- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-31
- Bylos Nr.
- AN2-106-519/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00046-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. D.
- Institucija
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius
- Kategorijos
- 1.2.4Administracinio nusižengimo padarymas tyčia (ANK 8 str.)
- 7.3Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti (ANK 110 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovo vyriausiojo specialisto Ž. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. D. skundas tenkintas bei panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylos teisena A. D. atžvilgiu nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo Z. Š. 2020 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 300 (trijų šimtų) eurų bauda.
1.1. A. D. nubaustas už tai, kad 2018 m. birželio 1 d., 09.30 val. (duomenys neskelbtini), tveriant tvorą prie (duomenys neskelbtini) g. buvo užimta gatvės juostai priklausanti teritorija. Tokiais savo veiksmais A. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą (b. l. 19-20).
2. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. D. skundas tenkintas bei panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo Z. Š. 2020 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylos teisena A. D. atžvilgiu buvo nutraukta. Nutarime konstatuota, jog byloje aptarti duomenys neginčytinai patvirtina, kad A. D. užtveriant tvorą buvo apribota galimybė kitiems asmenims naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi, nes patekimas į valstybinės žemės sklypą tiesiogiai priklausė būtent nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko valios, tačiau byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad A. D. užtverdamas tvorą, veikė tyčia ir sąmoningai, taip savavališkai užimdamas valstybei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį. Iš byloje surinktų įrodymų darytina išvada, kad A. D., tvorą valstybiniame žemės sklype užtvėrė dėl neatsargumo, neturėdamas tyčios ir nenumatydamas, kad dėl jo veikimo bus užvaldytas valstybinis žemės sklypas. Paaiškėjus minėtiems faktams, A. D. geranoriškai pastatytą tvorą nugriovė ir atlaisvino valstybinį žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju nenustačius A. D. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties, skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas ir administracinio nusižengimo bylos teisena A. D. atžvilgiu nutrauktina (b. l. 108-115).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso šalių atsiliepimai, prašymai
3. Apeliaciniu skundu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovas vyriausiasis specialistas Ž. K. (toliau – Institucija) prašo (sistemiškai aiškinant skundą) panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutartį, kuria administracinė bylos teisena A. D. atžvilgiu buvo nutraukta ir priimti naują sprendimą: palikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo Z. Š. 2020 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. skundo netenkinti.
1.1. Institucijos atstovas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu. Nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. A. D. buvo surašytas Administracinių nusižengimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (Registro objekto identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bei administracinis nurodymas, kuriuo buvo siūloma iki (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą sumokėti pusę minimalios baudos sumos, t. y. 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų. A. D. neįvykdžius administracinio nurodymo per ANK 610 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, 2020 m. sausio 29 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas Z. Š. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo minėtą administracinio nusižengimo bylą. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą A. D. veiksmuose buvo nustatyti visi keturi būtini administracinio nusižengimo požymiai: objektas, subjektas, objektyvioji pusė bei subjektyvioji pusė. Anot Institucijos atstovo, administracinio nusižengimo objektas – laisva valstybinė žemė, kurią A. D. užėmė apsitverdamas tvorą ne pagal savo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribas, subjektas – asmuo, užėmęs laisvą valstybinę žemę, objektyvioji pusė – A. D. veiksmai, kurie pasireiškė tvoros tvėrimu, o subjektyvioji pusė – pažeidėjo kaltė, t. y. tyčia.
1.2. Teigia, kad iš byloje esančių duomenų bei surinktų įrodymų galima daryti prielaidą, jog A. D. tverdamas žemės sklype tvorą galėjo tikslių savo žemės sklypo ribų nežinoti, tačiau tikėti patraukto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiais, jog jis ir po 2011 m. atliktų savo žemės sklypo kadastrinių matavimų nesuprato (galėjo nežinoti), kad pastatyta tvora yra už jo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų, nėra jokio pagrindo.
1.3. Institucijos atstovas apeliaciniame skunde pažymi, kad A. D. būdamas išsilavinęs žmogus, po 2011 m. atliktų jo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų, neabejotinai turėjo būti supažindintas su savo žemės sklypo ribomis bei turėjo suprasti, kad anksčiau jo pastatyta tvora (prie (duomenys neskelbtini) gatvės) yra už jam priklausančio žemės sklypo ribų. Šį faktą patvirtina 2011 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini) įmonės parengtas Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas. Minėto akto 2 punkte nurodyta, kad „žemės sklypo ribų paženklinimą atliko ir riboženklių įtvirtinimo vietas pažymėjo R. S.“. To paties akto 6 punkte pažymėta, kad „Žemės sklypų ribos paženklintos (2) riboženkliais: kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais“. Su šiuo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu A. D. buvo supažindintas pasirašytinai (13 akto punktas). Minėtame žemės sklypo plane yra labai aiškiai matomos (pažymėtos) šio žemės sklypo ribos, todėl Institucijos įsitikinimu, tiek pirmosios instancijos teismo išvada, tiek A. D. teiginiai, jog ir po atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų jam galėjo būti nežinoma, jog tvora yra pastatyta ne sklypo ribose, turėtų būti vertinama kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybine pozicija, kuria jis siekia įtikinti, jog jo veiksmuose jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtyje nėra subjektyviosios pusės požymio – tyčios (b. l. 119-122).
2. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta administracinių nusižengimų bylos teisena A. D. prašo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįsta bei palikti galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutartį.
1.2. Asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta administracinės bylos nusižengimo teisena A. D. teigia, kad Institucija klaidingai nurodo, jog jam inkriminuoto administracinio nusižengimo subjektyvioji pusė, t. y. tyčia, pasireiškia objektyviąja puse, t. y. tvoros tvėrimu. Kadangi jis tverdamas tvorą galėjo tikslių savo žemės sklypo ribų nežinoti ir valstybinę žemę užvaldyti netyčia, bet per neatsargumą, t. y. jis tverdamas tvorą, dar iki 2011 m. atliktų tikslių jam priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), matavimų, nežinojo tikslių žemės sklypo ribų, todėl neturėdamas tyčios užimti valstybinę žemę, ją užtvėrė tvora. Kaip teisingai, išnagrinėjęs skundą Telšių apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nesant vieno iš ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elemento, t. y. tyčios, jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį.
1.3. Pažymi, kad jo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), geodeziniai matavimai buvo atlikti 2012 m. liepos 26 d., pagal (duomenys neskelbtini) parengtą Skyriaus vedėjo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. 2011 m. lapkričio 10 d. patikrinus kadastrinių matavimų bylą (Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktas Nr. (duomenys neskelbtini), skyriaus specialistas atlikęs patikrinimą nustatė, kad kadastriniai matavimai atlikti teisingai, o po atliktų kadastrinių matavimų, pasikeitęs sklypo plotas iš (duomenys neskelbtini) ha į (duomenys neskelbtini) ha buvo patikslintas (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Institucijos patikslintas žemės sklypo plotas yra įregistruotas Nekilnojamo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypo ribos pažymėtos VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kadastro žemėlapyje, o tvora, kuri traktuojama esanti valstybinėje žemėje, jau buvo užtverta prieš atliekant geodezinius matavimus. Kadangi buvo patikslintas jam priklausančios žemės sklypo plotas, jis buvo įsitikinęs, jog viskas yra teisingai ir tvarkingai. Abejoti specialistų kompetencija neturėjo pagrindo, tačiau vėliau paaiškėjo, jog specialistai atlikto ne visus privalomus veiksmus ir po daugiau nei septynerių metų jį nepagrįstai kaltina tuo, jog jis turėjo suvokti specialistų parengtus dokumentus ir už tai atsakyti. Pamini, jog būdamas žemės sklypo savininku jis privalėjo pasirašyti tiek parengtame žemės sklypo plane, tiek žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte, nes priešingu atveju, žemės sklypo planas nebūtų buvęs įregistruotas VĮ „(duomenys neskelbtini)“.
1.4. Apibendrindamas savo atsiliepimą A. D. nurodo, kad tyčios jo veiksmuose tveriant tvorą užimti valstybinę žemę – nebuvo (b. l. 127-131).
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Institucijos apeliacinio skundo, A. D. atsiliepimo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir apeliacinės instancijos teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas A. D. atžvilgiu administracinio nusižengimo pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį teiseną, padarė neteisingas išvadas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra inkriminuojamo nusižengimo sudėties, t. y. tyčios.
1.1. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
2. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.
3. Pagrindinis kriterijus, sprendžiant ar yra kaltininko veikoje objektyviosios pusės požymis užėmimas ar ne, yra tai, kaip laisvai valstybine žeme gali naudotis bet kuris kitas visuomenės narys. Be to, Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-444-2789/2009, N575-2494/2010; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-2013).
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylos teiseną A. D. atžvilgiu nutraukė, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju nebuvo galima padaryti kategoriškos išvados, jog jis inkriminuojamą administracinį nusižengimą padarė tyčia, tačiau su šia išvada apeliacinės instancijos teismas nelinkęs sutikti.
5. Administracinio nusižengimo byloje apylinkės teismo buvo įvertinta ši bylos medžiaga: 2018 m. vasario 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo gautas (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkės I. R. prašymas, kuriame nurodyta, kad valdybai patikrinus sodininkų bendrijai priklausančias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sklypus nustatyta eilė pažeidimu, t. y. sodininkų sklypų ribos neatitinka pagal geodezinius matavimus. Prašyme patikrinti sklypus nurodytas ir A. D. (duomenys neskelbtini) esantis sklypas (b. l. 80). 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriuje gautas 2018 m. rugpjūčio 2 d. A. D. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog nesutinka su Institucijos nustatytomis aplinkybėmis, kadangi jo žemės sklype atlikus geodezinius matavimus buvo nustatytas privatizuoto žemės sklypo viršplotis (duomenys neskelbtini) ha, kuris buvo užfiksuotas, apskaitytas ir įregistruotas VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškinime A. D. taip pat nurodė, kad nuo 2011 m. gruodžio 7 d. privatizuoto žemės sklypo ribos nesikeitė, o tvora buvo užtverta prieš atliekant geodezinius matavimus, jis neturėjo tikslo, tyčios ir neketino užimti laisvos valstybinės žemės (b. l. 68). 2018 m. birželio 13 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kvietė A. D. (duomenys neskelbtini) atvykti į (duomenys neskelbtini) skyrių dėl minėto nusižengimo aplinkybių išaiškinimo ir administracinio nusižengimo protokolo pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį surašymo (b. l. 59-60). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausioji specialistė J. M. 2018 m. rugpjūčio 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu, kuriuo konstatavo A. D. veiksmuose esant ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, ir pasiūlydama jam susimokėti pusę sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų baudą. Administracinis nurodymas savanoriškai įvykdytas nebuvo (b. l. 56-57).
1.1. Vėliau, 2019 m. kovo 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius atliko pakartotinį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad faktiškai naudojamos ribos nesutampa su privatizuotomis ribomis. Už privatizuotų ribų, valstybinėje žemėje užtverta tvora, pasodinti medžiai, dalis voljero, ūkinė veikla yra vykdoma apie (duomenys neskelbtini) m² plote valstybinės žemės. Žemės naudojimosi tvarkos pažeidimas nepašalintas, valstybinė žemė neatlaisvinta (b. l. 44-49). 2019 m. balandžio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – Statybos inspekcija) dėl privalomojo nurodymo surašymo A. D., siekiant, kad valstybinėje žemėje būtų pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai (b. l. 41-43).
Žemesnės instancijos teismas
1.2. 2019 m. gegužės mėn. Statybos inspekcija raštu informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrių, kad 2019 m. gegužės 21 d. atlikus patikrinimą vietoje nustatyta, kad žemės sklype, pagal tarnybos pateiktą situacijos schemą ir tikrinant faktines aplinkybes nustatyta, kad aptvėrimo bendras ilgis yra (duomenys neskelbtini) m, tačiau dalis aptvėrimo įrengta pastačius tvorą (bendras tvoros ilgis valstybinėje žemėje – (duomenys neskelbtini) m), o likusi dalis – (duomenys neskelbtini) m aptvėrimo įrengta suformavus tujų gyvatvorę. Tvora šiaurinėje sklypo dalyje (ilgis (duomenys neskelbtini) m) įrengta išbetonavus (duomenys neskelbtini) m cokalinę dalį, įrengus metalinius stulpelius, tvoros užpildą padarant iš lentų. Rytinėje pusėje (ilgis – (duomenys neskelbtini) m) yra analogiška tvora be gelžbetoninės cokalinės dalies. Statybos inspekcija patikrinimo metu taip pat nustatė, kad A. D., pastatęs (duomenys neskelbtini) grupės tvorą valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), neturėdamas privalomo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo, pažeidė Reglamento 50 punkto reikalavimus, todėl nurodytos tvoros statyba laikoma neteisėta. A. D. 2019 m. gegužės 23 d. Statybos inspekcija surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodė nugriauti (duomenys neskelbtini) grupės tvorą, pastatytą valstybinėje žemėje šalia sklypo ir sutvarkyti statybvietę iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 33-37). A. D. 2019 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. sausio 6 d. pranešimais informavo Statybos inspekciją ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrių apie žemės sklype pašalintus pažeidimus – nugriautą tvorą, bei pridėjo šį faktą patvirtinančias foto nuotraukas (b. l. 6-9, 23-28). 2020 m. sausio 6 d. A. D. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2011 m. lapkričio 10 d. patikrinus kadastrinių matavimų bylą (Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir skyriaus specialistas atlikęs patikrinimą nustatė, kad kadastriniai matavimai atlikti teisingai ir sklypo ribos pažymėtos VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kadastro žemėlapyje, o tvora kuri traktuojama esanti valstybinėje žemėje, jau buvo užtverta prieš atliekant geodezinius matavimus ir Skyriui bei Skyriaus atsakingiems darbuotojams priimant šiuos sprendimus jau buvo žinoma apie tai. Pareiškėjo manymu, nuo galimai padaryto teisės pažeidimo momento yra praėjęs ilgesnis nei 2 (dviejų) metų terminas, per kurį buvo galima paskirti administracinę nuobaudą, todėl vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 39 straipsnio nuostatomis, prašo nutraukti administracinę teiseną jo atžvilgiu, kadangi administracinio nusižengimo teisena negalima, suėjus administracinių nuobaudų skyrimo terminui. Pažymėjo, kad Žemės naudojimo patikrinimo aktuose užfiksuoti galimi žemės naudojimosi tvarkos pažeidimai yra pašalinti ir valstybinė žemė yra atlaisvinta (išardyta tvora, sutvarkyta statybvietė) (b. l. 10).
6. Taigi, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2018 m. birželio 5 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 61-63), fotolentelių (b. l. 66-67), užimtos žemės situacijos schemos bei kadastro žemėlapio (b. l. 64-65), 2018 m. birželio 5 d. Žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams Kontrolinio klausimyno (b. l. 68-70), 2018 m. balandžio 4 d. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 73-77), 2012 m. liepos 26 d. žemės sklypo plano kadastrinių matavimų (Žemės sklypo plano), kuriuos atliko (duomenys neskelbtini) įmonė (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 78-79), 2019 m. liepos 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto situacijos brėžinio dėl šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) esančio kelio (b. l. 16-17), bei kitų byloje esančių duomenų matyti, jog A. D. tvora buvo užtverta ne privatizuotose sklypo ribose, t. y. tvora savavališkai užėmusi dalį valstybinės žemės ploto, kuri yra skirta bendro naudojimo keliui, kurioje užsodinti medžiai, pastatytas voljeras (dalis), trinkelėmis dengtas įvažiavimas (2018 m. birželio 5 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Tokiu būdu (valstybinėje žemėje pastačius tvorą) buvo apribojamos galimybės, t. y. trukdoma naudotis valstybine žeme – gatvės juostai priklausančia dalimi. Šių aplinkybių iš esmės neneigė ir pats A. D., kuris apylinkės teismo posėdžio metu paaiškino, jog prieš tveriant tvorą buvo iškviesti matininkai, kad pažymėtų riboženklius, kurie sukalė kuolus. Pagal pažymėtus riboženklius buvo aptverta tvora. 2011 metais atvažiavęs geodezininkas padarė matavimus, atidavė bylą pridavimui, jie buvo patvirtinti žemėtvarkos ir sodų pirmininkės parašais, visi parašai buvo sudėti ir jokių pažeidimų nebuvo rasta. Po atliktų geodezinių matavimų jis buvo įsitikinęs, kad tvora yra jo sklypo ribose, kadangi viskas buvo patvirtinta, nes jei būtų buvę kažkas blogai jam būtų buvę pasakyta. Taip gyveno, kol praėjus 7 (septyniems) metams atvažiavo Nacionalinė žemės tarnyba ir pasakė, kad jie yra užėmę valstybinę žemę. Su tarnybos priimtais aktais susipažino, iš pradžių su jais nesutiko, kol pradėjo gilintis. Jie išsikvietė geodezininką, kuris permatavo sklypą ir išaiškėjo, kad tvora išlindus. Tada jis suprato, kad tvora yra pastatyta valstybiniame žemės sklype, tai paaiškėjo 2019 metais ir jis minėtą tvorą nugriovė (b. l. 105).
8. Liudytoja apylinkės teisme apklausta D. D. savo parodymais patvirtino A. D. nurodytas aplinkybes, susijusias su valstybinėje žemėje pastatyta tvora (b. l. 105).
9. Apygardos teismo vertinimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, yra aiškus tiek A. D. savavališkai užimto žemės ploto dydis (duomenys neskelbtini) m²), tiek jo konkreti vieta, t. y. geodeziškai pamatuotų žemės sklypų plane, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei paties A. D. užsakymu atliktų geodezinių matavimų 2019 m. liepos 22 d. situacijos brėžinyje aiškiai matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), papildomai užima (duomenys neskelbtini) ha valstybinės žemės (skaičiuojant su pastatyta tvora) plotą. Be to, apygardos teismo vertinimu, priešingai nei konstatuojama skundžiamoje žemesnės instancijos teismo nutartyje, esant byloje aptartiems ir apylinkės teismo išsamiai skundžiamojoje nutartyje išanalizuotiems duomenims, kurie patvirtina, jog A. D. užimtas ir naudojamas žemės sklypo dalis (su pastatyta tvora) yra akivaizdžiai įsiterpusi į valstybinę žemę (patvirtina jau paminėti faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai, fotolentelės, užimtos žemės situacijos schemos, Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas ir kiti duomenys).
10. 2019 m. kovo 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius atlikus pakartotinį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu buvo nustatyta, kad faktiškai naudojamos ribos nesutampa su privatizuotomis ribomis. Už privatizuotų ribų, valstybinėje žemėje užtverta tvora, pasodinti medžiai, dalis voljero, ūkinė veikla yra vykdoma apie (duomenys neskelbtini) m² plote valstybinės žemės. Žemės naudojimosi tvarkos pažeidimas nepašalintas, valstybinė žemė neatlaisvinta (b. l. 44-49). Taigi, net ir po šio Institucijos patikrinimo, tiek asmenį patikrinus 2018 m. birželio 1 d., A. D. nesiėmė jokių veiksmų pats pašalinti Institucijos nustatytą pažeidimą, ginčijo savo kaltę. A. D. 2019 m. gegužės 23 d. Statybos inspekcijai surašius privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodė nugriauti (duomenys neskelbtini) grupės tvorą, pastatytą valstybinėje žemėje šalia sklypo ir sutvarkyti statybvietę iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 33-37), jis kreipėsi į specialistą dėl žemės sklypo ribų išmatavimo, po ko nustačius, kad jo pastatyta tvora yra valstybinėje žemėje, tik tada nugriovė nelegaliai valstybinėje žemėje pastatytą tvorą (b. l. 6-9, 23-28).
11. Todėl apygardos teismas įvertinęs byloje surinktą medžiagą konstatuoja, kad nėra abejonių, jog tokios tvoros pastatymas valstybinės žemės sklype neabejotinai pažeidžia kitų asmenų teises netrukdomai naudotis valstybine žeme, prie jos esančio kelio ruožu ir tai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytos neteisėtos veikos – savavališko žemės užėmimo objektyviuosius požymius. Tokiu būdu pastačius tvorą, kuri apriboja laisvą naudojimąsi valstybine žeme, kelio ruožą, savavališkai buvo užimta valstybinės žemės, t. y. kelio, dalis.
12. Institucijos apeliacinio skundo teiginiai, neva A. D. tyčinė kaltė yra įrodyta dėl to, kad po 2012 m. atliktų jo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų, neabejotinai turėjo būti supažindintas su savo žemės sklypo ribomis bei turėjo suprasti, kad anksčiau jo pastatyta tvora (prie (duomenys neskelbtini) gatvės) yra pastatyta už jam priklausančio žemės sklypo ribų, laikytini pagrįstais.
12.1. Akivaizdu, kad iš administracinėje byloje pateikto 2012 m. liepos 26 d. žemės sklypo plano kadastrinių matavimų (Žemės sklypo plano), kuriuos atliko (duomenys neskelbtini) įmonė (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini) plotas sudaro (duomenys neskelbtini) m². Žemės sklypas yra pažymėtas (duomenys neskelbtini) riboženkliais, (duomenys neskelbtini) formos, besiribojantis su (duomenys neskelbtini) gatve ir (duomenys neskelbtini) atskirais sklypais. Be to, iš minėto žemės sklypo plano matyti, kad teritorijos dalis, kuri ribojasi su šiaurine (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi yra aptverta tvora. Po atliktų kadastrinių matavimų, A. D. su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2011 m. spalio 23 d. žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte, ir nustatytu plotu sutiko 2012 m. liepos 26 d. pasirašytinai. (duomenys neskelbtini) VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo vyresnioji kadastro specialistė sklypo ribas pažymėjo kadastro registre (b. l. 78-79). Todėl, įvertinus tai, kad A. D. savo parašu patvirtino 2012 m. liepos 26 d. žemės sklypo sudarytą kadastrinių matavimų planą, bei matydamas, kad jo pastatyta tvora yra pastatyta ne jo žemės sklypo ribose, turėjo tai suprasti, o iškilus neaiškumams dėl tvoros tokio plano nepasirašyti neišsiaiškinus situacijos, juolab duomenų, kurie leistų teigti, kad A. D. yra neveiksnus ar negali suprasti jam pateikto žemės sklypo kadastrinio plano, nėra.
12.2. Kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. ANK 7 ir 8 straipsniuose, įtvirtinančiuose kaltės formas ir rūšis, apibūdinami kiekvienai kaltei – vientisam psichiniam procesui, santykiui su daroma veika ir jos padariniais – būtini, neatskiriamai kartu egzistuojantys ir vienas kitą lemiantys intelektinis bei valinis elementai. Kaip minėta, apibūdinant veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, intelektinis tiesioginės tyčios elementas pasireiškia ANK uždraustos pavojingos veikos pobūdžio suvokimu, o valinis elementas pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys, todėl teismo sprendime ji turi būti nustatyta, ji negali būti preziumuojama, turi būti nurodomi argumentai, iš kurių būtų matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.
12.3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad jis neturėjo tyčios savavališkai užimti valstybinės žemės, tačiau susipažinus su administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, matyti, kad A. D. net ir atlikus 2012 m. liepos 26 d. akivaizdu, kad valstybinės žemės dalį, kurią pastatydama tvorą užėmė A. D., jis naudojo savo reikmėms. Šios aplinkybės patvirtina apeliacinio skundo argumentus, kad A. D. jam inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė ne tyčia, todėl įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, surinktus įrodymus, anksčiau pateiktus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su išvada, kad būtent A. D. atliko jam inkriminuojamus veiksmus, t. y. savavališkai užėmė valstybinę žemę. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 110 straipsnio 1 dalyje.
1. Be to, A. D. atsiliepimo ir skundo, pateikto apylinkės teismo argumentai, jog ir po atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų jam galėjo būti nežinoma, jog tvora yra pastatyta ne sklypo ribose, o atliekant matavimus tvora jau buvo pastatyta yra vertintini kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybine pozicija, kuria siekiama išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. A. D. apylinkės teismo skunde nurodytas argumentas, kad pastatyta tvora buvo suderinta su sodininkų bendrijos pirmininku yra atmestinas, kadangi net ir įrodžius tai, kad sodininkų bendrijos pirmininkas žinojo apie neteisėtai pastatytą tvorą, ši aplinkybė nepašalina asmens administracinės atsakomybės.
2. Už administracinį nusižengimą pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį numatyta bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Parenkant baudos dydį A. D. pažeidimų nenustatyta, bauda individualizuota tinkamai, nes jam paskirta minimalaus dydžio bauda.
3. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai panaikino Institucijos 2020 m. sausio 29 d. nutarimą ir A. D. atžvilgiu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama ir Institucijos 2020 m. sausio 29 d. nutarimas paliekamas galioti.
4. Atskirai pažymėtina, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje ir nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu pagrįstai vadovavosi ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, tačiau turėjo vadovautis ANK 642 straipsnio 4 dalimi, ir priimti ne nutartį, o nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – palikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo Z. Š. 2020 m. sausio 29 d. nutarimą nepakeistą, o administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.