo nuspręsta apmokėti 30 procentų atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas 2023-10-31 prašyme buvo nurodęs, kad jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50, 30 ar 15 procentų, kitą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50, 70 ar 85 procentus) atsakovas sutinka apmokėti.

Byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų apskundęs Tarnybos Sprendimą, ginčijęs Tarnybos pranešimus, kuriuose jis informuotas apie pareigą sumokėti 123,67 Eur sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, ir sumokėjęs Tarnybos prašomą priteisti sumą ar jos dalį.

Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, 19 straipsnio 2 dalimi, teismas konstatuoja, kad Tarnybos prašymas priteisti iš atsakovo 123,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 6,42 Eur išlaidų už registruotu paštu atsakovui siųstus pranešimus Nr. (12.31Mr) FS-64 bei Nr. (12.31Mr) FS-271.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ įprastai pralaimėjusi šalis apmoka proceso išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Vertinant prašomų iš atsakovo priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, numatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo nepatenka į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, kadangi pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas patenka į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto. Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš atsakovo priteisti nurodytas pranešimų apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Pagal ABTĮ bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos ABTĮ 39 straipsnio 1–3 punktuose nurodytos išlaidų rūšys, administracinių bylų teiseną reglamentuojantis įstatymas nenumato procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų, skirtingai nei civilinį procesą reguliuojantis įstatymas, numatantis platesnį išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies ir Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies lyginimas). Viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią mokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą) ir ABTĮ nenumato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 123,67 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus ir šešiasdešimt septynis centus) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, šią sumą sumokant į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT 12 2140 0300 0268, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą priteisti 6,42 Eur išlaidų už registruotu paštu atsakovui siųstus pranešimus Nr. (12.31Mr) FS-64 bei Nr. (12.31Mr) FS-271 atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.