- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-11-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-2140-503/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-01936-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Kaltinamasis
- D. V.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant H. Chmieliauskienei, dalyvaujant administracine tvarka kaltinamai D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustos, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. 2012-03-09, apie 13.22 val. vairuodama automobilį Citroen Grand C4 Picasso, v/n (duomenys neskelbtini) A. Goštauto g. 4, Vilniuje, važiuodama atbuline eiga nepaliko tarpo iš šono, kliudė greta stovintį automobilį Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, šiais veiksmais ji padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.
Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo.
Teismo posėdyje D. V. iš esmės neneigė padariusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Paaiškino, jog nepajuto, nematė, jai niekas nepasakė, jog vairuojamu automobiliu kliudė stovintį Ford automobilį. Be to apie tai, kad kliudė šį automobilį sužinojo jai paskambinus Ford automobilio naudotojui. Po ko ji pastebėjo, jog yra apgadinimai ant jos automobilio Citroen. Atsakė, jog paaiškėjo, kad liudytojas matė, jog ji kliudė stovintį automobilį, todėl prisipažįsta kalta, nuoširdžiai gailisi.
Teisme apklaustas liudytojas E. R. paaiškino, kad jis 2012-03-09 apie 13.30 val. Goštauto g. 4, Vilniuje, pastebėjo kaip prie išvažiavimo iš vidinio kiemo Citroen, vairuojamas šviesiais plaukais moters, atbula eiga, prabraukiant kliudė stovėjusį automobilį Ford. Po to Citroen automobilio vairuotoja bandė grįžti atgal, tačiau vėl susukus vairą kontakto neišvengė. Po to pavažiavusi į priekį ji sustojo, įvertinusi visus atstumus ir skubėdama, išvažiavo iš įvykio vietos. Apie eismo įvykį pranešė policijos pareigūnams. Šiais liudytojo paaiškinimais teismas neturi priežasties netikėti. Šie, neprieštaraujantys byloje surinktiems duomenims, o juos papildantys, patvirtina protokole nurodytas Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio automobilių apgadinimus aplinkybes. Todėl šie liudytojo teisme duoti paaiškinimai yra D. V. kaltės įrodymas.
Motyvuojamoji dalis
Be liudytojo E. R. teisme duotų paaiškinimų D. V. kaltė pasitvirtino sekančiais duomenimis: policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 4); eismo įvykio vietos schema su automobilių apgadinimų apibudinimu (b.l. 5); automobilio Ford valdytojo J. S. pareigūnui duotu rašytiniu paaiškinimu (b. l. 6); pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 13); transporto priemonių techninės apžiūros aktais su fotonuotraukomis (b. l. 14-20). Šiuose rašytiniuose dokumentuose, fotonuotraukose užfiksuotais duomenimis nenustatyta priežasties netikėti. Šie, vieni kitus papildantys duomenys, patvirtina protokole nurodytas aplinkybes. Todėl šie yra D. V. kaltės įrodymai.
Ištyręs, įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog D. V. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Jos veika kvalifikuota teisingai. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių jos kaltę. Todėl ji už šį pažeidimą administracine tvarka baustina.
D. V. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl jai skirtina minimalaus dydžio nuobauda, numatyta LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.
Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.
D. V. administracine tvarka kaltinama už tai, kad ji iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tuo pažeidė KET reikalavimus. Teisme D. V. nesutiko, jog sąmoningai, tyčia iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu - tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.
D. V. ginčija tyčios buvimą savo veiksmuose, nurodydama, kad nesuvokė, jog padarė autoįvykį, o kadangi nesuvokė, todėl iš jo nepasitraukė. Šį D. V. argumentą teismas pripažįsta pagrįstu, nes byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji suprato, jog padarė autoįvykį.
Tiek pareigūno apklaustas E. R., tiek jis apklaustas teisme nenurodė nenuginčijamų aplinkybių, pagal kurias teismas galėtų spręsti, jog D. V. sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jo tiek pareigūnui duoti paaiškinimai, tiek duoti paaiškinimai teisme nepatvirtina, kad D. V. matė, pajuto, išgirdo ar kt., t.y. suvokė, jog kliudė stovinį Ford automobilį. Be to pagal E. R. teisme duotus paaiškinimus byloje esančias abiejų automobilių fotonuotraukas aišku, kad automobilis Citroen kairės pusės galine dalimi neatsitrenkė, o tik prabraukė automobilio Ford galinę dešinę dalį po ko liko abiejų automobilių apgadinimai labai nežymūs (tik lengvi nubrėžimai). Be to pagal E. R. ir D. V. teisme duotus paaiškinimus po minėtų automobilių kontaktų Ford automobilio signalizacija neįsijungė, D. V. iš vairuojamo automobilio išlipusi nebuvo, jai tuoj pat apie automobilio kliudymą niekas nepranešė. Visa tai leidžia teigti, kad D. V. galėjo nepajusti, nematyti, negirdėti, kuomet savo vairuojamu automobiliu apgadino stovintį Ford automobilį. Pagal tai teismas sprendžia, kad nėra patikimų duomenų, kurie patvirtintų tai, kad D. V. sąmoningai, tyčia iš eismo įvykio pasišalino.
Pagal aukščiau nurodytas aplinkybes nėra priežasties atmesti D. V. paaiškinimą, kad ji kontakto su kitu automobiliu nepajuto, nesuvokė. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo D. V. veikoje nėra tyčios. Tuo pačiu nėra ir šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl byla dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 30² straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 224, 287 straipsniais, teismas
nutarė:
nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, numatytos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Pripažinti D. V. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą ir paskirti jai 100 (vieno šimto) litų baudą.
Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.