Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-11-19 · Administracinė byla Nr. TA-662-77-14

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-09-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2014-11-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-19
Bylos Nr.
TA-662-77-14
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03954-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. TA662-77/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03954-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo A. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundą, kuriuo jis prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, 2014 m. spalio 29 d. (pagal spaudą ant voko) pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo jis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Paaiškino, jog teismo sprendimo apskundimo terminą praleido dėl to, kad skelbiant skundžiamą sprendimą nedalyvavo, jo paskelbimo dieną su sprendimo turiniu neturėjo galimybės susipažinti. Nurodo, jog atlieka laisvės atėmimo bausmę, serga reumatoidiniu artritu, nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2014 m. spalio 23 d. buvo išvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Prašymas netenkintinas. Apeliacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Kaip minėta, administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2014 m. rugsėjo 26 d. (b. l. 22), todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2014 m. spalio 10 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2014 m. spalio 29 d. (pagal spaudą ant voko), taigi jis praleido įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pažymėtina, jog pareiškėjas nedalyvavo 2014 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą, tačiau apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai (b. l. 18). 2014 m. rugsėjo 29 d., t. y. nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytos tvarkos, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui (b. l. 26). Byloje esantis vokas patvirtina, jog teismo sprendimo kopija pareiškėjui Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo įteikta 2014 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendime buvo išaiškina jo apskundimo tvarka (sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą) (b. l. 23-24).

Pareiškėjas nurodo, jog apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą lėmė tai, jog jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, serga reumatoidiniu artritu, nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2014 m. spalio 23 d. buvo išvežtas į Laisvės vietų atėmimo ligoninę. Tačiau teisėjų kolegija šių aplinkybių nevertina kaip objektyvių ir pagrindžiančių prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Kaip matyti, norimas apskųsti teismo sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Ši aplinkybė, t. y. buvimas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, pati savaime nesuponuoja, jog apeliacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl pagrįstų priežasčių. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, jog jo buvimas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ar sunki būklė sutrukdė pateikti apeliacinį skundą laiku. Jokių kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti žymiai praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, pareiškėjas nenurodė.

Pagal byloje esančius duomenis, skundžiamą teismo sprendimą pareiškėjas gavo 2014 m. spalio 6 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (b. l. 31), o apeliacinį skundą paruošė ir išsiuntė 2014 m. spalio 29 d., t. y. per 23 dienas nuo įteikimo, apeliacinio skundo padavimo terminą praleidęs 19 dienų.

Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomą termino praleidimo priežastį – vėlesnį sprendimo įteikimą, negalima pripažinti pakankamai svarbia, kuri sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Nors pareiškėjas nedalyvavo skelbiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, dėl ko jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas buvo ir yra suvaržytos, teisėjų kolegijos nuomone, net įvertinus faktą, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, jis nebuvo pakankamai rūpestingas ir neveikė pakankami operatyviai.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui žymiai praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Minėta, kad skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, išimtinai nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo), priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasAnatolijus BaranovasSkirgailė Žalimienė