- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-15
- Bylos Nr.
- 2S-561-186/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- D. S.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. S. atstovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. K. , UAB „Rėvalsa“ akcininkas, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. S. , prašydamas teismą priteisti iš atsakovo D. S. UAB „Rėvalsa“ naudai 58257,98 Lt žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, jog žala bendrovei buvo padaryta dėl to, jog atsakovas, būdamas UAB „Rėvalsa“ vadovu, nesant visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, nuolat be pagrindo didino sau atlyginimą.
Ieškovas A. K. prašė teismą nepranešus atsakovui skubiai pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštų reikalavimų ribose – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, neviršijant 58257,98 Lt sumos. Savo prašymą grindė tuo, jog pareikšto ieškinio turtinių reikalavimų suma yra didelė, t.y. 58257,98 Lt, o atsakovas yra fizinis asmuo, kuris nutraukė darbo santykius su UAB „Rėvalsa“, ir nėra duomenų, ar jis šiuo metu gauna kokių nors pajamų. Žala, dėl kurios atlyginimo kreipėsi ieškovas, buvo padaryta neteisėtais ir nesąžiningais atsakovo veiksmais, dėl ko yra grėsmė, jog sužinojęs apie pareikštą ieškinį atsakovas gali jam priklausantį turtą perleisti tretiesiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2007-04-05 nutartimi nutarė uždėti areštą atsakovui D. S. priklausantiems nekilnojamiesiems, kilnojamiesiems daiktams, piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms, esantiems pas atsakovą arba trečiuosius asmenis 58257 Lt sumai. Teismas tenkino ieškovo prašymą dėl atsakovo turto arešto, nes pareikštas ieškinio reikalavimas dėl piniginių sumų priteisimo yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma yra didelė, ieškovas nurodė aplinkybes, kurios sudaro prielaidą manyti, jog teismo sprendimas gali tapti neįvykdomu arba sunkiai įvykdomu.
Šalies argumentai
Atsakovo D. S. atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-04-05 nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. skunde nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonė būtina taikymo sąlyga – kad ieškinys preliminariai būtų pakankamai pagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieškovas žalos padarymo faktą grindė tuo, jog akcininkų susirinkimui nenustačius vadovo atlyginimo jam gali būti mokamas tik Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas. Tačiau ieškinys, apelianto nuomone, yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes teismų praktikoje ne kartą buvo pasakyti, jog visuotiniam akcininkų susirinkimui nenustačius vadovo atlyginimo, atlyginimas nustatomas pagal LR CK 6.758 str. 3 d. nustatytus kriterijus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vien tik ieškinio sumos dydis negali būti pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Laikinąsias apsaugos priemones prašančiam pritaikyti asmeniui tenka pareiga įrodyti galimo vengimo įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą faktą. Šių aplinkybių ieškovas neįrodė. Ieškovo teiginys, jog atsakovas nebedirba UAB „Rėvalsa“, dėl ko neturi pajamų, kurių galėtų pakakti teismo sprendimui įvykdyti, įrodo ieškovo nesąžiningumą, nes atsakovas pasitraukė iš UAB „Rėvalsa“ vadovo pareigų tik todėl, kad ieškovas kėlė nepagrįstas abejones dėl ieškovo interesų konflikto būnant kartu UAB „Rėvalsa“ vadovu ir akcininku. Apeliantas nurodo turintis didelės vertės nekilnojamojo turto, kurio pilnai užtektų ieškovo reikalavimams patenkinti. Ieškovo argumentus dėl atsakovo nesąžiningumo, nesvarstant klausimo dėl vadovo atlyginimo akcininkų susirinkimuose, paneigia susirinkimo protokolai, kuriuose užfiksuota, jog ieškovas susirinkimo metu dėl to nekėlė jokių klausimų ar pretenzijų. Ieškovo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartis nagrinėjamu atveju negalėtų būti taikoma dėl to, kad jos aplinkybės yra visiškai skirtingos nuo šios bylos. Apelianto manymu, teismas turėtų įvertinti, jog ieškovas nuolat kelia nepagrįstus ieškinius ir reikalavimus atsakovui, susijusius su UAB „Rėvalsa“ veikla.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo skundą atmesti, o Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-04-05 nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Ieškinio užtikrinimo priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebegalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto D. S. atstovo atskirojo skundo argumentą, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas preliminariai turėjo įvertinti ieškinio pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas laikinąją apsaugos priemonę, nevertina ieškinio pagrįstumo, nes tai svarstytina nagrinėjant bylą iš esmės, įvertinant visas bylos aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus, teismui priimant sprendimą dėl ieškovo reikalavimų. Taikant laikinąsias apsaugos priemones iki byla bus išspęsta iš esmės, vertinamos kitos aplinkybės, t.y. grėsmė, jog galimai ieškovui palankus sprendimas nebus įvykdytas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Todėl teisėjų kolegija nenagrinėja apelianto argumentų dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo ir dėl šių apelianto argumentų nepasisako.
Kolegija sutinka, jog taikant laikinąsias apsaugos priemonės svarbus šalies, kurios turtui prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, turtinės padėties, jos finansinių galimybių įvertinimas. Taip pat itin svarbią reikšmę, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi ir ieškinio reikalavimų dydis, kadangi ieškinio sumos (reikalavimo) dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovo A. K. pareikšto ieškinio reikalavimų atsakovui D. S. suma – 58.257,98 Lt – yra didelė ir galėtų apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju, ypač atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra fizinis asmuo. Nors apeliantas teigia, jog ieškovo prašoma priteisti pinigų suma nėra jam didelė ir ateityje jis galėtų įvykdyti teismo sprendimą dėl šios sumos priteisimo, tačiau prie atskirojo skundo nepateikti įrodymai, patvirtinantys šiuos atsakovo teiginius (LR CPK 178 str., 185 str.). Kiti skundo argumentai nepaneigia teismo išvados, jog pareiškimo suma yra atsakovui didelė ir, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas gali pasunkėti (LR CPK 178 str., 185 str., 144 str. 1 d.).
Atsakovui išaiškintina, jog civilinio proceso įstatymas, įvertindamas tam tikras atsakovo teisių garantijas, numato, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo, pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (LR CPK 147 str. 1 d.). Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumą ir protingumą bei šių priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Ši įstatymo norma suteikia teisę atsakovui prašyti užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą bet kuriuo metu, netgi po to, kai laikinosios apsaugos priemonės jau pritaikytos. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties priėmimas neatima iš apelianto teisės kreiptis į pirmosios instancijos teismą su atitinkamu prašymu. Be to įstatymas numato ir nuostolių atlyginimo galimybę (CPK 147 str. 3 d.).
Remdamasi anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nenustatyta pagrindų, nurodytų LR CPK 329 str., 330 str., dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat LR CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.