- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-09
- Bylos Nr.
- 2-382-464/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01241-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Trečiasis asmuo
- Z. V.
- Atsakovas
- V. G., R. G., J. G.
- Kategorijos
- 3.1.10.7Procesinių terminų atnaujinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti trečiojo asmens Z. V. prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti civilinėje byloje pagal ieškovų likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“, uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Arms“ ieškinį atsakovams V. G., R. G., J. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje – Z. V., D. F.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai likviduojama UAB „FF lizingas“, UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ 2015-06-16 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-15), kurį patikslinę 2015-10-08 (t. 3, b. l. 10-32), prašė: 1) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2009-06-15 mainų sutartį, registro Nr. AG-1376, pagal kurią likviduojama UAB „FF lizingas“ išmainė 67,85 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir reikalavimo teisę į likviduojamos UAB „FF lizingas“ skolininkę D. F., kurią sudarė 223 685,76 Lt į V. G. ir R. G. priklausančias UAB „Palviga“ 850 vnt. paprastųjų vardinių akcijų; 2) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2011-12-23 dovanojimo sutartį, registro Nr. 2625, pagal kurią V. G. ir R. G. padovanojo J. G. butą, 67,85 kv. m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini); 3) taikyti restituciją ir grąžinti likviduojamai UAB „FF lizingas“ 67,85 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) priteisti likviduojamos UAB „FF lizingas“ naudai solidariai iš V. G. ir R. G. 64 783,87 Eur; 5) grąžinti V. G. ir R. G. nuosavybėn UAB „Palviga“ 850 vnt. paprastųjų 29 Eur (100 Lt) nominaliosios vertės akcijų; 5) priteisti ieškovei likviduojamai UAB „FF lizingas“ iš atsakovų V. G. ir R. G. solidariai 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 (t. 6, b. l. 176-179) nutartimi patvirtinta ieškovų likviduojamos UAB „FF lizingas“, UAB „Skomė“, UAB „Balic Arms“ ir atsakovų V. G., R. G., J. G. sudaryta 2016-10-10 taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta. Trečiasis asmuo Z. V. 2016-11-10 pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo ir papildomo sprendimo priėmimo (t. 6, b. l. 199-200), kuriame prašė: 1) vadovaujantis CK 1.137 straipsnio 6 dalimi, atsisakyti ginti apsimestines ieškovų deklaruojamas teises, o šią bylą CPK 293 straipsnio 9 punkto pagrindu nutraukti arba palikti ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu; 2) arba bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 punkto pagrindais arba CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu; 3) CPK 95 straipsnio pagrindu dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pateikiant šioje byloje ieškinį, nubausti ieškovus maksimaliomis baudomis po 2 000 Lt, 50 procentų jų lygiomis dalimis, skiriant atsakovams ir trečiajam asmeniui Z. V.; 4) CPK 299-300 straipsnių pagrindu priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui apie nusikalstamas veikas; 5) priteisti valstybės naudai iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016-12-06 nutartimi (t. 6, b. l. 206-207) trečiojo asmens Z. V. prašymo dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti netenkino ir atsisakė priimti trečiojo asmens Z. V. pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CPK 277 straipsnio 2 dalį iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Vilniaus apygardos teismo 2016-11-10 nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, priimta 2016-10-19. Todėl pareiškimą dėl papildomo sprendimo trečiasis asmuo teismui galėjo paduoti iki 2016-11-08, tačiau pateikė tik 2016-11-18, t. y. 10 dienų praleidęs terminą. Vertindamas priežasčių, dėl kurių praleistas procesinis terminas, svarbą ir spręsdamas dėl jo atnaujinimo galimybės, teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui Z. V. nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti tokiais laikotarpiais: nuo 2016-10-17 iki 2016-11-11; nuo 2016-11-12 iki 2016-11-21. Aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 nutartis dėl šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo buvo įteikta trečiojo asmens įgaliotam asmeniui 2016-10-27, teismas įvertino kaip tą pačią dieną trečiojo asmens sužinojimą apie priimtą teismo nutartį. Trečiojo asmens nurodytų priežasčių, kad jis buvo nedarbingas ir dalį laikotarpio, per kurį galėjo paduotas prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, gydėsi Birštono sanatorijoje, teismas nepripažino svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti įstatymo nustatytą terminą, juolab nepateikus duomenų, kad trečiajam asmeniui buvo nustatytas lovos režimas. Kita vertus, ir prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo paduotas trečiojo asmens nedarbingumo laikotarpiu. Be to, trečiajam asmeniui nebuvo užkirstas kelias procesines teises ginti per atstovą. Teismas pažymėjo, kad nutartis, kuria patvirtina šalių sudaryta taikos sutartis ir byla nutraukta, yra įsitesėjusi. Pareiškėjas šios nutarties neginčijo, tačiau papildomu sprendimu iš esmės siekia pakeisti įsitesėjusios teismo nutarties turinį, nors tokia galimybė papildomo sprendimo instituto pagalba CPK nėra numatyta.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas Z. V. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-12-06 nutartį panaikinti ir grąžinti pareiškėjo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas neįvertino esminės aplinkybės, nurodytos trečiojo asmens Z. V. 2016-10-12 išraše iš medicininių dokumentų, o būtent išskirtinai sunkios pareiškėjo sveikatos būklės po sunkių politraumų, patirtų 2016-06-29, ir trijų sudėtingų chirurginių (neurochirurginės stuburo antrojo slankstelio ir abiejų riešų rekonstrukcijos) operacijos. Šis išrašas patvirtina, kad dėl pablogėjusios sveikatos pareiškėjas su šia nutartimi susipažino tik grįžęs į Vilnių. Aplinkybės, kad trečiasis asmuo sugebėjo nedarbingumo laikotarpiu parašyti kitą procesinį dokumentą, negalima vertinti kaip termino pareiškimui dėl papildomo procesinio sprendimo pateikti teismui neatnaujinimo jam priežasties, juolab kad trečiojo asmens nedarbingumas yra tęsiamas iki šiol. Vadovaujantis tokia logika, trečiasis asmuo negalėtų teismui pateikti tokio procesinio dokumento ir šiuo metu, nes tęsiamas jo nedarbingumas. Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 nutartis buvo įteikta trečiojo asmens dukrai, kuri nėra teisininkė ir jai nesuteikta teisė atstovauti trečiojo asmens teisme. Trečiasis asmuo neturi galimybės vesti bylos per atstovą dėl savo finansinės padėties ir sveikatos būklės. Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 nutartimi teismas nepasisakė dėl trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį išdėstytų reikalavimų. Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 nutartis skundžiama per 7 dienas nuo jos įteikimo, o pats teismas skundžiamoje nutartyje terminą pareiškimui dėl papildomos nutarties priėmimo skaičiuoja nuo jos įteikimo, nes ši nutartis priimta rašytinio proceso tvarka ir nepranešus bylos dalyviams apie teismo posėdį. Tuo tarpu pareiškimas dėl papildomos nutarties priėmimo teismui teikiamas per 20 dienų. Teismas, priimdamas nutartį dėl bylos baigties, pažeidė CPK 245 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir nepasisakė dėl trečiojo asmens reikalavimų išdėstytų procesiniuose dokumentuose.
Ieškovė UAB „Skomė“ atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą prašo trečiojo asmens Z. V. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais: Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patenkinti trečiojo asmens prašymą dėl termino atnaujinimo, trečiasis asmuo nenurodė svarbių priežasčių, kodėl terminas pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo turėtų būti atnaujintas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad trečiojo asmens sveikatos būklė neįtakojo jo galimybės įstatymu nustatytu terminu pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad trečiasis asmuo galėjo pasirūpinti atstovavimu. Didelė dalis prašymo atnaujinti procesą argumentų buvo susijusi su Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė, pagrįstumu. Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 nutartis įsiteisėjusi, apeliantas Z. V. įstatymo nustatyta tvarka jos neginčijo (šios aplinkybės trečiasis asmuo neginčijo ir atskirajame skunde).Trečiasis asmuo Z. V. 2017-02-07 pateikė apeliacinės instancijos teismui procesinį dokumentą, kuriame prašo neprijungti prie bylos 2017-01-02 UAB „Skomė“ atsiliepimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui; dėl piktnaudžiavimo teise teikti neetišką UAB „Skomė“ atsiliepimą į trečiojo asmens atskirąjį skundą, siekiant kitų, t. y. nedeklaruojamų tikslų, nubausti UAB „Skomė“ ir jos direktorių J. M. baudomis (CPK 95 str.), baudų dydžius nustatant teismui ir 50 proc. jų skiriant trečiajam asmeniui Z. V..
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl termino iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 nutartis skundžiama per 7 dienas nuo jos įteikimo, o pats teismas skundžiamoje nutartyje terminą pareiškimui dėl papildomos nutarties priėmimo skaičiuoja nuo jos įteikimo, nes ši nutartis priimta rašytinio proceso tvarka ir nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdį. Tuo tarpu pareiškimas dėl papildomos nutarties priėmimo teikiamas per 20 dienų. Nepritariant tokiomis apelianto terminų ir jų skaičiavimo interpretacijomis, pirmiausia būtina pažymėti, kad apeliantas nepagrįstai mėgina vienodai aiškinti dviejų skirtingų byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių – teisės apskųsti teismo priimtą sprendimą ar nutartį ir teisės iškelti jo turinio trūkumų klausimą, prašant papildomo procesinio sprendimo priėmimo – įgyvendinimo tvarką. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos, jeigu tokia nutartis buvo priimta žodinio proceso tvarka, o kai skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Vadinasi, įstatymų leidėjas šio paskundimo termino skaičiavimą susieja su klausimo, kuris buvo išspręstas skundžiama nutartimi, priėmimo forma (žodinis ar rašytinis procesas).Tačiau CPK 277 straipsnio 2 dalis reglamentuoja ne procesinio dokumento apskundimą, o visiškai kitą atvejį ir nustato specialųjį procedūrinį terminą bei jo skaičiavimo tvarką, t. y. nustato, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, jeigu susiklosto šios teisės normos 1 dalyje nurodytos sąlygos, galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Akivaizdu, kad momentas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti šis 20 dienų terminas, yra nustatytas pačiame įstatyme (atitinkamo procesinio sprendimo priėmimo ir jo paskelbimo data), ir visiškai nepriklauso nuo teismo posėdžio, kuriame jis buvo priimtas, procesinės formos. Todėl konstatuotina, kad apeliantas nepagrįstai skaičiuoja terminą iškelti klausimui dėl papildomo sprendimo priėmimo nuo Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 nutarties įteikimo apeliantui, kaip yra įtvirtina CPK 335 straipsnyje.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šiuo konkrečiu atveju prašymą dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo apeliantas teismui galėjo paduoti tik iki 2016-11-08 (įskaitytinai), o jį padavęs 2016-11-18, praleido įstatymo nustatytą terminą tokiam procesiniam veiksmui atlikti.
Dėl procesinio termino atnaujinimo
CPK 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie tokio pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 str. 4 d.). Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia individualiai, įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 nutartis, kuria patvirtina likviduojamos UAB „FF lizingas“, UAB „Skomė“, UAB „Baltic Arms“ ir V. G., R. G., J. G. 2016-10-10 pasirašyta taikos sutartis, ir dėl kurios prašoma priimti papildomą procesinį sprendimą (nutartį), buvo įteikta apelianto dukrai V. V. 2016-10-27 ( t. 6, b. l. 190). Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad V. V. neturi teisinio išsilavinimo, jai nesuteikta teisė atstovauti apeliantą teisme, tačiau sprendžiant dėl termino atnaujinimo procesiniams veiksmams atlikti, tokie atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai aktualūs, ir, juo labiau, atskirajame skunde (4 p., priešpaskutinis sakinys) pripažįstant dukros talkinimo su teismo procesiniais dokumentais faktą. Procesinių dokumentų įteikimas tokiu būdu, t. y. kuriam nors iš kartu gyvenančių pilnamečių šeimos narių, kai adresatas nerandamas jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, CPK 123 straipsnio 3 dalies aspektu, laikytinas tinkamu. Atitinkamai, laikytina pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantui apie Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 nutarties priėmimą tapo ar turėjo būti žinoma jau 2016-10-27 (CPK 123 str. 5 d.), o ne tuo momentu, kurį jis deklaruoja atskirajame skunde (t. y. sugrįžus po gydymosi Birštono sanatorijoje), ir terminas atlikti pageidaujamus procesinius veiksmus iki 2016-11-08 dar nebuvo suėjęs.Kita vertus, CPK 7 ir 42 straipsniai proceso šalims numato ne tik teises, bet ir pareigas, tarp jų ir šalių pareigą nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, taip pat domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.), turėti byloje atstovą, jeigu kokių nors veiksmų tiesiogiai pačiam dalyvaujančiam byloje asmeniui laiku įgyvendinti nepavyksta. Nagrinėjamoje byloje apeliantas aktyviai dalyvavo asmeniškai, viso jos nagrinėjimo metu teikė atsiliepimus į ieškinį (patikslintą ieškinį), prašymus, nušalinimus. Todėl apelianto atskirojo skundo argumentai, kad sveiktos būklė ar traumos jam sukliudė susipažinti tik su Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 nutartimi, nesudaro pagrindo vertinimui, kad apeliantas CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą procesiniam dokumentui – pareiškimui dėl papildomo sprendimo priimti pateikti – praleido dėl svarbia gali būti pripažintos priežasties. Vertindamas šiuos apelianto atskirojo skundo argumentus, kad apeliantas išimtinai dėl sunkios sveikatos būklės negalėjo laiku pasinaudoti procesinėmis teisėmis, apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad CPK 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmenims teisė vesti bylas teisme patiems arba per atstovus. Akivaizdu, kad apeliantas, negalėdamas bylos vesti pats (dėl sveikatos būklės ar finansinės padėties), turėjo visas galimybes pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pavyzdžiui, rūpintis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos asmenims, neišgalintiems už ją susimokėti, teikimu. Taigi apelianto finansinė padėtis nepaneigia apelianto galimybės pasinaudoti CPK 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teise bylą vesti per atstovą, jeigu ji atitinka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo reikalavimus ir turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, priešingu atveju turi pasirūpinti atstovavimu savo sąskaita. Svarbu ir tai, kad nors apeliantas laikotarpiu nuo 2016-10-17 iki 2016-11-11 ir laikotarpiu nuo 2016-11-12 iki 2016-11-21 gydėsi sveikatą, tai anaiptol nereiškia, kad apeliantas negalėjo naudotis komunikacijos priemonėmis (telefonu, faksu, paštu ir kt.), juolab egzistuoja teisinė bei faktinė galimybė visus procesinius dokumentus į bylą teismams teikti (o taip pat ir susipažinti su šia tvarka teikiamų dokumentų turiniu) ir per elektroninių teismo paslaugų portalą (EPP). Faktu, kad apeliantas objektyviai galėjo ir rengė procesinius dokumentus kitose bylose tuo pačiu laikotarpiu iš Birštono miesto, akivaizdžiai leidžia įsikinti ir su ieškovės UAB „Skomė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti dokumentai (prie datos nurodyta dokumento parengimo vieta.Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas turėjo galimybes pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir tokiu būdu laiku įgyvendinti savo procesines teises ir pareigas. Kitokio šios situacijos vertinimo nesuponuoja ir apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai apie jo sveikatos būklę.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų ir apelianto 2017-02-07 pateikto procesinio dokumento
Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2016-10-19 nutartį, kuria byloje patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, nepasisakė dėl trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį išdėstytų reikalavimų. Tačiau nagrinėjamoje apeliacine tvarka byloje apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2016-12-06 nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti praleistą procesinį terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patirinimas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2017-02-27 nutartis; t. 7, b. l. 36; CPK 319 str., 338 str.), o ne šio apygardos teismo 2016-10-19 nutarties, kuria buvo pavirtinta šalių taikos sutartis. Tokiu atveju skundo argumentai, kurių santrauka pateikta apeliacinės instancijos teismo nutarties 8.4. – 8.6. punktuose, nepagrįstai išplečia apeliacijos ribas, siekiant, kaip pagrįstai jau akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, kitokio Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 nutarties teisinio vertinimo, nors ši nutartis atskiruoju skundu nebuvo skundžiama (CPK 13 str.). Šiame kontekste pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 nutartis, kuria patvirtinta likviduojamos UAB „FF lizingas“, UAB „Skomė“, UAB „Baltic Arms“ ir V. G., R. G., J. G. 2016-10-10 sudaryta taikos sutartis yra įsiteisėjusi, turi res judicata (teismo išspręsta byla) galią. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto atskirojo skundo argumentų, susijusių su Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, nepasisako.Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl procesinio termino (ne)atnaujinimo išsprendė teisingai, skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Nepagrįstais pripažintini ir apelianto prašymai, susiję su baudų skyrimu UAB „Skomė“ bei jo vadovui už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą. Teisė teikti atsiliepimą į apeliacinį ar atskirąjį skundus yra numatyta įstatyme (CPK 335 str.), taigi šios teisės įgyvendinimas negali būti vertinamas kaip kito dalyvavusio byloje asmens piktnaudžiavimas procesu. Kita vertus, iš 2017-02-07 pateikto procesinio dokumento matyti (t. 7 , b. l. 31-32), kad jame apeliantas kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo keliami atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-12-06 nutarties, taigi yra pažeidžiami įstatymų leidėjo valia įtvirtinti apribojimai pildyti atskirąjį skundą. CPK 323 straipsnis nustato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.