Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Algirdas Gaputis, teisėjai Sigitas Bagdonavičius ir Bronė Vidzėnienė,

sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, Neringai Aukštuolienei, Editai Marcinkevičienei, Jolitai Žukauskienei,

gynėjams advokatams Mykolui Vytautui Kazlauskui, Lidijai Blinkevičienei, Dovilei Baniulei, Vytautui Kupcikevičiui, Antanui Cemnolonskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, o per 12 mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai T. P..

Tuo pačiu nuosprendžiu S. B. dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo sudėties.

Nukentėjusiosios T. P. civilinis ieškinys tenkintas, iš S. K. jos naudai priteista 984,71 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš S. K. konfiskuotos piniginės lėšos – 984,71 eurų, kaip gautos iš nusikalstamos veiklos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą (padarė sukčiavimą), sekančiomis aplinkybėmis: jis veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą, t. y. kai nenustatytas asmuo 2013-02-14 apie 13 valandą, paskambino T. P. į UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) , prisistatęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu D. B., apgaule išviliojo iš nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus bei slaptažodžius, prisijungė prie T. P. elektroninės bankininkystės, ir iš nukentėjusiosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir pervedė į jo (S. K.) nurodytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) , 3400 litų (984,71 Eur) sumą, o S. K. 2014-02-14 apie 13.30 valandą, paprašęs S. B. AB „(duomenys neskelbtini) “ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) Visagine, išgryninti pinigus ir jam davęs savo mokėjimo kortelę VISA Electron Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasakęs jos PIN kodą, pasiėmė S. B. išgrynintus 3300 litų (955,75 Eur), o 100 litų (28,96 Eur) paliko savo sąskaitoje.

S. B. teismui buvo perduotas jį kaltinant tuo, kad jis kartu su S. K., veikdami bendrininkų grupėje tarpusavyje ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, prisistačiusiu telefonu „V. L.“, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) , Alytuje, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą, t.y., kai nenustatytas asmuo 2013-02-14 apie 13.00 valandą, paskambino T. P. į UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį telefoną, abonento numeris (duomenys neskelbtini) bei prisistatęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūno D. B. vardu, apgaule išviliojo iš nukentėjusiosios AB (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės atpažinimo kodus bei slaptažodžius, prisijungė prie T. P. elektroninės bankininkystės ir iš nukentėjusiosios AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir pervedė į S. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) 3400 litų (984,71 Eur), 2014-02-14 apie 13.30 valandą, jis (S. B.) veikdamas kartu S. K., pastarajam perdavus jam savo banko mokėjimo kortelę VISA Electron Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodžius jos PIN kodą, iš AB „(duomenys neskelbtini) “ bankomato Visagine, (duomenys neskelbtini) , išgrynino ir paėmė 3300 litų (955,75 Eur), o 100 litų (28,96 Eur) paliko S. K. sąskaitoje, taip savo ir kitų naudai apgaule įgijo 3400 litų (984,71 Eur), vertės svetimą turtą.

Nesutinka, kad skundžiamu nuosprendžiu S. B. buvo išteisintas. Nurodo, kad priimant išteisinamą nuosprendį, teismas turi pateikti motyvuotas išvadas, pagrindžiančias išteisinimą, motyvus, kodėl atmeta duomenis, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas. Šioje byloje teismas tik nurodydamas, kad S. B. veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties, neobjektyviai ir vienašališkai vertino faktines bylos aplinkybes, motyvai dėl jo nekaltumo yra prieštaringi ir vertinami vienpusiškai tik išteisinamojo naudai. Šiuo aspektu teismas nepateikė išsamesnės bylos aplinkybių ir įrodymų analizės, teisinės argumentacijos, nebuvo vertinama surinktų duomenų visuma, nebuvo atsižvelgta į byloje esančią telefonų skambučių analizę, o būtent į skambutį, kurį padarė S. B. iš savo mobiliojo telefono, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini) , abonentui esančiam Alytaus pataisos namuose, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini) , ir iš kurio buvo skambintą į banką bei bandyta paimti nukentėjusios T. P. vardu paskolą.

Pažymi, kad surinkti įrodymai dėl abiejų kaltinamųjų kaltės buvo įvertinti prieštaringai. Teismas, nuteisdamas kaltinamąjį S. K., rėmėsi jo parodymais, kad jis nusikaltimą įvykdė kartu su S. B. ir kodėl būtent S. B. išgrynino iš jo kortelės pinigus. Pažymi, kad tarp kaltinamųjų nėra priešiškų santykių, todėl netikėti arba laikyti S. K. duotus parodymus nepatikimais nėra jokio pagrindo.

Vertinant nuosprendžio teisėtumą matyti, kad teismas, skirdamas S. K. bausmę, į bausmės laiką neįskaitė laiko, kurį jis išbuvo suėmime nuo 2013-02-15 iki 2013-03-14 dienos, tokiu būdu buvo pažeistos BK 66 straipsnio nuostatos. Be to, netinkamai pritaikytos ir BK 72 straipsnio nuostatos, konfiskuojant iš S. K. pinigus - 984,71 eurų, kaip gautus iš nusikalstamos veikos, nes teismų praktikoje analogiškais atvejais priteisus civilinius ieškinius, konfiskavimas nebetaikomas.

Mano, kad atsižvelgiant į S. K. asmenybę, į tai, kad jis nuolat keitė parodymus, dėl jo kaltės teismo posėdžiai buvo ne kartą atidėti taip vilkinant bylą, teismas skyrė pernelyg švelnią bausmę. Tokiu būdu buvo pažeistas teisingumo principas, nes bausmė teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą ( 2K-456/2013).

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti, nuteistasis, išteisintasis bei jų gynėjai – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, todėl kolegija, byloje nenustačiusi kokių nors esminių BPK pažeidimų, pasisako išimtinai tik apeliaciniame skunde keliamais klausimais.

Dėl S. B. išteisinimo

Pirmos instancijos teismas S. B. išteisinimą motyvavo tuo, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamų veiksmų ir apgaulės požymių visumos, nes kaltinimas jam grindžiamas tik jo dalyvavimo išgryninant pinigus faktu.

Tačiau tokia išvada nėra pagrįsta byloje esančių įrodymų visuma ir nėra teisinga.

Sprendžiant S. B. kaltės klausimą šioje byloje būtina įvertinti tokias aplinkybes:

Byloje neginčijamai įrodyta, kad nenustatytas asmuo, telefonu paskambinęs T. P. ir prisistatęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu, išviliojo iš pastarosios elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus bei slaptažodžius ir, juos panaudojęs, iš T. P. banko sąskaitos pervedė į S. K. sąskaitą 3400 litų, kurių dalį – 3300 litų bankomate išgrynino S. B., pasinaudodamas jam S. K. duota jo mokėjimo kortele bei jo pasakytu PIN kodu.

S. K. pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2013-02-15 parodė, kad jis savo banko sąskaitos, į kurią iš T. P. sąskaitos buvo pervesti pinigai, numerį davė S. B. po šio daugkartinių prašymų savo namuose ir S. B., paskambinęs telefonu, jo sąskaitos numerį padiktavo tuo metu bausmę atlikinėjusiam V. L. (2t., b.l. 77-78). Duodamas parodymus vėliau, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos bei apeliacinės instancijos teismuose, S. K. pirminius parodymus pakeitė ir parodė, kad nusikaltimo dieną, t.y. 2013 m. vasario 14 d., jis susitiko su S. B. ir kai jie buvo kartu, jam (S. K.) ar į jo paties, ar į S. B. telefoną paskambino jo pažįstamas V. L., kuris tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, ir paprašė jo (S. K.) banko sąskaitos numerio, kurį jis skambinusiajam padiktavo. Kadangi jis suprato, kad į jo sąskaitą bus pervesti pinigai, kurie gali būti gauti nusikalstamu būdu, jis pinigus iš bankomato paprašė paimti S. B., ką pastarasis ir padarė. Savo parodymų keitimą S. K. motyvavo tuo, kad duodamas pirminius parodymus buvo apsvaigęs nuo narkotikų ir nesuprato, ką kalba. Taip pat duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme S. K. parodė, kad V. L. pažįsta nuo vaikystės, o su S. B. susipažino, kai pastarasis atlikinėjo bausmę kartu su jo broliu.

S. B. viso proceso metu savo kaltę jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu neigė ir parodė, kad jam būnant kartu su S. K., pastarajam kažkas paskambino. Po to S. K. jam padavė savo banko kortelę, pasakė PIN kodą ir paprašė jo paimti iš bankomato pinigus, ką jis ir padarė. Tuo metu pats S. K. ėjo į parduotuvę. Paimtus pinigus ir kortelę jis atidavė S. K. ir jie išsiskyrė. V. L. pažįsta, su juo kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, iš kur jis buvo paleistas 2013 m. vasario 1 d., o V. L. ten liko. Po bausmės atlikimo jis su V. L. bendravo, siuntė jam telefono sąskaitos papildymus.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pinigai iš T. P. sąskaitos į S. K. sąskaitą buvo pervesti 2014 m. vasario 14 d. 13.24-13.26 val., o bankomate nuimti 13.58 val. (1 t. b.l. 53)

Iš asmens kratų metu iš S. K. ir S. B. paimtų mobilaus ryšio telefonų (1 t., b.l. 89-92, 125-127) skambučių išklotinių (byloje esantis kompaktinis diskas) už 2013 metų vasario mėnesį ir jų duomenų analizės, padarytos tarnybiniuose pranešimuose (1 t. b.l. 161-163) matyti, kad nagrinėjamo nusikaltimo padarymo dieną S. K. turėtu telefonu nuo 7.38 val. iki 13.12 val. buvo kontaktuojama (gaunami ir siunčiami skambučiai ir SMS pranešimai) tik su pas S. B. rastu telefonu (pirmas įeinantis skambutis iš šio abonento), S. K. sugyventinės I. M. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir V. I. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ) telefonais (pastarieji asmenys jokio ryšio su nagrinėjama byla neturi). Tik nuo 13.12 val. iki 13.40 val. S. K. telefonas kontaktavo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (per tą laiką buvo gautos 8 SMS žinutės, po kurių iš karto sekė skambučiai šiam abonentui), ir 13.17 val. iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gautas skambutis. Nei iki tol, nei po to su šiais abonentais S. K. telefonas daugiau 2013 metų vasario mėnesį nekontaktavo, po 13.40 val. nagrinėjamo nusikaltimo padarymo dieną S. K. telefonas kontaktavo tik su I. M. ir S. B. telefonais.

Tuo tarpu skambutis į S. B. telefoną iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gautas dar 2014 m. vasario 8 d., o su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) S. B. telefonas kontaktavo po keltą kartų per dieną 2014 m. vasario 2,3,10,11,12,13 dienomis. 2014 m. vasario 14 d. SMS žinutė iš šio abonento į S. B. telefoną buvo atsiųsta 13.10 val., t.y. prieš pirmą kontaktą su S. K. telefonu.

Taigi, iš išdėstytų įrodymų viseto akivaizdžiai matyti, kad 2013 m. vasario 14 d. laikotarpyje nuo 13.12 val. iki 13.40 val., t.y. tuo metu, kai buvo pervedami pinigai iš T. P. sąskaitos į S. K. sąskaitą, S. K. telefonas intensyviai kontaktavo su abonentais, su kuriais nei iki tol, nei po to tokių kontaktų nebuvo, o S. B. telefonas su abiem šiais abonentais buvo kontaktavęs ir iki nusikaltimo padarymo dienos, su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) – itin intensyviai, ir S. K. telefono pirmas kontaktas su pastaruoju abonentu įvyko praėjus dviems minutėms po jo kontakto su S. B. telefonu.

Šios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad aptariami kontaktai buvo susiję su nagrinėjama nusikalstama veika ir kad prie šio nusikaltimo yra prisidėjęs (betarpiškai išviliojęs T. P. pinigus) asmuo, iki tol palaikęs ryšius būtent su S. B., o ne S. K.. Nagrinėjamo nusikaltimo padarymui– užmegzti kontaktą su nukentėjusiąja, įgyti jos pasitikėjimą, sužinoti iš jos prisijungimui internetu prie banko sąskaitos reikalingus duomenis bei juos panaudoti – reikalingas nemažas laikas, taip pat į tai, kad iš nukentėjusiosios sąskaitos į S. K. sąskaitą pervesti pinigai buvo išgryninti per pusvalandį nuo jų patekimo į S. K. sąskaitą, akivaizdu, jog prisijungimo prie T. P. sąskaitos duomenis gavęs asmuo S. K. banko sąskaitos numerį žinojo iki kontakto su nukentėjusiąja, nes priešingu atveju panaudoti įgytų prisijungimo prie sąskaitos duomenų ir pagrobti nukentėjusiosios pinigų jis nebūtų turėjęs jokios galimybės. Šis asmuo betarpiškai iš S. B. jo sąskaitos numerio sužinoti negalėjo, nes byloje nėra jokių duomenų, kad S. K. apie nusikaltimą sužinojo anksčiau nei nusikaltimo dieną ir kad nusikaltimo dieną būtų susitikęs ir bendravęs su kokiais nors kitais asmenimis, išskyrus S. B.. Minėta, kad tą dieną iki 13.12 val. S. K. telefonu turėjo kontaktus tik su I. M. ir V. I., kurie jokio ryšio su nagrinėjama nusikalstama veika neturi, o su S. B. bendravo ne tik betarpiškai, bet intensyviai ir telefonu. Minėta ir tai, kad nusikaltimo darymo laiku S. K. bendravo ir su abonentais, su kuriais prieš tai intensyviai bendravo S. B.. Savo ruožtu S. B. nusikaltimo padarymo dieną, iki T. P. pinigų pagrobimo, intensyviai, po keletą kartų telefonu kontaktavo su įvairiais abonentais ir tokiu būdu tik jis, o ne pats S. K. turėjo realią galimybę pervedimą iš T. P. sąskaitos dariusiam asmeniui perduoti S. K. sąskaitos duomenis.

Ši byloje esančių įrodymų analizė leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad S. K. pirmi ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie nusikaltimo aplinkybes yra teisingi, o tuo pačiu vėlesni S. K. ir S. B. parodymai, kad S. B. nežinojo, jog iš S. K. sąskaitos paėmė ten dėl trečio asmens nusikalstamų veiksmų patekusius pinigus, yra neteisingi, todėl jie atmetami. Be to, S. K. nurodytas parodymų keitimo motyvas (kad pirmus parodymus 2013-02-15 davė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų) yra neginčijamai paneigtas specialisto išvada (2 t., b.l. 24), iš kurios matyti, kad 2015-02-15 12.05 val. iš jo organizmo paimtuose mėginiuose nei alkoholio, nei narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta.

Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo abejoti, kad S. B. buvo aktyvus šio nusikaltimo vykdytojas ir jis, paimdamas iš bankomato pinigus iš S. K. sąskaitos žinojo, kad šie pinigai į S. K. sąskaitą pateko kaip nusikalstamos veikos rezultatas ir S. B. atlikti veiksmai buvo būtini tam, kad nusikaltimas, kurio metu buvo apgaule užvaldytas svetimas turtas, būtų pabaigtas, t.y. būtų galima disponuoti neteisėtai įgytu svetimu turtu.

Tokiu būdu įrodyta, kad S. B., veikdamas bendrininkų grupėje su S. K. ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą: kai nenustatytas asmuo 2013 m. vasario 14 d. apie 13.00 val., paskambino T. P. į UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį telefoną, abonento numeris (duomenys neskelbtini) bei prisistatęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūno D. B. vardu, apgaule išviliojo iš nukentėjusiosios AB (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės atpažinimo kodus bei slaptažodžius ir, prisijungęs prie T. P. elektroninės bankininkystės, iš jos AB „(duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į S. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) 3400 litų (984,71 Eur), 2013 m. vasario 14 d. apie 13.50 valandą, jis (S. B.) veikdamas kartu S. K., pastarajam perdavus jam savo banko mokėjimo kortelę VISA Electron Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodžius jos PIN kodą, iš AB (duomenys neskelbtini) bankomato Visagine, (duomenys neskelbtini) , išgrynino ir paėmė 3300 litų (955,75 Eur), o 100 litų (28,96 Eur) paliko S. K. sąskaitoje, taip savo ir kitų naudai apgaule įgijo 3400 litų (984,71 Eur), vertės svetimą turtą.

Ši S. B. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje sudėtį. Tai reiškia, kad apylinkės teismo nuosprendis išteisinti S. B. yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, todėl šioje dalyje naikinamas ir S. B. atžvilgiu priimamas naujas, apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Skiriant S. B. bausmę už šio nusikaltimo padarymą, atsižvelgiama į tai, kad nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, į tai, kad padarytas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į tai, kad S. B. šį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas – anksčiau eilę kartų teistas už iš esmės analogiškų nusikaltimų (svetimo turto pagrobimas) padarymą, nagrinėjamą nusikaltimą padarė praėjus keletui dienų po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, kas rodo, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Nustatant šios bausmės trukmę atsižvelgiama į nusikaltimu padarytos žalos dydį, taip pat į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo iki šio nuosprendžio priėmimo yra praėjęs didelis laiko tarpas.

Kadangi po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo S. B. padarė dar eilę nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. baudžiamuoju įsakymu bei 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžiu iš esmės už analogiškas veikas, sutinkamai su BK 63 straipsnio 9 dalimi, jam skirtina subendrinta bausmė pagal šiuos nuosprendžius ir į bausmės laiką įskaitytina visa pagal juos atlikta bausmė, bei, vadovaujantis BK 66 straipsniu, suėmime šioje byloje išbūtas laikas.

Kadangi nagrinėjamą nusikaltimą S. B. padarė kartu su S. K., kurio atžvilgiu yra priimtas neapskųstas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo iš S. K. nukentėjusiajai T. P. yra priteista visa nusikaltimu padaryta turtinė žala, kurią, kaip nusikaltimo bendrininkas, privalo solidariai atlyginti ir S. B., skundžiamas nuosprendis keičiamas ir civilinio ieškinio dalyje (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl bausmės S. K.

Minėta, kad prokuroras skundu prašo pakeisti nuosprendį dėl S. K. paskirtos neteisingos bausmės ir skirti jam realią laisvės atėmimo bausmę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra nurodyti BK 54 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį bei atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šis sąrašas aplinkybių, reikšmingų bausmės rūšiai ir dydžiui yra baigtinis, todėl apeliacinio skundo motyvai, kad paskirtoji S. K. bausmė yra neteisinga dėl to, jog pastarasis ne kartą keitė parodymus, akivaizdžiai vilkino bylą, nėra pagrindas vertinti S. K. paskirtos bausmės kaip neteisingos, todėl šioje dalyje keisti nuosprendžio skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Tačiau apylinkės teismas, pažeisdamas BK 66 straipsnio nuostatą, S. K. į paskirtos bausmės laiką nepagrįstai neįskaitė jo suėmime ikiteisminio tyrimo šioje byloje metu išbūto laiko, todėl nuosprendis keičiamas šioje dalyje (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas iš S. K. priteisė nukentėjusiajai 984,71 eurų nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu nutarė iš S. K. tokią pat sumą – 984,71 eurų konfiskuoti kaip lėšas, gautas iš nusikalstamos veiklos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tuoj po 2000 m. BK, kuriuo iš esmės kitaip nei iki tol galiojusiame 1961 m. BK buvo reglamentuojamas turto konfiskavimo taikymas, įsigaliojimo ne vienoje nutartyje (pvz. kasacinės bylos Nr. 2K-95/2004, 2K-213/2004, 2K-551/2003, 2K- 573/2003, 2K-270/2004, 2K-632/2004) vienareikšmiškai yra nurodęs, kad tais atvejais, kai iš nusikalstamos veikos gautas turtas turi būti grąžinamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba, neradus tokio turto, tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalies nuostatos netaikomos, nes kaltininkas užvaldęs svetimą turtą tik neteisėtai jį valdo. Taip pat šiose nutartyse yra paaiškinta, kad iš kaltininko paimti pagrobti pinigai ir kiti daiktai, remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismo turi būti grąžinami teisėtam jų savininkui, o ne konfiskuojami. Jeigu negalima minėtų daiktų konfiskuoti, tai ir nesant šių daiktų negalima iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos. Nesant pagrobtų daiktų, iš kaltininko nukentėjusiajam priteisiama tų daiktų vertę atitinkanti pinigų suma žalai atlyginti.

Kadangi skundžiamame nuosprendyje priimtas sprendimas konfiskuoti pinigus iš S. K. aiškiai prieštarauja įstatymui ir teismų praktikai, todėl nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 330 straipsniu,

nusprendė:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį dėl S. B. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 4 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2014 m. gegužės 15 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausme bei 2015 m. vasario 24 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką – laikotarpį nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2013 m. birželio 5 d., taip pat bausmes, iki šio nuosprendžio paskelbimo atliktas pagal 2014 m. gegužės 15 d. baudžiamąjį įsakymą bei 2015 m. vasario 24 d. nuosprendį.

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendį pakeisti:

S. K. į paskirtą bausmę įskaityti suėmimo šioje byloje laiką – laikotarpį nuo 2013 m. vasario 15 iki 2013 m. kovo 14 d., vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2c punktu, vieną arešto dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

T. P. naudai priteisti 984,71 eurų turtinės žalos atlyginimo solidariai iš S. K. ir S. B..

Nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš S. K. konfiskuotos piniginės lėšos – 984,71 eurų, kaip gautos iš nusikalstamos veiklos, panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.