Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis, II-609-890/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-29
Bylos Nr.: II-609-890/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00951-2021-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
Pažeidėjas: V. V.
Institucija: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatas

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-609-890/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00951-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 18.5; 21.10.4 (S)

Registro objektas ROIK: 21129917536KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugsėjo 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Sandu,dalyvaujant pareiškėjai – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netekėjusios, vidurinio išsilavinimo, studijuojančios Anglijos (duomenys neskelbtini) universiteto II kurse, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo operatore, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2021 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 31-ANR_N-223-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis 2021 m. kovo 22 d., 17 val. 14 min., surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį, už tai, kad V. V. 2021 m. kovo 22 d., 17 val. 00 min., Neringos sav., Alksnynės krašto kelyje Smiltynė-Nida, 9,00 km, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) laikotarpiu, nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdama Nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo atvykti iš Klaipėdos miesto savivaldybės į Neringos miesto savivaldybę, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Nutarimo 2.1.7 papunkčio reikalavimų. Tuo pažeidė Nutarimo 2.1.7 papunkčio reikalavimus (b. l. 20-21). Administracinio nusižengimo protokole įrašytas administracinis nurodymas pasiūlant iki 2021 m. balandžio 6 d., sumokėti 250 Eur baudą (b. l. 20-21).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2021 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 90-ANR_N-223-2021 V. V. pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Jai paskirta 500 Eur dydžio bauda (b.l. 18-19).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2021 m. liepos 30 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas administracine tvarka nubaustos V. V. (toliau ir pareiškėja) skundas dėl Institucijos 2021 m. liepos 5 d. nutarimo, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti 2021 m. liepos 5 d. Klaipėdos VPK Neringos PK nutarimą ir administracinių nusižengimų teiseną nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjos tėčio G. V. įmonei „G. V. personali įmonė E.“ priklauso nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, kuriame buvo vykdomi kapitalinio remonto darbai. Kontroliuoti darbų vykdymo kokybės vykdavo ji, jos mama, kartais ir tėtis. Jei prisireikdavo pagalbos kurių nors darbų atlikimui, kartu vykdavo kuris nors įmonės darbuotojas – specialistas. Po Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 paskelbimo, kelionės tikslai ir tvarka nepakito. 2021 m. kovo mėnesį pareiškėjos tėvas paprašė jos nuvykti apžiūrėti, kaip vyksta remonto darbai ir, kaip būsimai dizainerei, įvertinti baigiamų darbų atitikimą siekiamiems tikslams. Pagalbinių darbų atlikimui kartu turėjo vykti specialistas J. K.. Patikrinus galiojančias vykimo į kitas savivaldybes sąlygas, pastebėjo, kad iki kovo pabaigos buvo palikti ribojimai tose savivaldybėse, kuriose fiksuojamas didžiausias naujų koronaviruso atvejų skaičius. Tokių savivaldybių iš viso buvo 16, tarp jų ir Neringa. Atsižvelgdama į taikomus ribojimus, ji tėčiui paaiškino, kad, greičiausiai galėtų jo prašymą įvykdyti, jei dirbtų jo įmonėje. Tikrai žino, kad tėtis ją priėmė laikinam darbui UAB „G.“ (SODRAI apie priėmimą į darbą pranešta), parengė komandiruotės pažymėjimą. 2021 m. kovo 22 d. maždaug 16.50 val., su kolega J. K. privažiavo prie Alksnynės posto. Pareigūnui, prisistačiusiam A. V. paklausus, kokiu tikslu jie važiuoja į Neringos savivaldybę ir liepus parodyti dokumentus, patvirtinančius, kad turi leidimą atvykti iš Vilniaus miesto savivaldybės į Neringos miesto savivaldybę, nesukeliant pavojaus išplisti COVID 19, pateikė savo asmens dokumentus bei dokumentą, patvirtinantį, kad važiuoja dėl nekilnojamo turto, priklausančio tėčiui G. V. priklausančios įmonės „G. V. personali įmonė E.“, adresu (duomenys neskelbtini) , Neringa, remonto. Kelionės priežastis – dirbti, padėti statybose, kurios šiuo metu vyksta nurodytu adresu. Pareigūnai pasakė, jog nuosavybė priklauso ne G. V., o įmonei, dėl to nepravažiuos, ir nurodė, kad bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Nors pareigūnams parodė UAB „G.“ darbuotojų pažymėjimus, komandiruotės įsakymą, to nepakako, nes nepateikė darbo sutarties. Jai į el. paštu (mob. telefonu) buvo atsiųsti papildomi dokumentai: darbo pažymėjimai, darbo sutartys, išrašai dėl Sodros registravimo, nekilnojamo turto nuosavybės dokumentai, rangos sutartys, komandiruotės įsakymai. Bet šie dokumentai irgi netiko. Tuo metu pasikeitė policijos pareigūnų pamaina. Jiems pateikė visus tuos pačius dokumentus. Nauji pareigūnai nufotografavo dokumentus. To užteko leidimui įvažiuoti į Neringos miesto savivaldybės teritoriją.

Skundžiamame nutarime nėra aptariami jos policijos pareigūnams pateikti dokumentai. Taip pat neaptartas faktas, kad į Neringos savivaldybės teritoriją kitos policijos patrulių pamainos ji vis tik buvo įleista, t. y., kitai pamainai pateikti dokumentai tiko. Pareiškėja daro išvadą, kad administracinį nusižengimą nagrinėjusi institucija vertino ne visas faktines įvykio aplinkybes ir ne visus įrodymus. Galimai, nebuvo pridėti prie administracinio tyrimo medžiagos dokumentai, kuriuos fiksavo (fotografavo) policijos ekipažas, įleidęs ją į Neringos savivaldybės teritoriją.

Pareiškėja skunde nurodo, kad ji vyko į nekilnojamąjį turtą, kuris yra šeimos nuosavybė, nes tėvo individuali įmonė įsteigta jam esant santuokoje su mama ir esant santuokoje įgytas nekilnojamas turtas Neringos savivaldybėje, todėl ji vyko į bendrasantuokinį jos tėvų šeimos nekilnojamą turtą, be to, ten vyko darbo reikalais. Pažymi, kad ne tik ji, bet ir policijos pareigūnai dvejopai suprato ir aiškino teisės normas, kurias ji pažeidė – vienas policijos ekipažas jos į Neringą neįleido ir surašė pažeidimo protokolą, kitas, remdamasis tais pačiais pateiktais dokumentais, įleido. Pareiškėjos nuomone, byloje liko nesurinkti visi įrodymai dėl nusižengimo, neprijungti antrojo policijos ekipažo priimti jos pateikti dokumentai, nevertintas faktas, kad tų pačių dokumentų pagrindu į Neringą buvo įleista. Mano, kad administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad V. V. pateikė išrašą iš nekilnojamojo turto registro, paaiškindama, kad su draugu vyksta į tėvui priklausantį nekilnojamąjį turtą Neringoje. V. V. pateiktame nekilnojamojo turto registro išraše matyti, kad vienas iš daugelio nekilnojamojo turto dalies Neringos savivaldybėje, savininkų yra G. V. personali įmonė „E.“. V. V. buvo paaiškinta, kad jei ji ir jos draugas negyvena kartu su tėvu, tai jų patekimas Neringos savivaldybę yra neteisėtas. Asmenys tvirtino, kad gyvena kartu su tėvais, tačiau kilus įtarimui, kad asmenys galimai meluoja ir neveda bendro ūkio su tėvais, naudojantis Polis II informacine sistema nustatyta, kad abu asmenys yra deklaravę gyvenamąją vietą Didžiojoje Britanijoje, o V. V. tėvas deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). A. P. nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad gyvena ir veda bendrą ūkį su tėvu. Kadangi asmenys jokiais įrodymais nepagrindė bendro namų ūkio buvimą, priimtas sprendimas į Neringos savivaldybę atvykusius asmenimis įspėti dėl galimos atsakomybės numatytos ANK 45 str. 4 d. bei apgręžti abu asmenis atgal į namus. Asmenys po kelių minučių pajudėjo iš stovėjimo aikštelės, bet nuvažiavę tik apie dešimt metrų, grįžo atgal. V. V. reikalavo telefonu pakalbėti su jos tėvu, tačiau tai buvo atsisakyta padaryti. Vyriškis telefonu tvirtino, kad abu jaunuoliai esą yra jo įmonės darbuotojai, tačiau SODROS duomenys esamuoju laiku pildant protokolą, rodė, kad V. V. niekur nedirba. Pareiškėja jokios darbo ar paslaugų teikimo sutarties nepateikė. Asmenims buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniu nurodymu. Jiems, jų prašymu, dar kartą buvo paaiškinta kokį teisės aktą pažeidė. Įteikus protokolą, asmenys išvažiavo automobiliu „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) link Klaipėdos, tačiau po kurio laiko, apie 18 val. 40 min., vėl grįžo prie posto, telefono ekrane rodydami darbo pažymėjimą. Dar sykį jaunuoliams buvo paaiškinta, kad darbo pažymėjimas (šiuo atveju darbo pažymėjimo atvaizdas) nesuteikia teisėto pagrindo patekti į kitą t. y. Neringos savivaldybę ir dėl to gali būti pradėta dar viena administracinio nusižengimo byla. Išvažiuojant V. V., pro atvirą automobilio langą, pasakė kad maždaug už pusvalandžio vėl grįš, bet šįsyk su darbo sutartimi. Vėliau, baigus darbą, apie 19 val. 53 min., buvo gauta informacija, kad tie patys asmenys, vėl atvyko į Alksnynės kontrolės postą ir pateikė darbo sutarties atvaizdą mobiliajame telefone, kuriame matyti, esą abu jaunuoliai yra įdarbinti įmonėje „G.“. Sutarties atvaizde matyti tik vieno iš sutarties šalių, tai yra UAB „G.“ direktoriaus G. V. parašas, tačiau nurodytų, galimai įdarbintų asmenų parašų nėra. Tikėtina, kad sutartis yra niekinė, t. y. darbo santykiai tarp tariamo darbdavio ir tariamų darbuotojų įforminti nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir „body“ kamera filmuota vaizdine medžiaga matyti, jog pirmą kartą sustabdyta V. V. pateikė tik savo asmens dokumentą ir Registrų centro nekilnojamojo turto išrašą. Darbo sutartis ir darbuotojo pažymėjimai buvo pateikti parodant per telefoną V. V. grįžus į kontrolės postą trečią kartą. Be to, minėtos darbo sutartys buvo pasirašytos tik įmonės vadovo, be darbuotojų parašų. Savo skunde V. V. klaidina teismą teigdama, jog iš pat pradžių policijos pareigūnui A. V. priėjus prie jų automobilio pateikė visus dokumentus (asmens dokumentus, Registrų centro nekilnojamojo turto nuosavybės išrašą, darbuotojų pažymėjimus ir komandiruotės įsakymą). Minėti faktai patvirtina, kad policijos pareigūnui pagrįstai kilo įtarimas apie siekį neteisėtai patekti į Neringos savivaldybę, nes V. V. ir J. K. iš pradžių aiškino, kad važiuoja į V. V. tėčiui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o policijos pareigūnui atliekant kontrolę ir tikrinant teisėto patekimo sąlygas, nustačius sąlygų neatitikimus, kurie tolygūs karantino ribojimo sąlygų pažeidimui, ir geranoriškai pasiūlius V. V. bei J. K. grįžti į savo gyvenamąją vietą, negaunant jokių administracinio nusižengimo protokolų ir baudų, pastarieji asmenys grįždavo ir pateikdavo vis po papildomą neoriginalų dokumentą, jo kopiją, bei darydavo psichologinį spaudimą policijos pareigūnui, siekdami priversti pareigūną priimti V. V. ir J. K. palankų sprendimą. Tokį V. V. ir J. K. motyvą patvirtina vaizdo įrašas „2021_0322_164700_005“ (įrašo laikas nuo 00:16 iki 01:09), kuriame matyti, kad pirmą kartą priėjęs policijos pareigūnas paaiškinus neįleidimo į Neringos savivaldybę priežastį, V. V. sutiko su ja ir nepateikė jokių kitų argumentų (minėto įrašo laikas 01:15-01:24). Grįžę trečią kartą, V. V. kartu su J. K. pateikė darbuotojų pažymėjimus ir darbo sutartis (2021_0322_185011_014), bei nurodė, kad „Šiandien Sodroj dirbam, bet dar nerodo... nuo šiandien įsidarbinom...“, o policijos pareigūnui paaiškinus, kad duomenų bazėje iš Sodros informacijos apie tai, kad V. V. ir J. K. dirba minėtoje įmonėje nėra, V. V. paaiškino, kad neprivalo pranešti Sodrai „Nebūtina yra rodyti Sodroje, nėra privaloma, pasiskaitykite...“. Pareigūnui paklausius apie tai ar turi pasirašę darbo sutartį V. V. nurodė, kad ,,...Jo turiu. Tik tai reikia... Po pusvalandžio jinai bus...“. Tačiau policijos pareigūnui pareikalavus pateikti pasirašytas originalias darbo sutarties kopijas ir darbo pažymėjimus, V. V. dokumentų pateikti negalėjo. Paaiškino, kad „...Ne, nėra būtina... Ne, tiesiog baigiam, neinam jau toliau...“. V. V. skundo argumentai, kad į Neringos savivaldybė vyko dviem pagrindais - į šeimos turtą bei darbo reikalais, yra nepagrįsti, nes tėčiui priklausantis turtas nepriklauso V. V., o taip pat įtarimų sukėlė ir vėliau V. V. pateikta informacija apie tai, kad ji dirba įmonėje, kuri pagal sutartį yra įsipareigojusi atlikti darbus V. V. tėčiui priklausančiame nekilnojamojo turto objekte. Patikrinus centrinės duomenų bazės Sodros duomenyse, įdarbinimo faktą patvirtinančios informacijos nebuvo, nors Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnyje yra numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinė apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Aplinkybę, kad nebuvo pranešta Sodrai, patvirtina ir pati V. V. (žiūrėti vaizdo įraše ,,2021_0322_185011_014“). Naktinės pamainos ekipažo pareigūnai įleido asmenis į Neringos savivaldybę, nes vadovavosi iš karto jiems pateiktais dokumentais, be to, jie nebuvo tinkamai informuoti apie skundžiamąjį įvykį.

Teismo posėdyje V. V. prašė jos skundą tenkinti. Paaiškino, kad įmonė turėjo patalpas – garažą Neringoje, kurias norėjo paversti gyvenamosiomis patalpomis, todėl ji važiavo kaip dizainerė pasiruošti projektavimui. Patalpose dirbo statybininkai, todėl reikėjo jiems padėti, nes dėl karantino nelabai kas kitas galėjo važiuoti. Kartu šiuo tikslu važiavo ir jos draugas. Prie posto pateikė nuosavybės dokumentus, nes nežinojo kokius dar dokumentus turi pateikti. Nurodė, kad įvažiavimo tikslas yra remonto darbai. Nežinojo, ką dar turėjo pasakyti ir niekas jai nepaaiškino. Supranta, kad turėjo pasakyti, kad važiuoja darbo tikslais, bet patyrė stresą. Įmonėje UAB „G.“, kurios vadovas yra jos tėtis, pradėjo dirbti prieš kelias dienas iki įvykio, tačiau nežino, kada apie įdarbinimą buvo pranešta Sodrai. Darbo vieta turėjo būti Preiloje. Tuo metu niekur kitur nedirbo. Turėjo dirbti dizainerės pareigose. Darbo sutarties ji nesudarinėjo, nežino kokia yra tvarka. Darbo sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną, kai ji važiavo į Neringą. Jos nepasirašė, nes jau buvo išvažiavusi. Manė, kad viskas, kas būtina yra padaryta. Įsakymas dėl komandiruotės buvo pasirašytas prieš kelionę. Kiek žino, Sodrai buvo pranešta, vadinasi buvo įdarbinta. Darbo sutartis buvo sudaryta dviem savaitėms, bet ji dirbo tik savaitę. Objekte padėjo statybininkams, viską išmatavo, numatė baldų vietas, parinko spalvas, nufotografavo rastas klaidas. Policijos pareigūnams nepateikė visų dokumentų iš karto, nes jie nepasakė kokių reikia, todėl privažiavusi prie posto vis pateikdavo po papildomą dokumentą. Juos jai atsiųsdavo po to, kai jų pareikalaudavo pareigūnai. Dėl policijos pareigūnų elgesio, grasinimo baudomis, buvo patyrusi stresą, todėl pasielgė vaikiškai. Į Neringą vis tik pavyko patekti, nes pasikeitus pamainoms, kitiems pareigūnams pateikė darbo pažymėjimus, komandiruotės įsakymą, nuosavybės dokumentus, darbo sutartį.

Atsiliepimas

Į teismo posėdį Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovas neatvyko, atsiliepime pateikė prašymą skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Liudytojas A. V. teismo posėdyje parodė, kad įvykį atsimena, nors tarnybiniame pranešime įvykio aplinkybės nurodytos tiksliau. Kiek pamena, pareiškėja nurodė, kad vyksta į turimą nekilnojamojo turto objektą, tačiau patikrinus duomenis, nustatyta, kad nekilnojamojo turto dalis priklauso galimai šeimos nario įmonei. Jokių kitų aplinkybių pareiškėja nenurodė. Nustatyta, kad jos deklaruota gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje. Apie įdarbinimą duomenų nebuvo. Pareiškėjai pirmiausia buvo pasiūlyta grįžti atgal. Tačiau ji šio reikalavimo nepaklausė, todėl buvo nuspręsta surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Pareiškėja pasakė, kad ji dirba ir vyksta darbo reikalais jau po to, kai protokolas buvo surašytas. Galimai, kadangi tėvas turi įmonę, ir buvo surašyta darbo sutartis, nes darbuotojų parašų ant jų nebuvo. Po to, kai pareiškėja grįžo po protokolo surašymo, ji kolegai parodė tik darbdavio pasirašytą darbo sutartį. Ją kolega nufotografavo. Duomenys Sodroje atsirado tik kitą dieną. Kiek žino, pareiškėja į Neringa buvo įleista kolegos M. R. sprendimu.

Liudytojas M. R. teismo posėdyje parodė, kad kovo 22 d. dirbo Alksnynės poste Neringoje. Keitė A. V. ekipažą. Besikeičiant pamainoms, kolegos įspėjo, kad per postą gali bandyti įvažiuoti asmuo, vardu „V.“, vairuojanti raudoną automobilį. Pamainos keitėsi 19 val., o nurodytas asmuo atvažiavo, berods, 22 val. Kiek pamena, pateikė dokumentą, kad dirba įmonėje, kuri turi turtą Neringoje. Darbo sutartis buvo atspausdinta, su antspaudu, bet trūko kažkokių parašų, todėl nurodė susitvarkyti. Kiek žino, Sodra nerodo duomenų, jeigu asmuo įdarbinamas tą pačią dieną, todėl jos duomenų netikrino. Kadangi kolegos minėjo, jog prieš tai asmenys nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių įvažiavimo teisę, o jam dokumentus pateikė, tiesiog žmogiškai pasitikėjo. Manė, kad asmenys nedrįstų rizikuoti, todėl praleido. Pateiktą darbo sutartį nufotografavo ir persiuntė kolegai A. V..

Surašant administracinio nusižengimo protokolą, V. V. kaltės nepripažino, nurodė, kad neįleidžiama neteisėtai (b. l. 20).

UAB „G.“ 2021 m. liepos 22 d. pažymoje nurodoma, kad IĮ „G. V. personali įmonė E.“ priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) , Neringoje. Šio turto kapitalinį remontą atlieka UAB „G.“. 2021 m. kovo 21 d. numatytiems darbams į objektą buvo komandiruoti UAB „G.“ darbuotojai V. V. ir J. K.. Tačiau 2021 m. kovo 21 d., apie 17 val. paskambinusi V. V. informavo, kad dėl karantino jos ir J. K. į Neringos savivaldybę neįleidžia, nes nepateikti reikalingi dokumentai. Buvo nusiųsti skenuota rangos sutarties kopija, SODROS pažyma apie tai, kad minėti asmenys yra UAB „G.“ darbuotojai. 2021 m. kovo 21 d., apie 21 val. V. V. telefonu pranešė, kad jau yra objekte. Šių asmenų komandiruotė tęsėsi iki 2021 m. balandžio 2 d. (b. l. 5).

VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) , Neringoje, 22/100 esančių statinių: pastatų – gyvenamojo namo, sandėlio, kitų inžinerinių pastatų – kiemo statinių, priklauso IĮ „G. V. personali įmonė E.“ (b. l. 6-9).

Iš UAB „G.“ apdraustųjų sąrašo 2021 m. balandžio 2 dienai matyti, kad V. V. ir J. K. įdarbinimo pradžia 2021 m. kovo 22 d. (b. l. 10).

IĮ „G. V. personali įmonė E.“ ir UAB „G.“ 2021 m. kovo 18 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , Neringoje, remonto darbų. Darbų pradžia 2021 m. kovo 22 d., pabaiga 2021 m. balandžio 2 d. (b. l. 11-13).

Iš darbo sutarties matyti, kad UAB „G.“, atstovaujama direktoriaus G. V., ir V. V. 2021 m. kovo 22 d., sudarė terminuotą darbo sutartį. V. V. priimama dirbti padėjėjos pareigose nuo 2021m. kovo 22 d., darbo sutarties terminas iki 2021 m. balandžio 2 d. (b. l. 14).

Pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią dėl V. V. priėmimo į darbą UAB „G.“ nurodyta data 2021 m. kovo 21 d. (b. l. 15).

Iš „UAB G.“ 2021 m. kovo 22 d., direktoriaus įsakymo dėl komandiruotės, matyti, kad direktorius įsako UAB „G.“ darbuotojus V. V. ir J. K. išleisti į komandiruotę (duomenys neskelbtini) , Neringoje, nuo 2021m. kovo 22 d. iki 2021 m. balandžio 2 d. (b. l. 16).

Iš 2021 m. kovo 22 d. Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio A. V. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. kovo 22 d., apie 17.00 val., Alksnynės kontrolės poste buvo patikrintas automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vyko V. V. ir J. K.. V. V. pateikė išrašą iš nekilnojamojo turto registro, paaiškindama, kad su draugu vyksta į tėvui priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) , Neringoje. Patikrinus duomenis, nustatyta, kad vieno iš nekilnojamojo turto dalies Neringos savivaldybėje savininkų yra G. V. personali įmonė „E.“. V. V. paaiškinta, kad jei ji ir jos draugas negyvena kartu su tėvu, jų patekimas Neringos savivaldybę yra neteisėtas. Asmenys tvirtino, kad gyvena kartu su tėvais, tačiau kilus įtarimui, kad asmenys galimai meluoja ir neveda bendro ūkio su tėvais, naudojantis Polis II informacine sistema nustatyta, kad abu asmenys deklaravę gyvenamąją vietą Didžiojoje Britanijoje, o V. V. tėvas deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nei V. V., nei J. K. nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad gyvena ir veda bendrą ūkį su V. V. tėvu. Kadangi asmenys jokiais įrodymais nepagrindė bendro namų ūkio buvimo, priimtas sprendimas į Neringos savivaldybę atvykusius asmenimis įspėti dėl galimos atsakomybės numatytos ANK 45 str. 4 d. bei apgręžti abu asmenis vykti atgal į namus. Nors asmenys pajudėjo iš stovėjimo aikštelės, tačiau nuvažiavę apie dešimt metrų, grįžo atgal. V. V. priėjusi prie pareigūnų reikalavo telefonu pakalbėti su jos tėvu. Telefonu buvo girdimas vyriškas balsas, kuris tvirtino, kad abu jaunuoliai yra jo įmonės darbuotojai. Tačiau SODROS duomenys, pildant protokolą, rodė, kad V. V. niekur nedirba, o J. K. dirba UAB „R.“. Nei vienas jų jokios darbo ar paslaugų teikimo sutarties nepateikė. Asmenims buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniu nurodymu. Įteikus protokolą, asmenys išvažiavo link Klaipėdos, tačiau po kurio laiko, apie 18 val. 40 min., vėl grįžo prie posto, telefono ekrane rodydami darbo pažymėjimą. Dar sykį jaunuoliams paaiškinta, kad darbo pažymėjimas (šiuo atveju darbo pažymėjimo atvaizdas) nesuteikia teisėto pagrindo patekti į kitą, t. y. Neringos savivaldybę ir dėl to gali būti pradėta dar viena administracinio nusižengimo byla. Išvažiuodama V. V. pro automobilio langą pasakė kad maždaug už pusvalandžio vėl grįš, bet šįsyk su darbo sutartimi. Vėliau, baigus darbą, apie 19 val. 53 min., gauta informacija, kad tie patys asmenys vėl atvyko į Alksnynės kontrolės postą ir pateikė darbo sutarties atvaizdą mobiliajame telefone, kuriame matyti, esą abu jaunuoliai yra įdarbinti įmonėje „G.“. Sutarties atvaizde matyti tik vieno iš sutarties šalių, tai UAB „G.“ direktoriaus G. V. parašas, tačiau nurodytų, galimai įdarbintų asmenų parašų nėra (b. l. 22-24, 25-26).

Iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnai išaiškina V. V., jog patikrinus duomenis, jos deklaruota gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje, o nekilnojamasis turtas priklauso individualiai įmonei, o ne fiziniam asmeniui, be to, ji ir jos tėvas nėra vienas ūkis (failas 2021_0322_164700_005). V. V. pateiktas administracinio nusižengimo protokolas, išaiškinama, kad dokumento, patvirtinančio leidimo patekti į savivaldybę nepateikė. Pareiškėja klausia, ar ji gali dabar pateikti dokumentą, suteikiantį leidimą patekti į savivaldybę, pareigūnas išaiškina, kad protokolas jau surašytas, jeigu ji nesutinka su nubaudimu, turės galimybę teikti skundą (2021_0322_175238_012). 18.50 val. užfiksuota, kad prie užkardos privažiuoja automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis telefono ekrane rodo dokumentą. Paklausti ar Sodra rodys, kad jie dirba, pareiškėja ir jos keleivis nurodo, kad tik šiandien pradėjo dirbti, todėl Sodra nerodys ir tai nėra būtina. Policijos pareigūnas prašo darbo sutarties, tačiau minėti asmenys nurodo, kad darbo sutarties dar nėra ir ji taip pat nebūtina. Pareigūnai nurodo, kad negali pasitikėti vien pateiktu dokumentu, nes jis nepatikimas. Įdarbinimo faktas bus patvirtintas tada, kai bus tokie Sodros duomenys (2021_0322_185011_014) (b. l. 40).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašto nustatyta, kad UAB „G.“ per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2021 m. kovo 22 d., 19 val. 29 min., pateikė 1-SD pranešimą Nr. 149 apie apdraustosios V. V. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2021 m. kovo 22 d., pasirašytą bendrovės įgalioto asmens Kazio Raižio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. V. skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis). Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Už šio nusižengimo padarymą, asmenims numatyta bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

V. V. 2021 m. liepos 22 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą ir jai paskirta 500 Eur bauda už tai, kad karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d., nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu, nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdama Nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo, atvyko iš Klaipėdos savivaldybės į Neringos miesto savivaldybę, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Nutarimo 2.1.7 papunkčio reikalavimų.

Šiuo atveju aktualiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau - Nutarimas) 2.1.7 punktu nuo 2021 m. kovo 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. kovo 31 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo ribojamas asmenų judėjimas Biržų rajono, Klaipėdos miesto, Kupiškio rajono, Marijampolės, Neringos, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Visagino savivaldybėse – į šias savivaldybes asmenims buvo draudžiama atvykti ir išvykti iš jų, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; šio nutarimo 2.1.8.1.1 ir 2.1.8.1.3 papunkčiuose numatytais atvejais, t. y. atitinkamai leidžiamas dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių artimus kontaktus, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai (rūpintiniai)), arba nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo. Tokiems artimų kontaktų turintiems šeimų ir (ar) namų ūkio nariams draudžiama turėti artimų kontaktų su kitais asmenimis darbo ir kitose vietose ir neatidėliotinais atvejais, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis; kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje jie turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.

Taigi, vadovaujantis nusižengimo padarymo metu aktualia Nutarimo 2.1.7 punkto redakcija, asmenys atvykti/išvykti į/iš Neringos savivaldybę galėjo tik šiame punkte nustatytais išimtiniais atvejais.

V. V. neginčija, kad ji nesilaikė draudimo vykti į Neringos savivaldybę, kai šis vykimas buvo ribojamas, tačiau tvirtina, jog tam buvo pagrįstos priežastys – ji turėjo teisę vykti į Neringos savivaldybę, nes ten buvo jos tėvams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantis nekilnojamasis turtas, be to, ji vyko darbo reikalais, nes dirbo UAB „G.“, kuri pagal rangos sutartį vykdė nekilnojamo turto, priklausančio jos tėvo G. V. įmonei „G. V. personali įmonė E.“, esančio (duomenys neskelbtini) , Neringa, remontą.

Nutarimo 2.1.7 punkte buvo numatytos draudimo judėti tarp šiame punkte nurodytų savivaldybių išimtys, kai keliaujama į darbą (darbo reikalais), jei darbo vieta yra kitoje savivaldybėje, taip pat kai vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariai vyksta į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje jie turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise. Tačiau teismas pareiškėjos argumentus apie jos teisę pasinaudoti šiomis Nutarimo išimtimis vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, juos paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Nors pareiškėja V. V. tvirtino, kad ji turėjo teisę vykti į Neringos savivaldybę, kadangi (duomenys neskelbtini) , Neringoje, yra jos tėvams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantis nekilnojamasis turtas, tačiau kaip matyti iš VĮ Registrų centro pažymos -(duomenys neskelbtini) , Neringoje, 22/100 esančių statinių: pastatų – gyvenamojo namo, sandėlio, kitų inžinerinių pastatų – kiemo statinių, savininkė yra IĮ „G. V. personali įmonė E.“ (b. l. 6-9).

Pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise, o pagal minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalį individualioje įmonėje yra vienas savininkas. Taigi, individualiai įmonei priklausantis turtas ne tik nėra šeimos turtas, bet ir šios įmonės savininko turtas, todėl šiuo atveju pareiškėjos tėvui priklausančios individualios įmonės nekilnojamasis turtas nesuteikė pagrindo pareiškėjai vadovautis Nutarimo 2.1.7 punkte numatyta draudimo išimtimi, leidžiančia judėjimą tarp savivaldybių, kai kitoje, nei gyvenamoji vieta, savivaldybėje turima nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai – į vaikų turtą. Sulaukęs pilnametystės, asmuo įgyja civilinį veiksnumą – galėjimą savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas, (CK 2.5 straipsnio 1 dalis) bei tėvų teisės ir pareigos vaikui baigiasi (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Taigi, sulaukęs pilnametystės, vaikas nebelaikomas tėvų šeimos nariu, todėl, jeigu jis negali pagrįsti, kad gyvena kartu su tėvais, jis negali būti laikomas ir vieno namų ūkio nariu. V. V. ją tikrinusiam pareigūnui nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog gyvena kartu su tėvais viename gyvenamajame būste. Pareigūnams patikrinus Gyventojų registro duomenis, nustatyta, jog pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta - Jungtinėje Karalystėje, taigi, pareiškėjai netaikytinas vieno namų ūkio narės statusas. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad Institucijos atsiliepime nurodomas argumentas, jog Vyriausybės nutarime įtvirtinto draudimo išimtis, leidžianti vykti vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje jie turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise, šiuo atveju pareiškėjai netaikytina, yra pagrįstas.

Pareiškėja V. V. įvažiavimo į Neringos miesto savivaldybę pagrįstumą grindė ir kita aplinkybe, nurodė, kad į minėtą savivaldybę vyko darbo reikalais. Kaip patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, šią įvažiavimo priežastį pareiškėja nurodė vėliau, jau po to, kai policijos pareigūnai pagrįstai atmetė jos nurodytą priežastį, jog ji vyksta į tėvams priklausantį nekilnojamojo turto objektą ir po to, kai administracinio nusižengimo protokolas jau buvo surašomas, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių šią vykimo priežastį pareiškėja pareigūnui, surašiusiam administracinio nusižengimo protokolą, nepateikė.

Nors pareiškėja teisme tvirtino, kad UAB „G.“ faktiškai dirbo jau keletą dienų iki komandiruotės į Neringą, tačiau nurodė, kad darbo sutartis su ja buvo sudaryta po to, kai ji išvyko į komandiruotę, o ar apie įdarbinimą buvo pranešta Sodrai, teigė nežinanti. Savo skunde pareiškėja V. V. nurodė, kad SODRAI apie įdarbinimą buvo pranešta prieš dieną, tokiam argumentui pagrįsti kartu su skundu pateikdama 2021 m. kovo 21 d. pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (b.l. 15).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo protokolas dėl nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje V. V. buvo surašytas 2021 m. kovo 22 d. 17.14 min. Teisme gauti duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus patvirtina, jog apie apdraustosios V. V. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2021 m. kovo 22 d. UAB „G.“ per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pranešė tik 2021 m. kovo 22 d., 19 val. 29 min. Byloje esanti policijos pareigūnams pateikta ir mobiliuoju telefonu nusifotografuota V. V. darbo sutartis sudaryta 2021 m. kovo 22 d. ir pasirašyta tik darbdavio G. V., o darbuotojos V. V. parašo ant sutarties nėra. Joje nurodyta, kad V. V. darbą pradeda tą pačią dieną. Vaizdo įraše (failas 2021_0322_185011_014) užfiksuota, kad po to, kai V. V. jau buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, 18.50 val. prie užkardos privažiuoja V. V. vairuojamas automobilis, keleivis telefono ekrane rodo dokumentą. Paklausti, ar Sodra rodys, kad jie dirba, pareiškėja ir keleivis nurodo, kad tik šiandien pradėjo dirbti, todėl Sodra nerodys ir tai nėra būtina. Policijos pareigūnas prašo parodyti darbo sutartį, tačiau asmenys nurodo, kad darbo sutarties dar nėra ir ji nebūtina (vaizdo įrašai kompaktinėse plokštelėse, b. l. 40).

Pažymėtina, kad pagal DK 42 straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Taigi, darbuotojas gali pradėti dirbti tik kitą darbo dieną po pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie jo įdarbinimą išsiuntimo dienos. Priešingu atveju, toks darbas laikomas nelegaliu darbu (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, išklausęs pareiškėjos V. V. paaiškinimų, liudytojų A. V. bei M. R. parodymų, teismas daro išvadą, kad pareiškėja administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu (tai yra 2021 m. kovo 22 d., 17.14 min., UAB „G.“ nedirbo), t. y. darbo sutarties su UAB „G.“ nebuvo sudariusi ir apie jos įdabinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kaip numato DK 42 straipsnio 2 dalis, nebuvo pranešta, todėl teisėto pagrindo vykti į Neringos savivaldybę pareiškėja neturėjo. Pareigūnų „body“ kameros vaizdo įrašas patvirtina, kad apie tai, jog į Neringos savivaldybę visgi vyksta ir darbo reikalais, pareiškėja V. V. pareigūnams nurodė tik po to, kai šie pareiškėjai paaiškino, kad jos nurodomas vykimo į šią savivaldybę pagrindas – vykimas į tėvui priklausantį nekilnojamąjį turtą – yra nepagrįstas ir pasiūlė grįžti namo, įspėdami apie gresiančią atsakomybę pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Bylos duomenys patvirtina, jog su pareiškėjos V. V. įdarbinimu susiję veiksmai atlikti po to, kai ši nebuvo įleista į Neringos miesto savivaldybę ir kai jau buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Nors pareiškėja tvirtino, kad pateikė protokolą surašiusiems pareigūnams jos įdarbinimą įmonėje UAB „G.“ patvirtinančius dokumentus, tačiau tokias aplinkybes paneigia ne tik liudytojo A. V. parodymai, bet ir byloje esantis pareigūnų „body“ kamera padarytas vaizdo įrašas. Vertindamas pareiškėjos kartu su skundu pateiktoje UAB „G.“ 2021 m. liepos 22 d. pažymoje nurodytus duomenis, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad joje ne tik suklysta nurodant V. V. darbo įmonėje pradžią, be to, nurodoma ir tai, kad papildomų dokumentų, pagrindžiančių V. V. patekimo į kitą savivaldybę priežastį, poreikis iškilo 17 val., tai yra tuo metu, kai pareigūnai buvo priėmę sprendimą surašyti pareiškėjai administracinio nusižengimo protokolą. Minėtoje pažymoje be kita ko nurodoma, kad V. V. buvo išsiųsta skenuota „Sodros“ pažyma apie tai, kad ji yra UAB „G.“ darbuotoja, tačiau akivaizdu, kad minėta pažyma negalėjo būti pateikta 2021 m. kovo 22 d. surašant administracinio nusižengimo protokolą, kadangi joje nurodoma, kad pateikta informacija yra 2021 m. balandžio 2 dienai (b. l. 10).

Aplinkybę, jog V. V. protokolo surašymo metu UAB „G.“ nebuvo įdarbinta patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašte pateikta informacija, kad apie apdraustosios V. V. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2021 m. kovo 22 d. UAB „G.“ per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 1-SD pranešimą Nr. 149 pateikė tik 2021 m. kovo 22 d., 19 val. 29 min. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad UAB „G.“ direktorius yra pareiškėjos tėvas, pareiškėjos skundo argumentus pagrindžiantys bendrovės dokumentai pasirašyti būtent pareiškėjos tėvo, todėl dokumentuose nurodomos aplinkybės, atsižvelgiant į kitus byloje surinktus įrodymus (SODROS informaciją, vaizdo įrašus), kelia pagrįstų abejonių.

Pareiškėjos administracinės atsakomybės už karantino reikalavimų pažeidimą nešalina ir tai, kad pareigūnas M. R., pakeitęs ankstesnėje pamainoje budėjusius pareigūnus, pareiškėjai vėliau dar kartą atvykus prie posto, jau leido įvažiuoti į Neringos miesto savivaldybę. Liudytojas M. R. teisme nurodė, kad jo sprendimą pareiškėjai leisti vykti į Neringos savivaldybę lėmė tai, kad pareiškėja iš karto pateikė visus įvažiavimo priežastį pagrindžiančius dokumentus, ko ji nepadarė anksčiau, bei žmogiškasis faktorius – pasitikėjimas, kad šios pateikti dokumentai yra teisingi.

Byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. V. buvo pagrįstai pripažinta kalta ir nubausta už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, kuriuo jai paskirta administracinė nuobauda – 500 eurų dydžio bauda. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucija skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. V. V. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2021 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. 90-ANR_N-223-2021 yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

V. V. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2021 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. 90-ANR_N-223-2021 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

TeisėjaEglė Žakevičiūtė