- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- e1-1572-476/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30949-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Kaltinamasis
- A. A.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokurorės J. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirba pagal verslo liudijimą, teistas:
1) 2020 m. gegužės 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėn.;
2) 2021 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų pagal BK 286 straipsnį 32 MGL (1 600 Eur) bauda;
3) 2022 m. vasario 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų pagal BK 309 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėn. ir 32 MGL (1 600 Eur) bauda; laisvės apribojimo bausmė atlikta, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 159 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2023 m. rugpjūčio 15 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrai su nepilnamečiu sūnumi D. A., tyčia, dešine ranka apkabinęs šalia ant suoliuko sėdinčiai G. B. kaklą, pastarąją smaugė, taip atimdamas galimybę jai priešintis, tęsiant nusikalstamus veiksmus ir jam laikant G. B., D. A. iš dešinės kelnių klešnės ištraukė ir tokiu būdu bendrai pagrobė G. B. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Allview M20“, kurio vertė 24,90 Eur su beverte SIM kortele, tokiais veiksmais nukentėjusiajai G. B. padarė 24,90 Eur turtinę žalą ir sukėlė fizinį skausmą.
Be to, A. A. įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, o būtent: 2023 m. rugpjūčio 15 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad sūnus D. A. yra nepilnametis, garsiai sakydamas „paimk iš kišenės telefoną“, įtikino sūnų ištraukti iš nukentėjusiosios G. B. dešinės kelnių klešnės mobilaus ryšio telefoną „Allview M20“ ir jį pagrobti.
Ikiteisminio tyrimo metu A. A. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2023 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos nepamena, pas jį namus, esančius (duomenys neskelbtini), buvo atvykęs sūnus D. A., kuriam 15 metų. D. gyvena atskirai su mama R. M. (duomenys neskelbtini). Sūnus D. pas jį iki įvykio atvažiuodavo gana dažnai, nes jų santykiai buvo artimi ir jis pats norėdavo bendrauti. Apie įvykį paaiškino, kad tikslios dienos dabar nepamena, bet sutinka, kad galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, vakare apie 19.00 val., su sūnumi D. ir draugu V. R. ėjo į (duomenys neskelbtini) atsigerti alaus. Eidami į (duomenys neskelbtini) alaus turėjo nusipirkę iš ankščiau. Nuėjus į (duomenys neskelbtini) su V. pravarde „(duomenys neskelbtini)“ atsisėdo ant suoliuko ir pradėjo gerti alų, o sūnus D. buvo kažkur šalia. Šiuo metu tiksliai nepamena, ar V. sėdėjo ant to paties suoliuko ar ant esančio šalia. Pamena, kad su V. geriant alų, prie jų nuo (duomenys neskelbtini) ėjo iš matymo pažįstama G., kurios pavardė lyg B.. G. pamačiusi jį su V. ėjo tiesiai link jų. Eidama G. rankoje laikė maišelį, kuris buvo lyg juodos spalvos. Atėjusi arčiau G. nieko nesakiusi atsisėdo ant suoliuko šalia jo. G. sėdėjo jam iš dešinės. Atsisėdusi G. iš maišelio išsitraukė alaus butelį ir ketino gerti ar iškart pradėjo gerti. Kažkuriuo metu G. atsisėdusi šalia iš kažkur išsitraukė mobilaus ryšio telefoną. Šiuo metu tiksliai nepasakys iš kur, bet mano, kad iš kelnių. Jis matė, kad G. turi mobilaus ryšio telefoną, kuris buvo juodas su raudonu dangteliu. Kai G. atsisėdo šalia, ji pradėjo kažką jam sakyti. Ką tiksliai sakė nepamena, bet esmė, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu jie vienas kitą iškeikė necenzūriniais žodžiais ir viskas. Tuo konfliktas baigėsi. Po to, G. dar kažką pasakė ir jis tada jai nieko neatsakęs, dešine ranka apkabino jos kaklą ir pradėjo stipriai smaugti. Pradėjus smaugti G., kažkuriuo metu pasakė šalia buvusiam sūnui D., kad jis paimtų iš jos mobilaus ryšio telefoną. Kuriuo smaugimo metu liepė sūnui paimti iš G. mobilaus ryšio telefoną dabar nepasakys, bet esmė ta, kad tuo metu G. dar tikrai smaugė. Sūnui nepasakė, kur G. telefonas. A. A. mano, kad sūnus pats matė, kur G. įsidėjo telefoną, nes jis visą laiką buvo šalia. Po pasakymo sūnus D. nieko nelaukęs greitai pasilenkė prie G. ir ištraukė mobilaus ryšio telefoną. Jei neklysta, jis buvo užkištas už kažkurios kelnių klešnės. Kai sūnus ištraukė mobilaus ryšio telefoną, jis greitai atsitraukė nuo G. ir stovėjo netoli. G. jis dar smaugė. Smaugti baigė tada, kai pamatė, kad ji dūsta. Kai G. smaugė, ji savo rankomis lyg nebandė atitraukti jo rankos, kadangi ji buvo girta ir jau nebeturėjo jėgų priešintis. Kai atleido G. kaklą, ji papurtė galvą, atsistojo ir griebusi už maišelio kažkur išėjo. Išeidama G. nieko nebesakė, nes greitai ėjo tolyn. Kai G. išėjo, sūnus lyg pats padavė G. mobilaus ryšio telefoną, kurį jis iš karto išjungė. Supratęs, kad gali kilti bėdų, jis sūnui D. ir V., kuris visą laiką buvo kažkur šalia ir turėjo viską matyti, pasakė, kad eitų iš tos vietos. Einant link namų, už kokių 20 metrų ar daugiau, jis priėjo malkinę ir ten už stogo užkišo G. mobilaus ryšio telefoną. Telefoną paliko ten, nes nenorėjo, kad rastų pas jį. Paleidęs G. suprato, kad, jei ji kreipsis į policijos pareigūnus ir jie ras jos telefoną, jis turės rimtų bėdų. Kur paliko telefoną, matė sūnus ir V.. Palikę telefoną ėjo tiesiai į jo namus, kur toliau gėrė alų. A. A. teigė, kad kai kurių įvykio aplinkybių gali neprisiminti ar nurodyti netiksliai, kadangi kelias dienas prieš įvykį buvo pradėjęs vartoto alkoholį. Tuo metu, kai paliko G. telefoną, jis negalvojo kada jį pasiims. Tada tik norėjo, kad viskas užsimirštų ir tik vėliau būtų pasiėmęs telefoną. Dėl ko tiksliai liepė sūnui pagrobti G. mobilaus ryšio telefoną, šiuo metu tiksliai nepasakys. Gal norėjau jį pasilikti, o gal todėl, kad ji neiškviestų policijos pareigūnų. Liepdamas savo nepilnamečiui sūnui D. paimti iš G. telefoną tuo metu, kai ją smaugė, puikiai suprato, kad sūnui liepė daryti nusikalstamą veiką. A. A. teigė, kad tuo metu pasielgė lengvabūdiškai ir apie pasekmės negalvojo. Dėl to, kad smaugdamas G. B. kaklą jai sukėlė fizinį skausmą ir abu su sūnumi pagrobė jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną, jis nuoširdžiai gailisi. Gailisi ir dėl to, kad sūnų įtraukė į nusikalstamą veiką. Dabar supranta, kad pasielgė negerai, ateityje pažada nebenusikalsti. A. A. teigė, kad po įvykio buvo sutikęs G. ir jos nuoširdžiai atsiprašė. G. jam atleido ir teigė, kad pretenzijų nebeturi ( 2 t., e. b. l. 44-48; 59-63).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. A. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. vakare, galėjo būti apie 19.00 val., tikslaus laiko nepasakys, ėjo nuo (duomenys neskelbtini) link savo namų. Eidama link namų (duomenys neskelbtini) pamatė sėdintį, iš matymo pažįstamą, A. A. su sūnumi. Jo sūnaus iki tol nepažinojo, apie jį sužinojo po įvykio. A. A. (duomenys neskelbtini) gėrė, o ką darė jo sūnus nežino. Eidama į namus buvo stipriai išgėrusi. Nepamena, ar dar tuo metu kas nors buvo (duomenys neskelbtini) su A. A. ir jo sūnumi. Pamačiusi pažįstamą, ji nusprendė nueiti prie jų ir pakalbėti. Ji su savimi turėjo vieną butelį 1 litro talpos alaus. Priėjus arčiau iš pradžių A. A. jai nieko nesakė, tačiau atsisėdus šalia jo ant suoliuko, jis pradėjo keikti ją necenzūriniais žodžiais. Kodėl jis keikė ir visaip ją įžeidinėjo, G. nežino, nes prieš tai konflikto su juo nėra turėjusi. Gal būdamas girtas jis palaikė ją kitu asmeniu. Kai A. A. ją įžeidinėjo, jam nieko atgal nesakė. Išklausiusi ką jis kalba, ji ramiai pasakė, kad jis kažką maišo ir tada A. A. nurimo. Ant suoliuko ji prisėdo A. A. iš dešinės. A. A. iš kairės kažkas dar sėdėjo, mano, kad gal jo sūnus. Tiksliai nepamena, kas ten sėdėjo, nes net nespėjo įsižiūrėti. Kai ji prisėdo ant suoliuko, iš maišelio, nors pirminėje apklausoje nurodė, kad turėjo rankinę, išsitraukė mobilaus ryšio telefoną „Allview“. Maišelyje dar buvo suvyniota striukė ir alaus butelis. Pažiūrėjusi kiek valandų, ji mobilaus ryšio telefoną užsikišo už atraitotos iki kelių dešinės kelnių klešnės. Dažniausiai ten deda mobilaus ryšio telefoną, kai kelnės būna be kišenių. Užsikišus telefoną net nespėjo atsidaryti alaus butelio, kai A. A. nieko nesakęs, staiga viena ranka apglėbė kaklą ir pradėjo stipriai spausti. Kai A. A. stipriai spaudė kaklą, ji juto fizinį skausmą, kurį 10 balų sistemoje, kai 10 balų skaudžiausia, vertina 5 balais. Ar A. A. kam nors ką sakė, kai spaudė jos kaklą, ji nepamena. Viskas buvo labai greitai. G. B. teigė pamenanti, kad jai trūko oro, darėsi silpna. Ar smaugimo metu buvo praradusi sąmonę, ar ne, ji nepamena. Pamena tik tai, kad, kai A. A. paleido kaklą, ji staigiai spėjo pasiimti plastikinį maišelį ir nesidairydama ėjo toliau link savo namų. Eidama, kiek pamena, buvo nukritusi ant žemės, juto galvos svaigimą ir oro trūkumą. G. B. teigė, kad ji nejuto, kaip iš dešinės atraitotos kelnių klešnės buvo ištrauktas jos mobilaus ryšio telefonas. Telefoną galėjo ištraukti smaugimo metu. Mobilaus ryšio telefono pasigedo grįžusi į namus. Tada pagalvojo, kad A. A. su sūnumi galėjo paimti telefoną, nes mobilaus ryšio telefonas niekur kitur negalėjo iškristi, juolab jį turėjo iki įvykio. Įvykio dieną apie tai, kas nutiko, niekam nepasakojo ir niekur nesikreipė. Paskambinti policijos pareigūnams ir pranešti kas įvyko ji neturėjo iš ko. Kitą dieną, t.y. 2023 m rugpjūčio 16 d. apie pietus, tikslaus laiko nežino, ji nuėjo pas pažįstamą S. G.. Nuėjus į jo namus, kieme sutiko daugiau pažįstamų. Pas S. G. ėjo papasakoti, kas nutiko praeitą dieną ir paklausti, ar jis pažįsta tuos asmenis geriau nei ji. G. kieme buvo vaikinas pravarde „(duomenys neskelbtini)“, P., kurio vardo nežino ir pats S. G.. Jai nuėjus „(duomenys neskelbtini)“ su P. gėrė alų. Priėjus arčiau vaikinų, ji pradėjo pasakoti kas nutiko, o „(duomenys neskelbtini)“ išgirdęs pasakė, kad jis viską matė, nes tuo metu buvo šalia. Jis gėrė kartu su A. A.. „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad A. A. ją smaugė ir nurodė, kur paslėpė iš jos pagrobtą mobilaus ryšio telefoną. Kas ištraukė telefoną, „(duomenys neskelbtini)“ nepasakė arba ji nepamena. Kiek žino, telefonas buvo rastas ten, kur nurodė „(duomenys neskelbtini)“. Kai „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo pasakoti, kad viską matė, ji suprato, kad jis buvo įvykio vietoje ir būtent jis galėjo šaukti „paleisk ją“ ar kažką panašaus, nes ji pamena, kad kažkas taip sakė. P. išgirdęs kas nutiko, pasakė, kad ji negali tylėti ir apie tokį įvykį turi pranešti policijai. Pats P. surinko pagalbos numerį 112 ir trumpai papasakojo, kas nutiko. Tada nurodė pareigūnams, kur ją rasti, kad galėtų apklausti. Netrukus po skambučio atvyko policijos pareigūnai, kuriems papasakojo, ką prisiminė. Šiuo metu pamena šiek tiek daugiau nei iš pradžių, nes apie įvykį galvojo ir stengėsi prisiminti, kiek galima daugiau. Šiuo metu papasakojo viską, ką prisiminė. Ji negali nurodyti, kas konkrečiai pagrobė telefoną, nes dėl smaugimo trūko oro ir to nepastebėjo. Mobilaus ryšio telefoną galėjo pagrobti A. A. ar jo sūnus. Jo sūnaus vardo iki šiol nežino. Reikalui esant, tą jaunuolį pažintų. Mobilaus ryšio telefoną „Allview“ pirko maždaug prieš porą mėnesių (duomenys neskelbtini), šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Už telefoną mokėjo 24,90 eurų. Pinigus davė grynais, nes banko kortelės neturi. Nusipirkusi telefoną jo dokumentus paliko pas draugę, kuri telefono dokumentų neberanda. Su savimi turi tik telefono dėžutę, ant kurios parašyta kaina ir IMEI. Telefono SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). SIM kortelė buvo sena, nes ta pačia naudojosi labai daug metų. SIM kortelė labai mažos vertės, todėl pinigų sumos net neįvardino. Teisė pareikšti civilinį ieškinį išaiškinta. Civilinio ieškinio nereikš, jei atgaus mobilaus ryšio telefoną. Po A. A. smaugimo žymių ant kaklo neliko, pas medikus nesikreipė ir į ekspertizę nevažiavo. Ar dar kas nors matė įvykį, ji nežino. Jei A. su sūnumi jos atsiprašytų, ji atleistų ( 1 t., e. b.l. 62-63, 66-70).
D. A. parodė, kad jo tėvas A. A. su mama R. M. gyvena atskirai daug metų. Jis nuolat gyvena pas mamą R. M. (duomenys neskelbtini). Su tėvu A. A. bendrauja, kartais pas jį nuvažiuoja pabūti. Jo ir tėvo santykiai yra normalūs. Prieš įvykį pas tėvą A. į (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, buvo nuvykęs maždaug prieš savaitę. Būdamas pas tėvą kartais eidavo su juo padirbėti, kad užsidirbti pinigų. Tėvas A. alkoholį vartoja dažnai. D. A. apie įvykį parodė, kad tikslios dienos nežino, bet sutinka kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, ir laikas galėjo būti koks nurodytas, jis su tėvu A. ir jo draugu pravarde „(duomenys neskelbtini)“, vardo ir pavardės nepamena, iš namų ėjo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) ėjo trise. Nuėjus į (duomenys neskelbtini) tėvas su „(duomenys neskelbtini)“ gėrė „Euro“ alų, o jis gėrė nealkoholinį alų. Alaus tėvas su draugu turėjo eidami iš namų, tada parduotuvėje nebuvo sustoję. Kiek žino, tėvas A. ne dažai eina vartoti alkoholio į tą vietą. Kodėl tą dieną ėjo būtent ten, jis negali pasakyti. Pamena, kad tėvui su draugu pradėjus vartoti alkoholį, prie jų atėjo moteris, kurios nepažįsta, matė pirmą kartą. Atėjusi moteris buvo akivaizdžiai girta. Kiek žino, tėvas ir jo draugas „(duomenys neskelbtini)“ jos nekvietė, ji tiesiog sustojo eidama pro šalį. Atėjus minėtai moteriai tėvas su ja vienas kitą iškeikė, „koliojos“, bet nesimušė. Moteriai ir tėvui baigus pyktis, moteris atsisėdo ant suoliuko šalia jų ir pradėjo kartu gerti alų. Ar ji atsinešė savo alų, ar gėrė iš tėvo su draugu, jis nematė. Moteris su tėvu ir „(duomenys neskelbtini)“ sėdėjo ant vieno suoliuko, jis ant kito priešais juos. Ant suoliuko tėvas sėdėjo per vidurį, moteris jam iš dešinės pusės, o „(duomenys neskelbtini)“ tėvui iš kairės. Tik pradėjus gerti, tėvas A. iš niekur nieko sėdėdamas šalia moters, dešine ranka apkabino jos kaklą ir pradėjo smaugti. Jis suprato, kad tėvas smaugia moterį, nes ji akivaizdžiai pradėjo dusti. Ji sunkiai kvėpavo, matė, kad jai trūksta oro. Kai tėvas viena ranka smaugė moterį, kita ranka – kairė, buvo laisva. Jis su kaire ranka nieko nedarė. Smaugiama moteris nebandė nuo savo kaklo atitraukti tėvo rankų. Smaugdamas moterį tėvas garsiai pasakė „paimk iš kišenės telefoną“. Iš kur žinojo, kad moteris turi telefoną, jis nepasakys, nes nepamena. Kai tėvas liepė paimti telefoną, jis atsistojo ir pasilenkęs prie moters, nes sėdėjo nedideliu atstumu ir jam užteko pasilenkti, dešine ranka apčiupinėjo moterį ir pajutęs, kad už jos atraitytų kelnių, maždaug ties keliais yra užkištas mobilaus ryšio telefonas, jį paėmė. Kai paėmė iš moters telefoną, ji lyg nebandė rankomis jo sustabdyti ir neleisti paimti. Kai paėmė telefoną, tėvas paleido moterį. Jis ją smaugė tol, kol jis paėmė mobilaus ryšio telefoną. Paleidus moters kaklą, ji kažkaip įkvėpė oro ir išėjo tolyn. Kur ji nuėjo, D. A. nežino. Kai moteris išėjo, tėvas liepė paduoti jam telefoną. Tada iš šortų kišenės išėmė telefoną, nes tik paėmęs įsikišo į kišenę, ir padavė tėvui. Paėmęs mobilaus ryšio telefoną, tėvas jį iškarto išjungė. Tada jis liepė eiti lauk iš tos vietos. Išjungęs telefoną tėvas laikė rankose tol, kol eidami link namų, esančių (duomenys neskelbtini), ėjo keliu ir prie kažkokio gyvenamo namo malkinės užkišo telefoną po stogų. Malkinė yra netoli įvykio vietos. Tėvas sakė, kad išjungtą telefoną paliko malkinėje po stogu dėl to, kad nesusektų policijos pareigūnai. Jis nesakė, ką darys su telefonu, tačiau jis suprato, kad jis telefoną pasiims po kurio laiko. Kai tėvas užkišo telefoną po malkinės stogu, jie ėjo į jo namus. Kartu su jais visą laiką buvo tėvo draugas „(duomenys neskelbtini)“. Jis viską matė. Matė, kaip tėvas smaugė moterį, o jis paėmė iš jos telefoną. D. A. parodė, kad jis su tėvu iš anksto nebuvo susitarę, kad paims iš moters telefoną. Viskas vyko labai greitai, prieš tai nieko nesitariant. Kodėl jis klausė tėvo, kai jis liepė paimti mobilaus ryšio telefoną iš moters, paaiškinti negali. Imdamas iš moters telefoną suprato, kad elgiasi netinkamai. D. A. teigė žinojęs, kad taip elgtis negalima. Kai tėvas liepė paimti iš moters mobilaus ryšio telefoną, jo balsas nebuvo griežtas. Jis kalbėjo normaliai. Jis nebuvo verčiamas imi telefono, jį paėmė savo noru. Kai tėvas smaugė moterį, o jis paėmė iš jos telefoną, kartu buvęs „(duomenys neskelbtini)“ lyg nieko nesakė, tiesiog žiūrėjo. Kiek pamena, mobilaus ryšio telefonas buvo raudonu dangteliu. Jis buvo mygtukinis. Po įvykio minėtos moters nematė ir su ja nebendravo. D. A. supranta, kad jo elgesys buvo netinkamas. Jis nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė . Ateityje pažada daugiau nebenusikalsti (1 t., e. b. l. 149-153).
Savo parodymus nepilnametis D. A. patvirtino parodymų patikrinimo metu (1. t., e. b. l. 156-166).
Liudytojas V. R. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d., apie 15.00 val., kartu su pažįstamu A. A. vartojo alkoholį – „Euro“ alų (duomenys neskelbtini) ant suoliukų. Tuo metu buvo tik dviese. Po kurio laiko, atėjo A. A. sūnus D. A., kuriam apie 15 m. Visai netrukus po D. A. atėjimo, gal praėjus 5 min., prie jų atėjo iš pažiūros neblaivi pažįstama G., kurios pavardės nežino. Ji atsisėdo šalia ir vartojo savo atsineštą alų „Herkus“. Netrukus A. pasiteiravo G., kiek yra valandų, o ši, iš atraitytų kelnių klešnės išsitraukė savo mobilaus ryšio telefoną ir pasakė jam laiką. Jis nebepamena, kiek tuomet buvo valandų. G. telefonas buvo vyšninės spalvos galiniu dangteliu pavadinimu lyg „Estar“ ar „Star“. Pasakiusi laiką G. savo telefoną vėl įsidėjo į tą pačią vietą – kelnių klešnę. Tuo pat metu, neištaręs nei žodžio, A. puolė prie G. ir apsikabinęs ją iš nugaros pusės, stipriai laikė už kaklo viena ranka. Jis prašė A. A. paleisti moterį, nes ji „pamėlynavo“ nuo stipraus smaugimo. A. jo neklausė ir G. nepaleido. Girtaujant G. su A. sėdėjo vienas šalia kito, o jis sėdėjo šalia A.. Tuo metu A. sūnus sėdėjo ant kito suolelio. Ranka suėmęs G. už kaklo A. laikė apie 2 minutes. Tik ranka sugriebęs G. kaklą, A. veido išraiška parodė sūnui vietą, kur gražina laikė telefoną. V. R. mano, kad D. suprato tėvo mimiką, nes tuo metu puolė prie moters ir ištraukė mobilaus ryšio telefoną. Už kaklo A. laikė G. tol, kol D. paėmė jos telefoną. Tada ją paleido. Po smaugimo G. apie 30 sekundžių buvo praradusi sąmonę. Ji visiškai nesiorientavo kur eiti, buvo pargriuvusi ant žemės. Atsistojusi užkelių metrų vėl nugriuvo ant žemės. Pavykus atsistoti, G. nieko nesakė ir išėjo. V. R. nežino, ar G. matė, kaip D. ištraukė jos telefoną. Jo manymu, dėl smaugimo ji nieko nepamena. Kitą dieną jis papasakojo G. apie įvykį, o jo buvo nustebusi dėl prarasto telefono, nes jo jau buvo pasigedusi. Jis papasakojo G., kad jos telefoną atėmė A. ir D.. G. išėjus, jis su A. ir D. trumpam liko ant suoliukų, tačiau po kokių 5 min. visi išėjo. Kai D. padavė A. G. telefoną, jis tuoj pat jį išjungė. Tada nuėjęs apie 20 metų į šalį, užkišo jį po malkinės stogu ir paliko. V. R. teigė, kad jis nesikišo, nes nenorėjo daugiau problemų. Jis manė, kad viską papasakos G.. Jam buvo ramu, nes G. telefonas buvo paslėptas ir niekas jo nebeėmė. Po įvykio su A. ir jo sūnumi D. alkoholio vartoti nuėjo į kitą vietą, kurios neįvardino. Daugiau apie įvykį nieko nepasakė (1 t., e. b. l. 104-106).
Liudytoja R. M. parodė, kad D. A. jos sūnus, o A. A. buvęs vyras. Ji su juo nebegyvena apie 14 metų. D. nuolat gyvena kartu su ja (duomenys neskelbtini). Be D. ji augina dar du nepilnamečius vaikus. D. su tėvu A. palaiko nuolatinius ryšius. Ji neprieštarauja, kad D. bendrautų su tėvu, kadangi tai jo tėvas ir jis renkasi bendrauti ar ne. Kartais ji išleidžia D. keletą dienų pabūti pas tėvą A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. D. liepdavo nevažiuoti pas tėvą tada, kai jis gerdavo. A. geria dažnai, tačiau būna taip, kad jis negeria net po kelias savaites. Prieš įvykį D. pas tėvą išleido 2023 m. rugpjūčio 7 d. A. jai skambino ir prašė išleisti sūnų pas jį. Jis pas tėvą buvo iki rugpjūčio 16 d. Grįžęs iš tėvo D. elgėsi keistai, ji matė, kad sūnus kaip ne savas. Jo pasiteiravus ar viskas gerai, ar nieko nenutiko, D. trumpai pasakė, kad viskas gerai ir nieko nepasakojo. Apie tai, kad D. su tėvu A. apiplėšė moterį ji nežinojo iki tol, kol iškvietė policijos pareigūnai į apklausą. Tik atvykusi į apklausą sužinojo, kas įvyko. D. nieko nepasakojo. Jo versiją išgirdo tik apklausos metu. Pasak R. M., ji su D. namuose sutaria gerai, tačiau visai kas kita, kai jis išeina į kitą aplinką. Daugiau apie įvykį R. M. nieko nepasakė (1 t., e. b. l. 109-112).
2023 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole nurodyta, kad G. B. pranešė, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) iš jos pagrobė telefoną (1 t., e. b. l. 7-13).
2023 m rugpjūčio 16 d. policijos registruojamų įvykių registre nurodyta, kad 11.24 val. gautas pranešimas, kad vakar vakare, (duomenys neskelbtini) iš pranešėjos pažįstami: A. A. ir D. A., atėmė telefoną, smaugė. Pranešėja nori rašyti pareiškimą (1 t., e. b. l.45-46).
2023 m. rugpjūčio 16 d. Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūrimas (duomenys neskelbtini) suoliukas. Suoliuko apžiūros metu ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota, nieko nepaimta. Toliau nuo suoliukų pietvakarių kryptimi maždaug apie 50 m. yra ūkinis pastatas. Apžiūrint pastatą, apie 2 m aukštyje ant lentos po šiferiu, rastas mobilaus ryšio telefonas „Allview“. Mobilaus ryšio telefono priekinė dalis su ekranu, mygtukais, juodos spalvos. Telefono galinis dangtelis yra raudonos spalvos. Mobilaus ryšio telefonas įvykio vietos apžiūros metu paimtas. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (1 t., e. b. l. 21-33).
2023 m. rugsėjo 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota G. B. priklausančio mobilaus ryšio telefono „Allview“ ir mobilaus ryšio dėžutės apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad mobilaus ryšio telefonas yra „Allview M20“. Mobilaus ryšio telefono IMEI(duomenys neskelbtini), IMEI(duomenys neskelbtini). Mobilaus ryšio telefono ir dėžutės apžiūros metu daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Mobilaus ryšio telefonas su dėžute gražinti nukentėjusiajai G. B. (1 t., e. b. l. 82-96).
2023 m. rugsėjo 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2023 m. rugpjūčio 16 d. 11.19 val. garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūrą. Garso įraše užfiksuota, kaip nukentėjusioji G. B. informavo bendrąjį pagalbos centrą, kad vakare ją užsmaugė ir pagrobė mobilaus ryšio telefoną iš matymo pažįstamas A. A. su sūnumi D. A.. G. B. teigė, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini). Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenurodė (1 t., e. b. l. 47-50).
2023 m. rugpjūčio 16 d. asmens apžiūros protokole pažymėta, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d., apie 14.55 val., atliekant G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), kūno apžiūrą, ant G. B. veido ir kaklo smurto žymių nerasta. (1 t., e. b. l. 71-78).
2023 m rugpjūčio 31 d. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktame nepilnamečio D. A. individualiame vertinime nurodyta, kad D. A. tėvai: motina R. M. ir tėvas A. A., gyvena atskirai. D. A. gyvena su mama R. M.. D. A. biologinis tėvas, pasak motinos, sūnaus ugdyme ir auklėjime nedalyvauja. Jų bendravimas epizodinis, nenuolatinis. Vaiko biologinė šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma, ne skyriuje buvo gauta pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Skyriuje buvo gauti pranešimai apie galimą smurtą prieš vaiką ir nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus (1 t., e. b. l. 127-131).
2023 m. spalio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo Audriaus Sadausko nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje dalyje nepilnamečio įtariamojo D. A. atžvilgiu BK 93 straipsnio pagrindais (1 t., e. b. l. 171-195).
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimo veika pasireiškia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja tik smurtą, o kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems tai matant ir neprieštaraujant (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016).
Šiame teismo baudžiamajame įsakyme išdėstytų įrodymų visuma, t. y. kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiosios, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, dokumentai, kuriuose užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai, teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. A. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o būtent, kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrai su nepilnamečiu sūnumi D. A., tyčia, dešine ranka apkabinęs šalia ant suoliuko sėdinčiai G. B. kaklą, pastarąją smaugė, taip atimdamas galimybę jai priešintis, tęsiant nusikalstamus veiksmus ir jam laikant G. B., D. A. iš dešinės kelnių klešnės ištraukė ir tokiu būdu bendrai pagrobė G. B. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Allview M20“, kurio vertė 24,90 Eur su beverte SIM kortele, tokiais veiksmais nukentėjusiajai G. B. padarė 24,90 Eur turtinę žalą ir sukėlė fizinį skausmą. Tuo pagrindu konstatuotina, kad veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Be to, BK 159 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką.
Ištyrus minėtus įrodymus, darytina neabejotina išvada, kad A. A., prašydamas įtikino savo nepilnametį sūnų D. A. įsitraukti į nusikalstamą veiką, t. y. 2023 m. rugpjūčio 15 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad sūnus D. A. yra nepilnametis, garsiai sakydamas „paimk iš kišenės telefoną“, įtikino sūnų ištraukti iš nukentėjusiosios G. B. dešinės kelnių klešnės mobilaus ryšio telefoną „Allview M20“ ir jį pagrobti, todėl A. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 159 straipsnį.
Prokurorė siūlo A. A. pagal BK 159 straispnį skirti 30 parų arešto bausmę, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą 90 parų arešto bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti trečdaliu, paskiriant galutinę, sumažintą 60 parų arešto bausmę; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie šiuo teismo sprendimu pridėti visą neatliktos bausmės dalį pagal 2022 m. vasario 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų sprendimą ir paskirti galutinę bausmę – 60 parų areštą ir 1 600 Eur baudą; tuo atveju, jei baudos dalis išieškota, įsikaityti ją į subendrintos bausmės dalį.
Teismas įvertinęs, kad kaltinamasis A. A. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, viena iš jų (BK 180 straipsnio 1 dalyje) priskiriama apysunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), o kita (BK 159 straipsnyje) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kad kaltinamasis buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kaltinamasis teistas (2 t., e. b. l. 15-23), baustas administracinių nusižengimų teisenos tvarka, paskutinį kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad netinkamai vykdė savo kaip tėvo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų (2 t., e. b. l. 11-14), vykdo veiklą, įsigijęs verslo liudijimą (2 t., e. b. l. 7-10), bei atsižvelgęs į tai, kad A. A. neprieštaravo prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (2 t., e. b. l. 72-75), skiria jam prokurorės siūlytas bausmes: pagal BK 159 straipsnį – 30 parų arešto, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK Specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą. Tokiais atvejais atskirus kaltininko nusikalstamus veiksmus jungia vieningas kaltininko sumanymas, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau jie kvalifikuojami pagal skirtingus specialios dalies BK straipsnius. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, t. y. apėmimo būdu.
Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką ir bylos aplinkybes A. A. įvykdytos veikos, numatytos BK 159 straipsnyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį – nepilnamečio D. A. įtraukimas į nusikalstamos veikos, t. y. plėšimo, padarymą buvo neatskiriama A. A. sumanymo įvykdyti plėšimą dalis, abi šios veikos įvykdytos tuo pačiu metu, todėl už nusikalstamas veikas, numatytas BK 159 straipsnyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrinamos bausmių apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatas – griežtesne bausme apimant švelnesnę.
Kaltinamasis A. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad A. A. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. e1-348-1065/2022, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių taisyklėmis, paskirta su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 32 MGL (1600 eurų) bauda subendrinta galutinė bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimas ir 32 MGL (1600 eurų) bauda. A. A. laisvės apribojimo bausmę atlikęs (2 t., e. b. l. 15-23).
BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Tuo pagrindu prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos galutinės subendrintos bausmės visiško sudėjimo būdu pridedama 2022 m. vasario 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalis – 1 600 Eur.
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. A. A. arešto bausme neteistas, yra darbingo amžiaus, vykdo veiklą pagal verslo liudijimą, turi nepilnametį išlaikytinį, dėl padaryto prisipažįsta, gailisi, todėl manytina, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti atidėjus arešto bausmės vykdymą 1 (metams), paskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, nustatant jo buvimo vietą probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, buvimo laiką – nuo 23.00 valandos nakties iki 06.00 valandos ryto, kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei įpareigojant per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., e. b. l. 64-65), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: mobilaus ryšio telefonas „Allview“, mobilaus ryšio telefono „Allview“ originali dėžutė, 2023 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių AVPK Pakruojo r. PK Veiklos skyriaus nutarimu grąžinti G. B., paliktini savininkės nuosavybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straispnyje ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straispnio 1 dalyje ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. A. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme apimant švelnesnę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, ir paskirti subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. A. galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrinti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą galutinę subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę su 2022 m. vasario 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – 32 (trisdešimt dviejų) MGL (1 600,00 Eur) bauda ir skirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę ir 32 (trisdešimt dviejų) MGL (1 600,00 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6, 10 punktais arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, nustatant jo buvimo vietą probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, buvimo laiką – nuo 23.00 valandos nakties iki 06.00 valandos ryto, kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei įpareigojant per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: mobilaus ryšio telefoną „Allview“, mobilaus ryšio telefono „Allview“ originalią dėžutę, palikti savininkės G. B. nuosavybei.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.