Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja G. J. yra J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), ir I. V., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Paveldėjimo bylos po J. V. ir I. V. mirties neužvestos. Po J. V. ir I. V. mirties atsirado palikimas – žemės sklypas, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre registruotas J. V. vardu, žemės sklypas, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre J. V. registruotas kaip naudotojas, su jame esančiais statiniais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu –ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre J. V. registruotas kaip naudotojas. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo ir motinos mirties palikimą, atsiradusį pagal įstatymą, priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjo J. V. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) ir šis turtas įpėdiniui, kaip įstatyminiam įpėdiniui, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad po J. V. ir I. V. mirties jų palikimu, likusiu paveldimu turtu faktiškai naudojasi, jį valdo ir disponuoja pareiškėja G. J.. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – sąskaitos už komunalinius mokesčius. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas.

Įvertinus nustatytas aplinkybės, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja G. J. po tėvo J. V. ir motinos I. V. mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3,00 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), ir I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jų palikimą faktiniu valdymu priėmė duktė G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėja G. J. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į tėvo J. V. ir motinos I. V. palikimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.