Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2696-1108/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-12
Bylos Nr.
1-2696-1108/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26884-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Nevardauskienė
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
J. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2696-1108/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26884-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.2.5.4.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,sekretoriaujant Laimai Mickevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui,kaltinamajam A. B.,nukentėjusiajai J. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Riešės sen., Vilniaus raj., vedęs, vykdo individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2020 m. liepos 8 d. apie 03.20 val. ties (duomenys neskelbtini) sankryža, Kaune, nukentėjusiajai J. K. vairuojant automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdėdamas galinėje keleivio sėdynėje už nukentėjusiosios, dešine ranka sugriebė ją už kaklo, jį spaudė ir grasino sakydamas: „pasmaugsiu tave, (necenzūrinis žodis)“, „užmušiu tave“, nukentėjusiajai pristabdžius automobilį, jos kaklą paleido, po to jai vėl pavažiavus ir sustojus ties (duomenys neskelbtini) sankryža, Kaune, dešine ranka sugriebė nukentėjusiajai J. K. už kaklo, jį spaudė ir grasino sakydamas: „pasmaugsiu tave, (necenzūrinis žodis)“, taip grasino nukentėjusiąją J. K. nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad susipyko su žmona, pažįstamas nusivedė į kažkokį barą, kuriame vartojo alkoholį (alų ir stipriuosius gėrimus). Pažįstamas iškvietė taksi – taksi vairavo nukentėjusioji. Taksi važiavo jis ir jo pažįstamas. Jis atsisėdo keleivio vietoje už vairuotojos. Į taksi automobilį pasiėmė alaus, vairuotoja supyko ir pasakė jam pastabą, kad nepilstytų alaus automobilio salone. Tarp jo ir vairuotojos kilo konfliktas, būdamas neblaivus nesusivaldė, pradėjo keiktis, grasinti taksi vairuotojai, sugriebė jai už kaklo. Kai išsakė grasinimus, automobilyje buvo trise – jis, jo pažįstamas ir nukentėjusioji. Buvo nakties metas, buvo tamsu. Pripažįsta, kad nukentėjusioji galėjo išsigąsti esant tokiai situacijai. Atsimena, kad gatvėje prie jų privažiavo daug taksi automobilių. Po įvykio su nukentėjusiąja bendravo, buvo susitikę, susitarė dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusioji dėl įvykio patirtą žalą įvertino 1000 Eur, iš kurių 500 Eur jis sumokėjo nukentėjusiajai iki teismo posėdžio, o likusius 500 Eur susitarė sumokėti teismo posėdžio metu. Nukentėjusiosios atsiprašė ir tikisi, kad nukentėjusioji jam atleido

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, prokuroras ir kaltinamasis sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų nustatytos ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

2020 m. liepos 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti pareiškėjos (liudytojos) J. K. parodymai apie tai, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoja. Vairuoja automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (2007 m.). Automobilį nuomojasi iš įmonės. Taksi automobiliuose yra vaizdo stebėjimo kameros, tačiau nežino, ar jos visada užfiksuoja vaizdą, kuris vyksta automobilyje. 2020 m. liepos 7 d. apie 17.00 val. pradėjo darbą ir planavo dirbti iki 2020 m. liepos 8 d. 05.00 val. 2020 m. liepos 8 d. apie 03.00 val. gavo iškvietimą nuvykti (duomenys neskelbtini), Kaunas. Iškvietimą gavo į „planšetinį“ kompiuterį, todėl asmens, kuris išsikviečia taksi, numeris jai nerodomas. Kontaktinius duomenis gali matyti tik tada, kai iškvietimas gaunamas iš internetinės programėlės, o ne skambučiu. Reiškia, kad pranešėjas taksi išsikvietė per bendrą taksi numerį ir duomenis gali turėti tik centro darbuotojai, kurie priima skambučius. 2020 m. liepos 8 d. apie 03.17 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kur netoli naktinio baro pastebėjo stovinčius du vyrus. Sustojo prie vyrų. Pastebėjo, kad abu buvo akivaizdžiai neblaivūs ir su savimi rankose turėjo po vieną vienkartinę stiklinę, kurioje buvo supiltas alus (suprato iš kvapo). Pirmasis vaikinas atsisėdo automobilio gale, jai už nugaros, antrasis vaikinas atsisėdo gale šalia pirmojo. Vyrai įlipę į automobilį nurodė važiuoti į (duomenys neskelbtini), Kaune. Pasakė ir namo numerį, tačiau ji iš susijaudinimo namo numerį pamiršo. Pradėjus važiuoti, pirmasis vaikinas, ėmė ją įžeidinėti, sakydamas: „ryža kalė“. Ji dar paklausė, kodėl ją įžeidinėja, bet matėsi, kad asmenys yra konfliktiški, todėl nekreipė dėmesio ir važiavo toliau. Vyrai automobilio viduje ties S. Žukausko g. ir Savanorių pr., Kaune, esančios sankryžos prilaistė alaus automobilio salone. Ji atsisukusi keletą kartų pasakė vyrams, kad nelaistytų alaus, nes reikės susimokėti už cheminį valymą. Ties minėta sankryža, pirmasis vyras, kuris sėdėjo už jos, viena ranka (dešine) griebė jai už kaklo (apglėbė jos kaklą) ir suspaudė sakydamas: „pasmaugsiu tave, kale“, „užmušiu tave“ ir tai kartojo nuolat. Ji labai išsigando, nežinojo ką daryti. Tuo metu antrasis vyras nieko nedarė. Pirmasis vyras ją įžeidinėjo, o ji šiek tiek pristabdė automobilį ir vyras jos kaklą paleido. Ji nežinojo, ką daryti, ir todėl iš lėto važiavo toliau, pavažiavus kelis metrus, sustojo prie Partizanų g. ir Birželio 23-osios g. sankryžos, kur jai užsidegė raudonos spalvos šviesoforas. Tada pirmasis vaikinas vėl dešine ranka griebė jai už kaklo ir suspaudė sakydamas: „pasmaugsiu tave, kale“, o ji „planšetiniame“ kompiuteryje spėjo paspausti „SOS“ pagalbos mygtuką ir, kol degė raudonas šviesoforo signalas, prie jos privažiavo 4 kolegų ekipažai. Visas veiksmas vyko apie 03.20 val. Ji tikrai patikėjo, kad vyras ją nužudys, ir labai išsigando. Dėl to, kad automobilis buvo sulietas pretenzijų neturi, nes vyrai sumokėjo už automobilio išvalymą, tačiau turi pretenzijų, nes tikrai manė, kad su ja gali susidoroti. Po to, kai iki jos atvyko kolegos, ji taip pat išsikvietė policijos pareigūnus, kurie sulaikė jai grasinusį asmenį (b. l. 6-17).

2020 m. liepos 8 d. apklausta liudytoja J. K. parodė, kad 2020 m. liepos 8 d. apie 03.17 val. atvyko į iškvietimą (duomenys neskelbtini), Kaune. Į automobilį įlipo du vyrai. Pirmasis vaikinas atsisėdo automobilio gale, jai už nugaros, o antrasis vaikinas gale, šalia pirmojo. Įlipę į automobilį vyrai nurodė jai važiuoti į Partizanų g., Kaune, nurodė ir numerį, tačiau ji numerio neprisimena. Tik pradėjus važiuoti, pirmasis vaikinas, kuris sėdėjo už jos, pradėjo ją įžeidinėti žodžiais, vadino „ryža kale“. Su juo į kalbas nesivėlė, nenorėjo išprovokuoti konflikto, nes pamatė, kad jis agresyviai nusiteikęs, tiesiog gražiai paklausė kodėl jis ją įžeidinėja. Apie 03.20 val. jai sustojus ties S. Žukausko g. ir Savanorių pr., Kaune, esančia sankryža, abu vyrai prilaistė alaus automobilio salone, todėl ji atsisukusi keletą kartų pasakė jiems, kad nelaistytų alaus, nes reikės susimokėti už cheminį valymą. Abu vyrai tapo agresyvūs, pradėjo vėl ją įžeidinėti. Vyras, sėdėjęs jai už nugaros, pradėjo rankomis trankyti sėdynes. Ji pasuko galvą į dešinę, pasižiūrėjo į galą ir pamatė, kad visos sėdynės šlapios. Staiga vyras, kuris sėdėjo už jos, dešine ranka griebė jai už kaklo ir suspaudė sakydamas: „pasmaugsiu tave, kale“, „nužudysiu tave“ ir tai kartojo nuolat. Vyras apglėbė jos kaklą savo dešinės rankos dilbiu ir spaudė jį, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Kurį laiką jai skaudėjo kairę kaklo pusę. Kitas vyras, sėdėjęs šalia, nedarė nieko. Pirmasis vyras suspaudęs jos kaklą laikė, kiek laiko laikė, ji nepasakys. Mintyse pradėjo galvoti, ką jai daryti, labai išsigando, kad vyras gali ją uždusinti. Jos kaklas buvo užspaustas, galva užversta, todėl ji pradėjo galvoti kaip pabėgti, tačiau tada vyras atleido savo ranką ir paleido ją. Ji pradėjo labai iš lėto važiuoti tolyn, galvodama, ką reikės daryti toliau. Vyrai pradėjo rėkauti tarpusavyje, staiga išgirdo, kaip pirmasis vaikinas pradėjo sakyti: „ką jis čia daro, ką padarė“. Tikslių jo žodžių negali atkartoti, bet buvo kažkas panašaus, tuo metu suprato, kad vaikinui „prašviesėjo“ galvoje ir jis suprato, ką padarė. Pavažiavo maždaug 50-100 m ir sustojo prie raudonos spalvos šviesoforo ties Partizanų g. ir Birželio 23-osios g. sankryža. Visą tą atstumą pirmasis vyras rėkė, kad ji važiuotų, liepė važiuoti per raudoną šviesoforą, tačiau ji vis tiek sustojo. Vyrams pasakė, kad daugiau jų nebeveš ir tada pirmasis vaikinas vėl savo dešine ranka (dilbiu) griebė jai už kaklo ir suspaudė sakydamas: „pasmaugsiu ji tave, kale“. Jis spausdamas jos galvą pasuko į dešinę pusę ir ją užvertė. Šį kartą jis smaugė daug stipriau ir ilgiau, nei pirmąjį kartą, dėl ko ji juto didelį fizinį skausmą. Tada greitai sugriebė jo ranką savo abiem rankomis ir bandė jo ranką atitraukti nuo savęs, traukė žemyn. Vyro ranka šiek tiek atsilaisvino. Kažkuriuo metu ji ant planšetinio kompiuterio sugebėjo paspausti „SOS“ pagalbos mygtuką. Vyras savo ranką atitraukė ir labai greitai iš galinės automobilio sėdynės perlipo pas ją į priekinę keleivio sėdynę. Perlipęs jis paklausė jos: „ką čia paspaudei?“. Jam pasakė, kad nieko nepadarė. Vyras vėl pradėjo jai grasinti, kad ją nužudys, kad nedirbs tokio darbo. Kitas vyriškis, kuris visą laiką nieko nedarė, išlipo iš automobilio, priėjo prie savo draugo, atidarė dureles ir bandė jį ištraukti iš mašinos. Tada labai greitai atvyko jos kolegos – iš pradžių vienas ekipažas, o vėliau dar trys ekipažai. Atvykusiam pirmajam kolegai pasakė, kas nutiko, pasakė, kad vyras ją smaugė, kolega liepė kviesti policiją. Kadangi ji buvo dideliame šoke, visa drebėjo, paprašė, kad policiją iškviestų kolega. Kolegos vardo ir pavardės nežino, jo nepažįsta. Kai atvažiavo kiti trys ekipažai, kolegos liepė vyrams susimokėti už važiavimą ir atlyginti žalą už automobilio prilaistymą. Ji kolegoms paaiškino, kad viskas ne dėl pinigų, o kad vienas vyras ją smaugė. Kolegos iš karto liepė jai kviesti policiją. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie vaikiną sulaikė. Žala dėl automobilio aplaistymo ir važiavimo jai atlyginta, dėl to pretenzijų neturi. Antrasis vyras jai nieko nepadarė, todėl pretenzijų jam neturi. Pirmajam vyrui pretenzijų turi, nes jis jai sukėlė fizinį skausmą, ją smaugė ir grasino, kad užmuš. Šiuos jo grasinimus suprato kaip realius, nes juos sakydamas jis ją stipriai smaugė (b. l. 29-32).

2020 m. rugpjūčio 5 d. apklaustas liudytoju E. G. parodė, kad vykdo individualią veiklą – dirba taksi vairuotoju (duomenys neskelbtini). Kiekviename automobilyje turi būti išmanusis įrenginys, kuriame įrašyta įmonės programa, kuria naudojantis galima matyti iškvietimus, taip pat ten yra funkcija vairuotojams „SOS“ pagalbos mygtukas, kurį reikia spausti, kai atsitinka kažkoks kritinis atvejis, kai reikalinga pagalba. 2020 m. liepos 8 d. pradėjo darbą apie 03.00 val. Kelios minutės po 03.00 val. nuvažiavo į degalinę, esančią prie Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos. Atvykęs į degalinę automobilio planšetėje pamatė paspaustą „SOS“ pagalbos mygtuką. Įmonės programoje iš karto nurodoma, kas paspaudė mygtuką, automobilio markė, valstybiniai numeriai, tiksli vieta ir koks greičiausiais maršrutas nuvykti iki tos vietos. Pamatė, kad vairuotoja buvo moteris, ir kadangi buvo netoli tos vietos, jis greitai nuvažiavo iki ten. Nuvyko iki Birželio 23-osios g. ir Partizanų g. sankryžos, kur pamatė prie sankryžos pirmoje juostoje stovintį taksi automobilį. Greitai apsisuko leidžiamojoje vietoje ir atvažiavo prie automobilio. Sustojęs išlipo iš automobilio ir nuėjo iki stovinčio taksi automobilio. Nuėjo iš karto prie vairuotojos lango. Vairuotojos jis nepažįsta, jos vardo ir pavardės nežino. Prie vairuotojos priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo vyras, galinėje sėdynėje taip pat sėdėjo vyras. Priėjęs prie vairuotojos, pabeldė jai į langą, todėl ji išlipo. Netrukus išlipo ir minėti du vyrai – keleiviai. Moters paklausė, kas atsitiko, tačiau ji buvo labai susijaudinusi, sukrėsta, nežinojo kaip elgtis, kažką minėjo apie grasinimą. Išgirdęs tai, jis keleiviams pasakė, kad jų kelionė pasibaigė, kad jie už kelionę susimokėtų. Tada moteris jam pasakė, kad ją smaugė. Suprato, kad čia viskas yra rimta, todėl iš savo mobiliojo ryšio telefono jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Kuris vaikinas smaugė vairuotoją, jis nežino, tačiau tą suprato tada, kai pats vaikinas priėjęs prie vairuotojos pradėjo atsiprašinėti, duoti jai pinigų, kuriuos pasiėmė atgal. Vairuotoja buvo susijaudinusi, šoke, nelabai ką prašnekėjo, tik linksėjo galva, atsakinėjo trumpais atsakymais, taip arba ne. Laukiant policijos, prie jų privažiavo ir kiti vairuotojai, jų kolegos, sureagavę į „SOS“ pagalbos mygtuką. Kai atvyko policijos pareigūnai, moteris nurodė, kuris vaikinas ją smaugė, nurodė, kad rašys pareiškimą, todėl pareigūnai jį sulaikė ir išsivežė. Ant moters veido ar kitų vietų sužalojimų jis nematė, tik girdėjo, kaip policijos pareigūnams ji minėjo, kad jai skauda kaklą (b. l. 45-48).

2020 m. liepos 8 d. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. K. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys apie tai, kad 2020 m. liepos 8 d. maždaug 03.36 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu R. G. iš budėtojo gavo pranešimą, jog taksi vairuotoja konfliktuoja su keleiviais. 03.44 val. nuvyko nurodytu adresu. Pasitiko vairuotoja J. K., kuri vairavo automobilį, numeriu (duomenys neskelbtini) ji paaiškino, kad vežant keleivius Savanorių pr.-S. Žukausko g. sankryžoje šie pradėjo laistyti alų salone. Moteriai nurodžius liautis, vienas keleivių puolė ją smaugti. Asmuo, kuris smaugė – A. B.. Vairuotoja jam turėjo pretenzijų, nes šis jai sukėlė fizinį skausmą, todėl A. B.sulaikė (b. l. 52).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar viešus pasisakymus. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės kurioms esant grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-410-693/2015, Nr. 2K-238-699/2016). Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis A. B. grasino nužudyti nukentėjusiąją J. K. – siekė paveikti nukentėjusiosios psichiką, versdamas bijoti, kad su ja gali susidoroti, t. y., kad ji gali būti nužudyta. Kaltinamasis grasinimą nukentėjusiajai išreiškė žodžiu (sakydamas „pasmaugsiu“, „užmušiu“), o taip pat bauginančiu elgesiu (suėmęs nukentėjusiosios kaklą ir jį spausdamas). Grasinimo realumą patvirtina įvykio aplinkybės: grasinta buvo naktį automobilyje vienai su dviem vyrais buvusiai moteriai, grasinimo nužudyti realumą neabejotinai sustiprino kaltinamojo moters atžvilgiu panaudota fizinė jėga. Kad nukentėjusioji grasinimą suprato kaip realų patvirtina ne tik jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bet ir liudytojo E. G., kuris pirmasis sureagavo į nukentėjusiosios pagalbos šauksmą, parodymai apie nukentėjusiosios būklę iš karto po įvykio – liudytojas nurodė, kad nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, sukrėsta, nežinojo kaip elgtis, su ja buvo sunku susikalbėti. Kad nukentėjusioji kaltinamojo grasinimus vertino rimtai, aiškiai patvirtina ir jos veiksmai – „SOS“ pagalbos mygtuko paspaudimas, prašymas atvykusiam kolegai iškviesti policiją, nes pati dėl didelio išgąsčio negalėjo to padaryti.

Teismas mano, jog kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, nes tuo abejoti nėra pagrindo, privalėjo suvokti ir suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo nukentėjusiajai išsakyti grasinantys žodžiai, smaugimas, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad savo veiksmais grasina nukentėjusiajai siekdamas jai sukelti baimę, nerimą dėl savo gyvybės ir norėjo taip veikti.

Išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti).

Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. prašė baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu. Nukentėjusioji taip pat prašė, kad byla būtų nutraukta jai su kaltinamuoju susitaikius. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis atlygino visą jai nusikaltimu padarytą žalą: 500 Eur sumokėjo dar iki teisiamojo posėdžio ir 500 Eur teisiamojo posėdžio metu (pinigų perdavimo faktas užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole). Ji taip pat patvirtino, kad kaltinamasis jos atsiprašė, ji tiki, kad atsiprašymas buvo nuoširdus ir kaltinamajam atleidžia.

Išnagrinėti bylos duomenys patvirtina, kad A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, o nukentėjusioji, kuri sutinka, kad baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu būtų nutraukta, jam atleido ir jie susitaikė. Pažymėtina, kad kaltinamasis neteistas, turi aukštąjį išsilavinimą, yra vedęs, augina du vaikus, dirba. Dėl galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 87-108) kaltinamasis paaiškino, kad jis verčiasi automobilių prekyba ir administraciniai pažeidimai yra padaryti automobilius iš jo įsigijusių naujų savininkų, neįregistravusių savo nuosavybės teisės į nusipirktus automobilius. Jis pažymėjo, kad didelę dalį baudų yra sumokėjęs, o dėl likusios dalies sumokėjimo yra sudaręs susitarimą su išieškojimą vykdančiais antstoliais. Matyti, kad A. B. supranta visuomenės normas ir jų laikosi, padarytas nusikaltimas yra vienkartinis ir atsitiktinis atvejis, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas sprendžia, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos visos būtinosios kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius sąlygos ir yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, bei nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsniu. Pagrindų, kuriems esant būtų negalima kaltinamojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja, teismas nenustatė (BK 38 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė J. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš A. B. priteisti 1000 Eur neturtinę žalą (b. l. 37).

Teisminio nagrinėjimo metu nuketėjusioji atsisakė nuo civilinio ieškinio patvirtindama, kad kaltinamasis atlygino jai visą nusikaltimu padarytą žalą ir kad ji jam jokių pretenzijų neturi. Civilinės ieškovės atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas, kadangi nenustatyta aplinkybių, jog atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).

Kadangi J. K. atsisakė nuo civilinio ieškinio ir atsisakymą teismas priima, yra pagrindas bylą dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukti (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Civilinei ieškovei ir kaltinamajam A. B. išaiškintinos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 302-305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu jam susitaikius su nukentėjusiąja J. K. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. B., kad jei per vienerius metus jis padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jos padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priimti civilinės ieškovės J. K. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir bylą dalyje dėl J. K. civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė