- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-07-18
- Bylos Nr.
- 1-1448-634/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00036-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Kaltinamasis
- N. S.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujant prokurorui V. K., nukentėjusiajai D. K., kaltinamajam N. S., jo gynėjui advokatui R. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. S., gim. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 145 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis N. S., 2012 m. sausio mėn. 9 d., apie 16 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daužydamas ranka buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, duris, grasino susidoroti savo buvusiai sugyventinei D. K., sakydamas, kad ją nušaus, tokiu būdu grasino D. K. nužudymu ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, kaltinamasis N. S., 2012 m. sausio mėn. 16 d., apie 16 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, terorizavo savo buvusią sugyventinę D. K., jos kaimynui A. T. pasakydamas, kad susprogdins ar padegs D. K. butą, tokiu būdu terorizavo nukentėjusiąją D. K..
Kaltinamasis N. S. kaltės dėl pareikštų kaltinimų nepripažino ir parodė, kad sausio 8 d. su dukra Evelina buvo susitaręs susitikti sausio 9 dieną. Dukra jam pasakė, kad išvažiuoja. Iš ryto Aleksoto turguje jis susitiko kaimyną A.. A. jam pasakė, kad D. K. gyvena su kitu vyru. Prieš tai su D. draugiškai susitikdavo, bandė su ja susitaikyti. Sužinojęs, kad Daiva turi draugą, labai susinervino. Norėjo išsiaiškinti dėl turto dalybų. Jie buvo daugiavaikė šeima, gyveno nesusituokę, kad gautų pašalpas. Sekmadienį vakare iš dukros gavo SMS žinutę, kad negali susitikti. Dukra paaiškino, kad naujas tėvas geresnis. Jis susinervino, pradėjo gerti. Kitą dieną nuėjo pas buvusią sugyventinę aiškintis. Padaužė į duris, rašė SMS žinutes, bet ji nieko neatsakė. Jis nulipo laiptais, atsisėdo apačioje, pamatė policiją, jį sulaikė 24 valandoms ir išvežė į policiją. Nuvykęs pas sugyventinę skambino į duris, pabaladojo, į duris nespardė, nieko nesakė, tik gražiuoju pasakė: „atidaryk duris“. Sugyventinė atsakė: „Nedarysiu. Aš tau policiją iškviesiu“. Buvo daug SMS neišsaugotų su prašymais išskirti gražiuoju, ji nekėlė ragelio, nebendravo. Grasinimų iš jo pusės nebuvo. Nukentėjusioji durų nebuvo atidariusi. Jis nusileido laiptais ir atsisėdo prie laiptinės. Tuo metu buvo girtas. Viską atsimena, kas ten vyko. Po šio įvykio buvo sulaikytas. Policijos komisariate niekam negrasino. Sausio 9 dieną prie durų grasinimų nesakė, prašė išeiti pasišnekėti dėl turto. Dėl sausio 16 d. kaltinimo kaltės nepripažįsta. Tą dieną su A. T. kalbėjo. Buvo praėjusi savaitė, kai jį paleido iš areštinės. Visą savaitę gėrė, jam buvo skaudu. Jam skaudėjo dantį, nuvažiavo pas dantistę. Grįžtant nuėjo pas A. T. pasišnekėti. Tyrėja jam dar sėdint areštinėje atnešė pasirašyti lapą, kur buvo eilutė - „nesiartinti prie 54 namo“. Jis to neperskaitė. Nuėjo pas kaimyną, su kaimynu nuėjo parūkyti. Kaimynui sakė, kam ant jo puola, klausė, ar galės paliudyti, kad jie kartu gyveno. Kaimynas atsakė, kad nenori į jų reikalus kištis. Bendraujant buvo necenzūriniai žodžių ir jie išsiskyrė. Tada jis nuėjo į parduotuvę, nusipirko degtinės, mineralinio. Privažiavo mašina, buvo smūgis į galvą ir viskas. Atvažiavo policija ir jį išvežė. Tuo metu buvo išgėręs labai daug, gėrė savaitę laiko. Atsimena viską, pajuto smūgį į galvą, viskas iš rankų iškrito. Su A. T. bendraudavo dažnai. Jokių grasinimų nebuvo, nesakė jam, kad nebūtų namuose naktį. Policijos komisariate negrasino. Įvykis su pistoletu buvo. Buvo dukros gimtadienis. Jie buvo jau išsiskyrę. Jis nuėjo su pistoletu, pistoletas buvo neveikiantis. Įsirėmė pistoletą sau į smilkinį, grasino nusišauti. Pistoletas buvo neveikiantis, neužtaisytas. Išvakarėse su ginklu neįsiveržė, D. K. atidarė duris. Jis nesiartino prie namų. A. T. galėjo pasakyti: „užknisai mane“, buvo daugiau keiksmažodžių. Apie buto padegimą nebuvo kalbos. Dėl abiejų kaltinimų konfliktas vyksta dėl to, kad jis pasakė, kad prisiteis turtą. Buvusi sugyventinė jį apkalba dėl nepadalinto turto. D. K. dirbo valytoja keturis metus, jis dirbo servise, turėjo pajamų. D. žodžiai buvo pasakyti: „dabar ilgai sėdėsi, sienos atsikąsk jei sugebi“.
Nukentėjusioji D. K. parodė, kad su kaltinamuoju negyvena nuo rugsėjo mėnesio, kartu gyveno 13 metų. Santykiai nuo pat pirmų dienų buvo problemiški, gydė jį nuo alkoholizmo. Agresijos priepuolių ir piktumo turėjo visą laiką. Kartu negyvena 8 mėnesius. Iki gegužės 1 d. neturėjo ramybės. Po išsiskyrimo skambindavo ir rašinėdavo. Sausio 8 dieną jis sužinojo, kad ji turi draugą. Jis juos sekė, kai važiavo į kaimą, juos atsekė su draugų kompanija. Tada gavo SMS kaime: „ką padla šventi“. Kitą dieną pasirodė ir prasidėjo grasinimai. Grasinimai buvo tokie: „nebūsi mano, nebūsi nieko, policija nepadės“. Tiesiai nesakė ką padarys. Jau prieš tai buvo su ginklu įsiveržęs, rašė, kad susidoros. Jis rašė: „aš daug ką pažįstų, žinai iš kokio rajono aš esu ir ką aš galiu“. Sausio 9 d. veržėsi į butą, grasino jai ir mergaitės jubiliejaus išvakarėse. Paskambino į duris, įsiveržė į kambarį su ginklu, ginklą į ją buvo atsukęs. Po šio įvykio ji labai bijojo. Įvykis su ginklu buvo 2011-02-11, paskui ji atsiėmė pareiškimą. Apie ginklus ji nenusimano, ji iš jo atėmė tą ginklą. Ginklą teisiai į ją buvo atkišęs ir sako: „nušausiu, jei nebūsi mano“. Ji atsisėdo ir sako: „šauk, jei tu, pijoke, vaiką užauginsi“. Tada pats grasino nusišauti, vaikas pradėjo klykti. Dar prieš tai abu grūmėsi, ji ginklą atėmė iš jo ir užsikišo už kelnių ir pro duris jį išgrūdo. Jis prašė, kad ji atiduotų ginklą. Tada ji paskambino policijai, atvažiavo du policininkai, apžiūrėjo ginklą, pasakė, kad ginklas neužtaisytas, bet ji to nežinojo. Policininkai paliko jai ginklą ir išvažiavo. Ryte ginklą ji nunešė į Dainavos policiją, prasidėjo apklausa, tyrimą nutraukė, nes ji atsisakė, nes labai prašė uošvienė. Iš pradžių gaudavo SMS su grasinimais susidorojimu. Tyrėja jai pasakė neatsiliepinėti ir neatrašinėti. Jis rašė žiaurius žodžius, iš pradžių žmogus žudėsi, motina skambino, sakydavo, kad jis galą pasidarys ir bus ant jos sąžinės.
Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai teisingi. Grasino nušauti, ji policiją kvietė, vaikas dar girdėjo. Jis ateidavo kiekvieną dieną. Vieną dieną perspėjo kaimyną. Susitikusi kaimyną A. jis jai sako: „N. ruošiasi tau kažką daryti su butu ir liepė man su šeima išvažiuoti šeštadienį“. Ji galvojo, kad N. eis butą padegti. Tada vėl vyko į policiją, nes nežinojo, ką jis sugalvos, rašė pareiškimą policijai. Tuo metu gaudavo dešimt skambučių. Buvo grįžusi dukra iš Anglijos. Kai sužinojo, kad ruošiasi susprogdinti, važiavo į policiją su kaimyne V. M., vienai buvo nesmagu važiuoti. Kai A. jai tai pasakė, jie šnekėjosi pas Vandą bute. Tuo momentu gavo iš dukros G. S. žinią, kad N. S. jau skambina į duris. Tada su policininkais važiavo namo. Kai atvažiavo, jo jau nebebuvo. Grįždami atgal į policijos nuovadą, pamatė einantį N.. Tada sulaikė N., iškvietė policiją ir jį tada pasiėmė, iki savaitgalio visi budėjo.
Civilinio ieškinio nereiškia. Paskutines žinutes išsaugojo, pirmų neišsaugojo. Kovo 30 d. žinutė: „Nustojam pliektis, nusibodo, duok ramybę“. Iki sausio 16 d. buvo žinutė: „Šito aš nesitikėjau iš tavęs ir E.. Nu tu žinai iš kokio rajono aš esu ir ką pažįstu, tai tau spręst. Viską noriu atsiimti ir tegu tavo vaikus aš auginau, tegul dabar mano augina. Tai kaip Kiesuose, gerai baliavot padla? Tau nei policija nepadės“. Sausio 9 d. grasinimų niekas negirdėjo, tik ji. Bute buvo viena, su mažąja mergaite. Jis pasakė: „Jeigu nebūsi mano, nebūsi niekieno. Geriau sėsiu“.
Šis atvejis buvo išskirtinis. Po mašinos sudeginimo labai išsigando ir visą laiką kreipėsi į policiją. Tada durų neatidarė, nes neturėjo garantijos, bijojo. Policiją kvietė dėl baimės, kad pasitrauktų nuo durų. Nežinojo, ką jis darys. Jau prieš tai pasekmių buvo. Tikėjo, kad jis gali ją nušauti. Dėl grasinimo padegti butą, iš kaimyno A. sužinojo. N. yra šnekėjęs, kad liks plikos sienos. Jai asmeniškai to žodžio nepasakęs. Sausio 16 d. jis buvo atėjęs, skambino į duris, skambino telefonu. Ji stengėsi, kad jis eitų, rėkė, kad eitų nuo durų. Durų jis neišlaužė, durys šarvuotos. Kaimyno A. nenorėjo vestis į namus, kad vaikas negirdėtų. Pas V. kaimynas A. papasakojo, ką jis ruošiasi daryti. Tada apsidraudė. Ji jam sakė, kad pasiimtų visus daiktus, jis nepasiėmė nieko. Po to ji sudėjo jo daiktus ir pati atvežė pas uošvienę. Paskui N. buvo atvažiavęs, bet įėjo į butą ir sakė, kad niekur iš buto neis. Tada ji jį išgrūdo per prievartą. Paskui pats atvažiavo ir išsivežė ką norėjo. Liepė mašiną atiduoti, ji nuėmė nuo įskaitos, atidavė. Butas yra jos.
Liudytoja V. M. parodė, kad D. K. pažįsta. Pas ją į butą atėjo kaimynas A., kurį atsivedė D. K.. A. pasakė, kad buvo atėjęs N., prašė jo išvažiuoti su šeimyna, nes kažkas bus. Ji prieš dvi dienas buvo nusipirkusi naują mašiną. A. sakė, kad N. klausė, kieno tas „pežas“, bet jis nesakė. D. jai pasakė: „važiuojam rašyti pareiškimą“. Ji D. nuvežė į policiją, D. rašė pareiškimą. Po to D. išbėgo ir sako: „jis prie durų, lekiam žiūrėti, kad kažkas neįvyktų“. Policija ir jie atvažiavo. Nuvažiavę jo nerado. Važiavo su savo mašina, važiavo ir jį sutiko einantį pro parduotuvę. Jie jį sulaikė. N. sulaikė ji, D. ir D. draugas D.. D. ir į policiją važiavo. N. buvo išgėręs. Pareigūnai atvyko ir jį išsivežė. Po to policijos komisariate D. rašė pareiškimą. D. jai naktį parašė žinutę: „ar galiu ateiti, man blogai“. Atėjo verkdama su pistoletu, sako, kad N. grasino. Rytojaus dieną pistoletą nunešė į policiją. Ji bijo, visą laiką įtampa, kai kaimynas pasakė, jie pašiurpę buvo. N. S. policijos komisariate grasino: „aš atsigausiu, jūs būsite lavonai“. D. rodė žinutes gautas iš N. S.. Jis D. telefonu sakė: „jeigu tu ne mano, tu niekieno“. Ji girdėjo pokalbį. D. naktį atsinešė pistoletą. Jie nežinojo, ar pistoletas tikras. Pasirodė, kad tikras. Kai jis atėjęs skambino į duris, D. rašė pareiškimą policijoje. Mergaitė paskambino D. ir pasakė, kad N. laužėsi į duris. Tada jie jį sutiko prie „Kubo“. Jie žinojo, kad jis kažkur netoli, nespėjo net toli nueiti. Ji girdėjo, kaip N. sakė, kad „visi būsime lavonai“.
Liudytojas D. K. parodė, kad tėvas jam papasakojo, kad iš T. sužinojo, kad N. nori susprogdinti butą. Teko eiti į policiją, nes tėvas buvo šoko būsenoje. Tai tiesiogiai kaimynas sužinojo iš N.. Visi kaimynai žinojo, kad yra nesutarimai toje šeimoje. N. S. su tuo kaimynu palaikė draugiškus ryšius. S. kaimynui papasakojo, kad nenukentėtų per sprogimą. Kaimyno butas yra 4 aukšte, durys tiesiai, butai susisiekia kampu. Po tos žinios jo tėvas buvo labai susinervavęs, neturėjo savyje jėgų nueiti į policiją ir duoti parodymų. Jis pats yra gyvenęs tuo adresu. Jis nesekė tokių dalykų, konfliktų buvo, iš pasakojimų žino, kad būdavo. Nakties metu išgirdo sprogimo garsą. Jis tuo metu namie nebuvo, buvo didelė liepsna. Jis tą pačią dieną atvažiavo pas tėvus, matė sudegintas mašinas. Buvo sudegintos kaimynų iš trečio ir antro aukštų mašinos. Jo tėvas spėjo nuvaryti mašiną į šoną. Apie grasinimus N. žmonai kaimynai žinojo. Įtarė, kad greičiausiai N. darbas. Dėl to ir patikėjo, kad N. gali susprogdinti tą namą.
L. V. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. N. S. yra buvęs jo kaimynas. D. K. buvusi N. S. sugyventinė. K. S. išvarė ir prasidėjo aiškinimaisi. S. ten eidavo pastoviai, o K. kviečia policiją, policiją S. išveždavo. Didelio triukšmo jis negirdėjo. K. su S. prieš tai aiškinosi. Jis nežinojo, kad įtampa yra. Apie 2 val. nakties prabudo nuo gana stipraus sprogimo. Po minutės skambutis į duris. Matosi, kad kažkas dega. Jis žmonai sakė, kad N. susprogdino D. mašiną. Žiūri stovi D. mašina, paskui V., jo, dar kitų kaimynų. Mato, kad dega kapotas iš dešinės pusės. Ugnis persimetė iš dešinės pusės į kairę, pradėjo V. mašina degti. D. tada S. skambino. S. sakė, kad nieko neįrodys. Tada visi buvo didžiulėje panikoje.
Nurodo, kad jis priėjo prie durų, atidarė duris, pamatė stovinčius kaimyną A. ir N., jie kalbėjosi. Kaimynas A. sako: „nedaryk kažką“. Jis matė, kad stovi N., akys kažkokios, žmogus nervinėje įtampoje, o A. išsigandusiu veidu. Jis pamanė, kad jiems nepatogu pasidarė. Paskui buvo neramu. Kitą dieną pas V. paklausė, ar N. sudegino mašinas. V. atsakė, kad sprogdins butą. Kai prieš tai matė N. tokią būseną, jiems kilo baimė. Paskui N. pagavo ir iškėlė bylą, jie davė parodymus. Visi buvo išsigandę, niekas nemiega naktimis. A. pasakė, kad N. A. pasakė: „nenakvok šeštadienį namie, aš sprogdinsiu butą“. Jam tai pasakojo A.. Tada jis suprato, ko A. buvo toks išsigandęs, buvo matęs sprogimo pasekmes.
Liudytojas K. A. T. parodė, kad N. S. pažįsta. D. K. yra kaimynė. N. ir D. santykių nežino. N. buvo atėjęs, atėjo vakare ir pasakė: „A., paimk iš D. pistoletą“. Jis sakė: „Gerai, nueisiu“. Nežino, koks buvo pistoletas. Kai nuėjo pas D., ji pasakė, kad jau pridavusi pistoletą, neturi ir užtrenkė duris. Tikriausiai D. pistoletą iš N. paėmė. Žinojo, kad automobiliai degė. Kas automobilius padegė, nežino. N. klausinėjo apie padegimus. Tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, pridurti nieko negali. Kaip jam pasakė, kad iki 3 valandos nakties su vaikais išeiti iš namų, jis net nežinojo kur išeiti, sunerimo dėl kaimynų. Jis V. K. pasakė, kad N. žada kažką padaryti, ar susprogdinti. N. S. jam pasakė taip: „Aš susproginsiu arba ką nors vis tiek padarysiu. Čia jinai negyvens“. N. D. butą norėjo sproginti. Jam skambino N. ir prašė atsiimti visus parodymus dėl tų sprogdinimų. Tada N. S. buvo išgėręs. N. grasinimus priėmė rimtai.
Liudytoja A. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. 92 – ame bute gyvena D.. Ji pažįsta D. sugyventinį, kaltinamąjį N. S.. Tarp jų buvo ginčų, girdėdavo barnius. Būdavo, kad kviesdavo policiją. Nežino, dėl ko policiją kviesdavo. Dėl buto sprogdinimo girdėjo iš kaimynų, kad gali taip įvykti. Kaimynai papasakojo, kad grasina butą susproginti. Ji pati negirdėjo, tai negali pasakyti.
Liudytoja R. S. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Prieš 14 metų jos sūnus išėjo pas 9 metais vyresnę D., kuri turėjo du vaikus. D. atsiuntė raštą, kad prisižada gyventi kartu. Jos sūnus D. labai mylėjo ir myli iki šiol. Iš pradžių jie gyveno Kalniečiuose. N. padėjo D. užauginti tuos vaikus. Paskui persikėlė į butą Kovo 11 - osios gatvėje. Ji į jų gyvenimą nesikišo, D. palaikė. Jiems gyvenant kartu gimė vaikas. Ji duodavo pinigų jų išlaikymui ir N. stengėsi išlaikyti savo šeimą. Prieš 4 metus ji pardavė žemės sklypą, N. norėjo pradėti savo verslą. D. išlaikė N.. Abiem su nervais nėra labai gerai, bet N. nebuvo smurtautojas. Kelis kartus nuo D. yra pats gavęs. Paskutinis atvejis 2011 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje. Jie išsiskyrė, Daiva gyveno su kitu sugyventiniu. Ji sūnui to nesakė, nes jam labai skaudu, jis Daivą labai mylėjo. Sūnus pas D. eidavo, o D. jį išmesdavo. Jos sūnus serga tachikardija. Jis jai paskambino, kad jį veža grietoji. Jis naktį praleido greitojoje, paskui jį paleido. Ji N. sakė, kad nereikia nieko dalytis. Ji paskambino anūkutei į mokyklą ir anūkė pasakė, kad N. į policiją išvežė. Tada D. pasakė, kam ji trukdo mergaitei. D. jai pasakė: „kad jisai nepasidarė galo, tai aš jį pasodinsiu“. Nerijus prie jos paskambino D. ir pasakė, kad palieka visą turtą ir nori ramybės. Anūkė pas juos kiekvieną savaitgalį atvažiuoja. Sūnus dukrą labai myli. N. čia atsidūrė tik todėl, kad norėjo prisiteisti turto, nereikėjo jam taip kalbėti. Jai naktį paskambino D. ir pasakė, kad „dabar N. tai atsisės“. Paskui dar vyrukas pasakė: „jūs dabar ponia ruoškitės“. Kam ji turi ruoštis, tikrai nežinojo. Ji išsigando, skambino N., jį prikėlė. N. pats skambino, kad tikrai namuose, kad jo neapkaltintų. Jos sūnus tikrai ne teroristas, tikrai nieko blogo D. nepadarys. Sūnus turi problemų su alkoholiu, gydosi privačiai. Turtiniai santykiai tarp jų nėra išspręsti, jie 13 metų pragyveno kartu. Padėjo ji, padėjo D. mama. Gruodžio mėnesį išėjo įstatymas dėl smurto šeimoje, jie kelis kartus pasikalbėdavo. D. pasinaudojo nauju įstatymu, kad N. būtų uždarytas, kad neiškeltų bylos dėl turto dalybų, kad nereikėtų turto dalytis. Jie šimtą kartų taikėsi. Kai užaugo jos vaikai, N. tapo nereikalingas. Apie 2011 m. vasario mėnesio grasinimą ginklu žino, jai D. paskambino ir pasakė, D. žinojo, kad N. turi pistoletą. N. prieš D. tikrai smurto nenaudos. D. paėmė tą pistoletą ir paskambino policijai, kad atvažiuotų pasiimti.
Šalies argumentai
2012-01-09 protokolas - pareiškime užfiksuota, kad D. K. kreipėsi į Kauno m. Dainavos PK ir nurodė, kad 2012-01-09, apie 16 val. 30 min. pas ją į namus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), atėjo buvęs sugyventinis N. S., atėjęs pradėjo reikalauti, kad atidarytų duris, jai kategoriškai atsisakius atidaryti duris, pradėjo daužyti duris. Nurodo, kad N. S. nuolat jai siuntinėja grasinančias žinutes, kad susidoros su ja (b. l. 4).
2012-01-09 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo V. A. tarnybiniu pranešimu užregistruotas smurto artimoje aplinkoje faktas, gavus budėtojo pranešimą, kad adresu: Kaune, (duomenys neskelbtini), D. K. susidorojimu grasina buvęs sugyventinis N. S.. D. K. nesutiko, kad apie įvykį būtų informuotas specializuotos pagalbos centras (b. l. 6 – 7).
2012-01-09 įvykio vietos apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros schema prie jo patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, užfiksuota vieta - 6 – os laiptinės aikštelė tarp antro ir trečio aukštų, kur buvo sulaikytas N. S. (b. l. 8 – 10).
2011-03-08 nutarimas Nr. 20-26-AT-219 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad pagal 2011-02-14 registruotą medžiagą Nr. 20-26-AP-347, pagal D. K. pareiškimą, N. S. atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 11).
Šalies argumentai
2012-01-16 protokole - pareiškime užfiksuota, kad D. K. kreipėsi į Kauno m. Dainavos PK ir nurodė, kad 2012-01-16, apie 17 val. pas ją atėjo kaimynas A. iš 95 – o buto ir pasakė, kad buvo sutikęs jos buvusį sugyventinį N. S., kuris A. pasakė, kad A. 2012-01-21 iki 03.00 val. išvažiuotų iš savo namų, nes N. S. ketina padegti susprogdinti jos butą (b. l. 31).
2012-01-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad D. K. savo iniciatyva pateikė mobilaus ryšio telefoną Nokia (b. l. 48).
2012-01-23 daikto - mobilaus ryšio telefono NOKIA apžiūros protokolas patvirtina, kad atlikus mobilaus ryšio telefono, kurio Nr. 8 (duomenys neskelbtini) apžiūrą, telefono skyrelyje pranešimai yra į D. K. telefoną gautas SMS pranešimas, kurio turinys „Tai vaisto as nesitikėjau is tavęs ir E. niu tiu Zinai is kiokio rajionio as esu tau spręst ir ka pa zystiu riek sperst tiurtiuo problemasne del to as tau jas palikau viską noriu pasimt ir tavo vaikus as auginau tegus dabar mano augina“, SMS pranešimo rašymo data 2012-01-09, 00:30 val., išsiųstas iš telefono Nr. 8 (duomenys neskelbtini)N. (b. l. 49 - 50).
Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 1459 patvirtina, kad 2012-01-09, 17:10:15 prietaisu Nr. 2262 N. S. nustatyta 3,79 % promilių neblaivumas (b. l. 73).
Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 1509 patvirtina, kad 2012-01-16, 19:53:03 prietaisu Nr. 2262 N. S. nustatyta 4,03 % promilių neblaivumas (b. l. 74).
Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2006).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė pagal BK 145 str. 1 d. įrodyta aukščiau aptartais įrodymais - nukentėjusiosios parodymais, liudytojos V. M. parodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymais, kuris sutiko, kad buvo atvykęs prie nukentėjusiosios buto durų, tačiau nepripažino jai grasinęs, apžiūros protokolu, patvirtinančiu, kad kaltinamasis siuntė nukentėjusiajai grasinančio pobūdžio SMS žinutes. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nenustatyta, kad ši siektų apkalbėti kaltinamąjį. Tokią galimybę paneigia ir tas faktas, kad jau prieš šį įvykį nukentėjusiosios valia buvo nutrauktas pradėtas ikiteisminis tyrimas kaltinamojo atžvilgiu dėl panašių veikų. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą teismas sprendžia, kad aplinkybės, kuriomis N. S. pasakė grasinančius žodžius nukentėjusiosios atžvilgiu, vertintinos kaip keliančios realią ir akivaizdžią grėsmę nukentėjusiosios gyvybei ar sveikatai, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad N. S. tyčia siekė įbauginti nukentėjusiąją, įtikinti ją savo grasinimais, jog jie gali būti realizuoti. Tai patvirtina ne tik tiesioginiai grasinimai nušauti nukentėjusiąją, išsakyti 2012 m. sausio 9 d. prie nukentėjusiosios durų, bet ir prieš tai buvę konfliktai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios (kaltinamojo teiginiai, kaip teigė nukentėjusioji „nebūsi mano, nebūsi niekieno“, ankstesnis incidentas su šaunamuoju ginklu ir pan.). Visuma šių aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad grasinimai buvo realūs, nukentėjusioji turėjo pagrindą manyti, kad jie gali būti įvykdyti. Baudžiamajai atsakomybei kilti nėra būtina sąlyga, kad kaltinamasis norėtų realiai įvykdyti išsakomus ketinimus.
Taigi kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo visiškai pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. kaip grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą.
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo N. S. 2012 m. sausio 16 d. kaltė dėl nukentėjusiosios terorizavimo, pasakant, kad susprogdins ar padegs D. K. butą, yra įrodyta pačios nukentėjusiosios, liudytojo K. A. T. parodymais, kitų byloje apklaustų liudytojų parodymais. Iš minėtų asmenų parodymų seka, kad N. S. išsakė realius grasinimus susprogdinti ar padegti D. K. butą. Šie jo grasinimai tapo žinomi tiek nukentėjusiajai D. K., tiek jos kaimynams, kurie išsakytus žodžius suprato kaip realią grėsmę. Nors N. S. neigė taip kalbėjęs, bet jo parodymus paneigia liudytojų K.A. T., A. K., V. K., D. K. parodymai. Nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad K.A. T. dėl kokių nors priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį N. S., perduoti tikrovės neatitinkančias žinias kitiems kaimynams ar pačiai nukentėjusiajai. Be to, liudytojas K.A. T. patvirtino, jog jam po įvykio kaltinamasis jam skambino ir prašė atsiimti parodymus apie grasinimus susprogdinti.
Lietuvos Respublikos Bk 145 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Nustatyta, kad kaltinamasis N. S. grasino padegti ar susprogdinti nukentėjusiosios D. K. butą, taigi nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.
Skiriant bausmes N. S., įvertintina tai, kad kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra tyčiniai ir baigti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, į veikų padarymo aplinkybes (veikas įvykdyti paskatino šeimyniniai konfliktai, veikomis reali žala nepadaryta). Kaltinamasis neteistas (b. l. 78), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 79), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 83), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 85), nedirbantis (b. l. 76). Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. sankcijoje numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės, 145 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė.
Kaltinamajam, teisiamam pirmą kartą, už veikos, numatytos BK 145 str. 1 d. padarymą skirtina arešto bausmė, už veikos, numatytos BK 145 str. 2 d., padarymą, nesant alternatyvos - laisvės atėmimo bausmė, bausmių dydžius nustatant mažesnius, nei sankcijos vidurkis. Bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 d., 4 d.).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, sprendžia kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymas atidėtinas, skiriant teismo įpareigojimą (BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p.).
N. S. laikinai sulaikytas nuo 2012-01-09 iki 2012-01-11 (b. l. 66, 69), 2012-01-18 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 20 d., terminą skaičiuojant nuo 2012-01-16 (b. l. 95 – 96). Šis laikas bausmės atlikimo atveju įskaitytinas į bausmę.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., ir paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti laiką, kaltinamojo išbūtą laikinajame sulaikyme ir taikant kardomąją priemonę suėmimą nuo 2012-01-09 iki 2012-01-11, nuo 2012-01-16 iki 2012-02-03.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įskaitoje ir dokumento paėmimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Asmens tapatybės kortelę Nr. 10404289 po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti N. S..
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.