Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agvysta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad įmonės 2018 m. lapkričio 30 d. sudarė Tiekimo ir statybos rangos sutartį Nr. 953S-181129/_ (toliau – ir Sutartis). Vykdydama pagal šį sandorį prisiimtus įsipareigojimus, ieškovė atliko statybos darbus atsakovės nurodytame objekte, o atsakovė už juos liko skolinga 3 382,14 Eur. Darbai atsakovei buvo perduoti kartu su 2019 m. sausio 7 d. PVM sąskaita faktūra. Atsakovė sąskaitą turėjo apmokėti iki 2019 m. vasario 12 d. Kadangi tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas komercinis sandoris, iš atsakovės priteistinų procesinių palūkanų dydis nustatytinas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. preliminariu sprendimu ieškovės reikalavimus patenkino.

II. Teismo posėdyje teiktų paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

7. Ieškovės UAB „Agvysta“ pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo buvo išspręstas dokumentinio proceso tvarka. Kaip galima spręsti iš atsakovės prieštaravimų, atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl kelių priežasčių. Pirma, anot atsakovės, ieškovė nepagrindė, kad atsakovė yra skolinga ieškovei prašomą priteisti sumą. Antra, atsakovės nuomone, iš ieškinio nėra aišku, už kokius tiksliai darbus atsakovė neva nėra atsiskaičiusi. Tai yra esminiai ginčo aspektai, atsižvelgiant į kuriuos, turi būti įvertinta, ar yra teisinis ir (ar) faktinis pagrindas panaikinti ar pakeisti byloje priimtą preliminarų sprendimą.

8. Atsakovės prieštaravimų turinys leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra ginčo, jog bylos šalys 2018 m. lapkričio 30 d. pasirašė Tiekimo ir statybos rangos sutartį Nr. 953S-181129/_ (b. l. 4–14). Remiantis šia sutartimi ieškovė prisiėmė pareigą pagal atsakovės užsakymą atlikti statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini) ir patiekti darbams atlikti reikalingas medžiagas, įrangą, o atsakovė savo ruožtu atsiskaityti už darbus (Sutarties 1.1 ir 1.2 punktai). Iš atsakovės prieštaravimų turinio taip pat galima spręsti, kad atsakovė neneigia ieškovės teiginių, jog Sutartis faktiškai buvo vykdoma. Tokią faktinę aplinkybę patvirtina ir ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai.

9. Teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, kad, vykdydama Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovė atliko statybos darbus, už kuriuos prašoma priteisti byloje pareikštu ieškiniu, t. y. darbus, nurodytus 2018 m. gruodžio 31 d. parengtoje Pažymoje Nr. 1 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (toliau – pažyma) (b. l. 17). Pastarasis dokumentas yra parengtas kaip 2018 m. gruodžio 31 d. ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. AGV02628 (toliau – sąskaita) priedas (b. l. 16). Tiek pažymą, tiek sąskaitą pasirašė abiejų bylos šalių atstovai. Atsakovė prieštaravimuose neįrodinėja, kad nurodytus dokumentus pasirašė neįgaliotas įmonės asmuo, t. y. ne įmonės paskirtas projekto direktorius (Sutarties 4.8 punktas). Sąskaitoje ir pažymoje padaryti įrašai apie tai, kad darbai (prekės) yra perduotos ir priimtos, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog nurodytais dokumentais bylos šalys įformino ieškovės atliktų darbų už 3 382,14 Eur perdavimą atsakovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Tokią išvadą papildomai suponuoja ir pažymos tiesioginis ryšys su sąnaudų žiniaraščių Nr. 6.7 (b. l. 18–20). Nors iš pažymos ir sąnaudų žiniaraščio negalima tiksliai nustatyti, kokie būtent darbai buvo atlikti, to teismo posėdyje negalėjo paaiškinti ir ieškovės atstovas, tačiau akivaizdu, kad bylos šalims pažymos lakoniškumas nebuvo kliūtis išspręsti darbų priėmimo ir perdavimo klausimo. Priešingu atveju, atsakovės įgaliotas asmuo, jeigu jam nebūtų buvęs aiški priimamų darbų apimtis, nebūtų pasirašęs nei sąskaitos, nei pažymos, o kartu atsakovės vardu neperėmęs ir atliktų darbų rezulatato. Arba atsakovė dėl to būtų reiškusi ieškovei pretenzijas. Tą galinčių patvirtinti įrodymų atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

10. Tai, kad tarp bylos šalių nebuvo pasirašytas atskiras dokumentas, kuris būtų įvardintas kaip darbų priėmimo–perdavimo aktas, nereiškia, jog darbų perdavimas neįvyko ar kad jis buvo formalizuotas iš esmės ydingai (Sutarties 4.1 punktas). Ginčo statybos rangos teisiniai santykiai susiklostė tarp dviejų verslo subjektų. Jų tarpusavio įsipareigojimų vykdymo aplinkybės vertintinos remiantis turinio prieš formą prioriteto principu. Juolab, kad darbų atlikimo ir perdavimo faktai buvo patvirtinti jau minėtais rašytiniais dokumentais.

11. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė atliko statybos darbus už 3 382,14 Eur ir darbų rezultatą faktiškai perdavė atsakovei, o pastaroji darbus priėmė. Taigi atsakovei kilo teisinė prievolė atsiskaityti su ieškove (Sutarties 3.2.2 papunktis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalis). Nurodytą sąskaitą pagal Sutarties 2.5 punktą atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. vasario 12 d. (skaičiuojant 35 (trisdešimt penkias) dienas nuo 2019 m. sausio 7 d., kai sąskaitą pasirašė įgaliotas atsakovės atstovas). Atsakovė pripažįsta, kad sąskaitos nėra apmokėjusi iki šiol. Taigi atsakovė toliau daro tęstinį sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, o ieškovė pagrįstai reikalauja, kad iš atsakovės būtų priteistas visas įsiskolinimas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, Sutarties 3.2.2 papunktis).

12. Dėl nurodyto nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. preliminaraus sprendimo dalies dėl ieškovės pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų.

13. Tai, kad preliminariame sprendime dėl ieškinyje padarytos klaidos yra klaidingai nurodyta ieškovės pagal Sutartį atliktų darbų apimtis, nėra pagrindas keisti ar naikinti preliminaraus sprendimo. Aplinkybę, kad bylos šalys susitarė, jog PVM išskaitys ir sumokės atsakovė, patvirtina ginčo PVM sąskaitos faktūros turinys (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad reiškė ieškovei pretenzijas dėl sąskaitoje padaryto įrašo, jog už atliktus darbus taikytinas atvirkštinio apmokestinimo modelis (CPK 178 straipsnis).

14. Pridurtina ir tai, kad ieškovė pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog įmonė registruota pašto siunta išsiuntė atsakovei 2019 m. balandžio 12 d. pranešimą apie sutarties nutraukimą, kuriame, be kita ko, suformuluota ir pretenzija dėl darbų neapmokėjimo (b. l. 50–51). Nurodytas pranešimas atsakovei įteiktas 2019 m. balandžio 18 d. (b. l. 49–56). Be to, pranešimas atsakovei buvo išsiųstas ir elektroniniu paštu 2019 m. balandžio 14 d. (b. l. 57). Atsakovė įrodymų, kurie patvirtintų, kad neteismine tvarka ginčijo ieškovės pretenzijų pagrįstumą (pvz., reiškė ieškovei nesutikimą ir pan.), nepateikė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

15. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovė advokatui už ieškinio parengimą sumokėjo 484 Eur, už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą – 302,50 Eur, o už atstovavimą teismo posėdyje – 181,50 Eur (b. l. 21–22, 25, 70–74).

16. Nors nurodytų išlaidų dydžiai formaliai yra mažesni už Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.2, 8.5 ir 8.19 punktuose (TAR, 2015, Nr. 2015-03968) nustatytus maksimalius rekomenduojamus dydžius, tačiau praktiškai ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai yra per didelės. Prie tokios išvados prieitina dėl kelių priežasčių.

17. Pirma, byloje kilęs ginčas nebuvo sudėtingas nei teisės, nei fakto klausimų požiūriu. Antra, teismo posėdis truko 11 minučių, o ieškovės atstovo darbo vieta yra Vilniuje. Trečia, iš ieškovės atstovo parengtų procesinių dokumentų turinio galima spręsti, kad juos parengti nereikėjo reikšmingų advokato darbo laiko sąnaudų. Vien tik aplinkybė, kad bylinėjimosi išlaidas ieškovė patyrė dėl to, jog atsakovė netinkamai vykdė savo prievoles, nedėjo pastangų, kad kilęs ginčas būtų išspręstas taikiai, savaime nereiškia, jog atsakovei turi būti perkelta pareiga atlyginti visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat ginčo sumą ir bylos šalių procesinį elgesį, spręstina, kad ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti laikytinos pagrįstomis 700 Eur sumos apimtyje (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kadangi preliminariu sprendimu iš atsakovės ieškovei buvo priteistas 484 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, galutiniu sprendimu iš atsakovės ieškovei papildomai priteisiama 216 Eur (700 Eur – 484 Eur) suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „LitCon“ ieškovei UAB „Agvysta“ 216 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.