- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- I-3266-789/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01459-2019-4-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Minola“
- Atsakovas
- Narkotikų
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minola“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Minola“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2019 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. ATK2-39/19 (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 1–3).
Pareiškėja skunde paaiškino, kad skundžiamu Nutarimu pareiškėja pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą. Taip pat atsakovas skundžiamu Nutarimu skyrė pareiškėjai 360 Eur baudą. Departamentas patikrinimo metu nustatė, kad Bendrovė prekiauja alkoholiniais gėrimais, neužtikrindama jų vartojimo vietoje. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 13 d. nuo 20.00 val. iki 21.00 val. naktiniame bare, esančiame Alytuje, Jaunimo g. 14A, barmenė L. M. pirkėjui A. S. pardavė 0,7 1 butelį trauktinės, pirkėjui D. Š. 0,7 1 talpos putojančio vyno „Alita“, pirkėjui M. Č. 1 l sidro ir 0,5 1 „Čepkelių“ trauktinės. Minėtus alkoholinius gėrimus perpylusi į vienkartinę tarą, barmenė neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, taip pažeidžiant Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą. Pažymėjo, jog, vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatomis, ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti Įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku, vartojant vietoje, turi tam tikrą teisę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą.
Pareiškėja skunde nurodė, kad labiausiai matomose baro vietose, t. y. prie kasos ir ant išėjimo durų, yra didelėmis raidėmis pateikta informacija, kad gėrimus privalu vartoti vietoje, tara yra baro nuosavybė ir išsinešti griežtai draudžiama. Akcentavo, kad, 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, ši aplinkybė buvo visuotinai žinoma. Be to, barmenė kiekvieną klientą įspėja apie Įstatymo pasikeitimą, nors praėjus metams toks įspėjimas jau yra perteklinis, įskaitant, kad prie atsiskaitymo langelio yra įspėjimas ir jo nepastebėti yra neįmanoma. Paaiškino, kad bare buvo sudarytos objektyvios sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, t. y. įrengti du stovimi stalai, kurie talpina aštuonis žmones. Bare buvo nemažai žmonių, kurie vartojo alkoholinius gėrimus vietoje, todėl įmonė buvo sudariusi objektyvias sąlygas potencialiems klientams vartoti alkoholinius gėrimus vietoje ir šiuo aspektu atitiko Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintos išimties reikalavimus.
Pareiškėja skunde paaiškino, kad gėrimai buvo išpilstyti, taip pat buvo duoti indeliai vartojimui. Taigi barmenė, pardavusi ir išpilsčiusi alkoholį, aprūpino alkoholio gėrimus įsigijusius asmenis indais, reikalingais vartojant vietoje. Pažymėjo, kad barmenė ir kartu įmonė pagal savo galimybes užtikrino Įstatymo įgyvendinimą, suteikdama tiek reikiama informaciją, tiek indus, kurie yra įmonės nuosavybė.
Departamentas Nutarime nurodė, kad Bendrovė neužtikrino, jog alkoholis būtų vartojamas vietoje, tačiau nepateikė konkrečių veiksmų, kaip užtikrinti reikalavimą „vartoti alkoholį vietoje“. Pirkėjo A. S. parodymai, jog įsigijo 0,5 1 trauktinės „Jegermeister“ už 19,90 Eur, nors pas jį rasta 0,7 1 trauktinės „Žalios devynerios“, o apie vartojimą vietoje nebuvo įspėtas, vertintini kritiškai, nes asmuo, įsigijęs alkoholį, net nesuvokė, kokį alkoholio kiekį ir kokią jo rūšį jis įsigijo. Departamento pareigūnams pareiškėja rodė lentynas, kuriose 0,5 1 talpos alkoholinio gėrimo „Jegermeister“ prekyboje nebuvo. Pareigūnai 2019 m. sausio 8 d. rašydami apklausos protokolą, supratę, kad pirkėjas A. S. nelabai suvokia, ką ir kiek įsigijo, neįvardijo, ką konkrečiai įsigijo pirkėjas, o įsigytą kiekį įvardijo pagal radimo faktą. Pažymėjo, jog, siekiant įrodyti, kad įmonė padarė administracinį nusižengimą, būtina nustatyti dirbusio asmens kaltę.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18–21). Atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis Departamento 2018 m. gruodžio 13 d. faktų fiksavimo protokolu Nr. ATK2-276 (toliau – ir Protokolas), Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Alytaus AVPK) pateikta medžiaga ir kita surinkta medžiaga nustatyta, kad pareiškėja pirmadieniais–šeštadieniais nuo 20.00 val. iki 10.00 val. prekiauja alkoholiniais gėrimais, neužtikrindama jų vartojimo tik viešojo maitinimo vietoje, t. y. prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui. Atliekant neplaninį patikrinimą pagal pavedimą Nr. ATK1-212 kartu su Alytaus AVPK pareigūnais nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 13 d. (ketvirtadienį) Bendrovės bare, esančiame Jaunimo g. 14A, Alytus (toliau – ir baras), darbuotoja L. M., veikdama Bendrovės vardu, naudai ir interesais, prekiavo iš gamyklinės taros į plastikinius butelius perpiltais alkoholiniais gėrimais, t. y. apie 20.05 val. pardavė 0,7 l trauktinės A. S. (gim. 1996 m.) 1 l talpos plastikiniame butelyje, apie 20.50 val. už 8 Eur pardavė 0,7 l putojančio vyno „Alita“ D. Š. (gim. 1983 m.) 1 l talpos plastikiniame butelyje ir apie 20.55 val. už 15,60 Eur pardavė 1 l sidro ir 0,5 l trauktinės „Čepkelių“ M. Č. (gim. 1979 m.). Alkoholinius gėrimus pirkėjai iš baro patalpų išsinešė. Nurodytais veiksmais pareiškėja pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus, todėl Departamentas Nutarimu skyrė jai 360 eurų baudą.
Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad Nutarimas yra teisėtas, atitinka materialinės teisės normas, yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, visapusišku ir objektyviu jų įvertinimu. Pirmu alkoholinio gėrimo pardavimo atveju pirkėjas A. S. aiškiai nurodė, kad darbuotoja jo neįspėjo, kad alkoholinius gėrimus reikia vartoti vietoje. Pirkėjo pirminis rašytinis paaiškinimas yra detalus, duotas patikrinimo naktį, todėl vertintinas kaip patikimas ir objektyvus bylos įrodymas. Kitų dviejų alkoholinių gėrimų pardavimo atvejais pirkėjai D. Š. ir M. Č. nurodė, kad Bendrovės darbuotojos buvo įspėti apie tai, kad alkoholinių gėrimų iš Bendrovės viešojo maitinimo vietos išsinešti negalima. Taip pat pažymėjo, kad Bendrovės bare nėra sėdimų vietų alkoholio vartojimui vietoje (pastatyti tik du stalai), nėra sudarytos sąlygos lankytojams pasikabinti viršutinius rūbus ir pan. Nurodė, kad tai rodo pareiškėjos siekį tik imituoti viešojo maitinimo veiklą vykdant prekybą alkoholiu išsinešimui. Pareiškėja, pilstydama alkoholinius gėrimus į PET butelius, siekė sudaryti palankias sąlygas šių alkoholinių gėrimų išsinešimui draudžiamu laiku, t. y. siekė formaliai pasinaudoti Įstatyme numatyto draudimo išimtimi, neįvykdydama esminės šios išimties sąlygos - užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje. Tai, kad pareiškėja savo rašytiniuose paaiškinimuose PET butelius vadina „vartojimui vietoje skirta tara“, nepakeičia esminio ir akivaizdaus fakto, kad pareiškėja prekiavo alkoholiniais gėrimais atidarytuose PET buteliuose ir tokiu būdu siekė sudaryti ir sudarė patogias sąlygas alkoholiniams gėrimams išsinešti. Akcentavo, kad pareiškėja neįvykdė vienos iš sąlygų, t. y. nesiėmė jokių teisėtų ir efektyvių veiksmų, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami pareiškėjos bare, todėl tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus.
Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad vien tai, jog pareiškėja yra iškabinusi informacinius pranešimus bare, nelaikytina efektyvia priemone, kurios tikimasi iš atsakingo ūkio subjekto, siekiančio tinkamai užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų vykdymą. Nurodė, kad kritiškai vertintini pareiškėjos teiginiai, kad administracinio nusižengimo byloje pirkėjas A. S. painiojosi savo parodymuose ir dėl to jo pirminiai parodymai vertintini kaip nepatikimi. Departamento nuomone, pirkėjas A. S., nurodydamas, kokį tiksliai alkoholinį gėrimą įsigijo, galėjo suklysti dėl objektyvių priežasčių. Pažymėjo, kad pirkėjo A. S. paaiškinimo netikslumai nepaneigia padaryto Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Departamento Nutarimo, kuriuo Bendrovei paskirta 360 Eur bauda už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Alytaus AVPK 2018 m. gruodžio 10 d. patvirtintame veiklos sustiprinimo kovoje su kontrabanda ir nelegalia prekių apyvarta vykdymo plane (toliau – ir Planas) nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 13 d. nuo 20.00 val. iki 21.30 val. Alytuje numatyta patikrinti, kaip yra laikomasi Įstatyme numatytų alkoholio produktų pardavimo, įsigijimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų (b. l. 68).
Departamento 2018 m. gruodžio 13 d. faktų fiksavimo protokole Nr. ATK2-276 nurodyta, jog 2018 m. gruodžio 13 d. 20.05 val. pradėtas Bendrovės baro patikrinimas pagal pavedimą Nr. ATK1-212 atlikti neplaninį patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 13 d. apie 20.05 val. pastebėtas į Bendrovės barą užeinantis vyriškis, o jam išėjus jis buvo sulaikytas Alytaus AVPK pareigūnų. Pas minėtą pirkėją buvo rastas 1 l talpos plastikinis butelis, kuriame buvo perpiltas alkoholinis gėrimas. Šis pirkėjas paaiškino, kad bare įsigijo 0,5 l ,,Jagermeister“ trauktinės už 19,90 Eur. Tęsiant patikrinimą, apie 20.50 val. iš Bendrovės baro pastebėtas išeinantis vyriškis, kurį sulaikius buvo rasti du plastikiniai buteliai su galimai perpiltais alkoholiniais gėrimais. Minėtas asmuo paaiškino, jog Bendrovės bare įsigijo 1 l sidro ir 0,5 l ,,Čepkelių“ trauktinės, už alkoholinius gėrimus sumokėjo 15,60 Eur. Tęsiant patikrinimą, apie 20.55 val. sulaikytas iš Bendrovės baro išeinantis vyriškis, pas kurį rastas plastikinis butelis, kuriame buvo apie 0,7 l putojančio vyno ,,Alita sweet“, už alkoholinį gėrimą sumokėjo apie 8 eurus. Minėtas asmuo nurodė, jog bare dirbusi pardavėja įspėjo, kad alkoholinius gėrimus reikia vartoti vietoje (b. l. 37–38).
Alytaus AVPK 2018 m. gruodžio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 13 d., laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 22.00 val. dirbant pagal Planą buvo patikrintas Bendrovės baras, nurodytos tikrinimo metu nustatytos aplinkybės (b. l. 54).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad D. Š. pateiktame paaiškinime nurodė, kad 2018 m. gruodžio 13 d. 20.50 val. bare nusipirko putojančio vyno, už kurį sumokėjo 8 eurus, pardavėja įspėjo, kad alkoholinį gėrimą vartotų bare (b. l. 63). Alytaus AVPK 2019 m. sausio 4 d. apklausos protokole D. Š. nurodė, kad žinojo, jog bare galima įsigyti putojančio vyno ir po 20.00 val., todėl nuvykęs į barą nusipirko 0,7 l talpos ,,Alitos“ putojančio vyno, už kurį sumokėjo 8 eurus. Pardavėja perspėjo, kad iš baro alkoholio išsinešti negalima, tačiau kadangi turėjo skubėti, išėjo su buteliu (b. l. 62). Alytaus AVPK 2019 m. sausio 4 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 52-ANR_P-163-2019 D. Š. dėl to, kad draudžiamu metu bare įsigijo alkoholinių gėrimų ir juos išsinešė, skirta 7 eurų bauda (b. l. 60–61).
A. S. pateiktame paaiškinime nurodė, jog 20.00 val. nusipirko alkoholinį gėrimą ,,Jagermeister“ už 19,90 Eur, tačiau pardavėja neįspėjo vartoti vietoje (b. l. 58). Alytaus AVPK 2019 m. sausio 8 d. apklausos protokole A. S. nurodė, jog žinojo, kad alkoholio po 20.00 val. galima įsigyti bare, todėl ten nuėjo. Bare nusipirko 0,7 l talpos butelį trauktinės ,,Žalios 999“, už butelį sumokėjo 20 eurų, o pardavėja neįspėjo, kad alkoholio išsinešti negalima, todėl iš baro išėjo su buteliu (b. l. 59). Alytaus AVPK 2019 m. sausio 8 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 52-ANR_P-262-2019 A. S. dėl to, kad draudžiamu metu bare įsigijo alkoholinių gėrimų ir juos išsinešė, skirta 7 eurų bauda (b. l. 56–57).
M. Č. pateiktame paaiškinime nurodė, jog 2018 m. gruodžio 13 d. nusipirko alkoholinių gėrimų, už kuriuos sumokėjo 15,60 eurų, t. y. vieną butelį sidro ir alkoholinio gėrimo ,,Čepkelių“. Pažymėjo, jog buvo įspėtas, kad alkoholinių gėrimų išsinešti negali (b. l. 67). Alytaus AVPK 2019 m. sausio 8 d. apklausos protokole M. Č. nurodė, kad žinojo, jog alkoholinių gėrimų buvo galima įsigyti bare, todėl nusipirko 1 l sidro ir 0,5 l butelį trauktinės, už kuriuos sumokėjo 15,60 eurų. Alkoholio tara buvo išpilstyta į kitą tarą ir liepta vartoti vietoje, tačiau M. Č. alkoholį iš baro išsinešė (b. l. 66). Alytaus AVPK 2019 m. sausio 8 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 52-ANR_P-266-2019 M. Č. dėl to, kad draudžiamu metu bare įsigijo alkoholinių gėrimų ir juos išsinešė, skirta 7 eurų bauda (b. l. 64–65).
Departamento Nutarime nurodyta, kad buvo nustatyta, jog baro darbuotoja, veikdama Bendrovės vardu, naudai ir interesais, prekiavo iš gamyklinės taros į plastikinius butelius perpiltais alkoholiniais gėrimais, t. y. apie 20.05 val. pardavė 0,7 litro trauktinės A. S. 1 litro talpos plastikiniame butelyje, apie 20.50 val. už 8 Eur pardavė 0,7 litro putojančio vyno ,,Alita“ D. Š. 1 litro talpos plastikiniame butelyje, apie 20.55 val. už 15,60 Eur pardavė 1 litrą sidro ir 0,5 litro trauktinės ,,Čepkelių“ M. Č. Taip pat buvo nustatyta, kad alkoholinius gėrimus pirkėjai iš baro patalpų išsinešė. Departamentas nustatė, jog Bendrovė nesiėmė jokių teisėtų ir efektyvių veiksmų, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami Bendrovės bare, Bendrovės taikomos priemonės yra pasyvios ir neefektyvios, todėl pripažino, kad Bendrovė pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus bei skyrė 360 eurų baudą (b. l. 29–34).
Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus.
Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka reglamentuota Įstatymo 18 straipsnyje. Vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktu, Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Iš aptariamos normos lingvistinės ir loginės konstrukcijos matyti, kad ji savo pobūdžiu yra dvejopa: pirmoji jos dalis įtvirtina draudimą, t. y. uždraudžia alkoholinių gėrimų prekybą pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, o kita – įtvirtina išimtį iš bendrosios taisyklės, t. y. nustato, kad draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios sąlygos: visus alkoholinius gėrimus nustatytu laiku privalu parduoti tik pilstomus bei tik vartojimui vietoje. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, konstatuotinas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimas.
Kaip matyti iš Departamento Nutarimo turinio, pareiškėjai sankcija skirta dėl tos priežasties, kad ji neįgyvendino Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte reikalavimų ir pardavė pirkėjams nepilstomus alkoholinius gėrimus bei neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje. Tokią išvadą Departamentas grindžia aplinkybe, kad pareiškėja nesiėmė efektyvių priemonių, jog alkoholinis gėrimas būtų vartojamas bare, o priešingai – sudarė sąlygas gėrimą išsinešti.
Įstatymų leidėjas, Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatydamas alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pareigą užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešami iš viešojo maitinimo vietų, siekė, kad ūkio subjektai, prisidengdami viešojo maitinimo veikla, negalėtų nepaisyti imperatyvių Įstatymo reikalavimų ir prekiauti alkoholiniais gėrimais išsinešimui visą parą, taip paneigdami alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimo prasmę. Įstatyme nėra atskleidžiamas konkretus ūkio subjektui nustatytos pareigos užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintas prekybos alkoholiu išsinešimui draudimas, turinys, pobūdis ir apimtis. Aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti Įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartojimui vietoje, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-705/2014).
Alkoholiniais gėrimais prekiaujančiam ūkio subjektui nustatyta pareiga imtis efektyvių ir pagrįstų priemonių, iš tikrųjų apribojančių pirkėjui galimybę nustatytu laiku nupirktus alkoholinius gėrimus išsinešti iš pardavimo vietos. Būtina pažymėti, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi.
Administracinėje byloje nustatyta, kad alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavė bare dirbanti pardavėja L. M., t. y. asmuo, veikiantis pareiškėjos vardu. Nagrinėjamu atveju alkoholiniai gėrimai buvo parduoti atidarytoje pakuotėje. Pardavėja visus alkoholinius gėrimus supylė į tarą ir pateikė pirkėjams.
Pareiškėja teigia, kad ji turi teisę pasirinkti, kokiais būdais įgyvendins Įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku, o jos pasirinktas būdas, t. y. bare pateikta informacija prie kasos ir ant išėjimo durų, jog gėrimus privalu vartoti vietoje, o tarą išsinešti yra griežtai draudžiama, laikytinas pakankamu, jog nupirkti alkoholiniai gėrimai nuo 22.00 val. iki 8.00 val. būtų vartojami vietoje. Pareiškėja taip pat nurodė, kad pardavėja kiekvieną klientą apie minėtą draudimą įspėja, o bare sudarytos galimybės vartoti alkoholinius gėrimus vietoje.
Teismas konstatuoja, kad tai, jog alkoholiniai gėrimai pardavimo metu buvo perpilti į kitą tarą, savaime nesuponuoja išvados, kad alkoholiniai gėrimai bus vartojami vietoje. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar alkoholinio gėrimo perpylimu į kitą tarą siekiama, kad alkoholinis gėrimas būtų suvartotas vietoje.
Iš byloje pateiktų pirkimų metu padarytų fotonuotraukų matyti, kad pirkimo metu pirkėjui A. S., D. S. ir M. Č. pirkti alkoholiniai gėrimai buvo supilti į vienkartinę tarą (b. l. 39–41). Taip pat iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad Bendrovės bare prekiaujama pirkėjų įsigytais alkoholiniais gėrimais, o bare rastos tuščios pirkėjų įsigytos alkoholinių gėrimų taros (b. l. 44–49). Taigi nagrinėjamoje byloje parduoti į plastikinius butelius supiltos trauktinės, putojantis vynas ir sidras, kas iš esmės prilygintina alkoholinių gėrimų atidaryta pakuote pardavimui, ką nuo 2018 m. sausio 1 d. įstatymų leidėjas uždraudė. Teismo vertinimu, byloje pateikti pirkėjų paaiškinimai, apklausų protokolai, fotonuotraukos, 2018 m. gruodžio 13 d. faktų fiksavimo protokolas Nr. ATK2-276, Alytaus AVPK 2018 m. gruodžio 14 d. tarnybinis pranešimas, 2019 m. sausio 23 d. protokolas Nr. ATK2-18 bei pačios pareiškėjos 2019 m. kovo 5 d. paaiškinimas patvirtina, kad minėtiems pirkėjams 2018 m. gruodžio 13 d. buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, kurie buvo perpilti į plastikines taras (b. l. 35–49, 54, 58–59, 62–63, 66–67, 72).
Teismo vertinimu, pareiškėja nesiėmė visų galimų priemonių užtikrinti, kad bare parduodamas alkoholis būtų vartojamas tik barui priklausančiose patalpose, o priešingai – pati sudarė palankias sąlygas išsinešti išpilstytus alkoholinius gėrimus iš baro, t. y. pareiškėjos darbuotoja alkoholinius gėrimus pirkėjams išpylė į plastikines taras, kuriuos jie galėjo išsinešti iš baro. Galima daryti išvadą, kad sąžiningam ir protingam pardavėjui, siekiančiam užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje, nėra prasmės alkoholinius gėrimus perpilti iš gamyklinės taros į vienkartinę tarą. Tokio veiksmo tikslas gali būti sudaryti sąlygas klientui pilstomus alkoholinius gėrimus išsinešti. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjos darbuotoja žodžiu įspėjo pirkėjus apie alkoholinių gėrimų vartojimą bare (b. l. 63, 67), tačiau vien tai nepatvirtina, kad buvo laikomasi Įstatymo 18 straipsnio reikalavimų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad, padarius tokį pažeidimą, pareiškėjo, kaip ir jo darbuotojo, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1280-143/2015). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad baras yra pritaikytas alkoholio vartojimui vietoje, t. y. įrengti du stovimi stalai, kurie talpina aštuonis žmones, pateikti pardavėjos įspėjimai dėl alkoholio vartojimo vietoje bei bare pateikti įspėjimai alkoholinių gėrimų neišsinešti iš baro, nelaikytinos aktyviomis priemonėmis, siekiant užtikrinti Įstatyme nustatytų nuostatų laikymąsi. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad įmonės privalo laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų ir veiksmingomis bei efektyviomis, o ne pasyviomis priemonėmis užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi (LVAT 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-845/2013).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės pareiškėjos veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos, tinkamai įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais pareiškėjos kaltę padarius nustatytą pažeidimą. Departamento Nutarimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas taip pat nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minola“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.