Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-17 · Civilinė byla Nr. e2A-1145-275/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-17
Bylos Nr.
e2A-1145-275/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12918-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Atsakovas
R. I.
Ieškovas
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1145-275/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12918-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.29.4.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui R. I. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 1 000 Eur skolą, 8,63 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. ieškovas V. M. paskolino atsakovui R. I. 1 000 Eur. Bendru sutarimu paskolos suteikimo faktas buvo įformintas atsakovo ieškovui išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu ir skolos rašteliu, kuriame atsakovas patvirtino gavęs iš ieškovo paskolos sumą. Iš vekselio ir skolos raštelio turinio matyti, kad atsakovas skolos sumą įsipareigojo grąžinti ieškovui iki 2016 m. lapkričio 18 d.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-30 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimai buvo patenkinti visiškai.

3. 2017-04-24 teisme buvo gauti atsakovo R. I. prieštaravimai dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas pateikė teismui melagingus duomenis nurodydamas, kad „2016 m. rugsėjo 26 d. jis paskolino 1 000 Eur“. Atsakovas nurodė, kad skolą jis įsipareigojo grąžinti ieškovui iki 2016 m. lapkričio 18 d. Savo asmeninėms reikmėms, pažymėjo, jog skolinosi ne 1 000 Eur iš ieškovo V. M., o 500 Eur iš savo darbovietės UAB „Ilokas“. Šie 500 Eur buvo pervesti į jo sąskaitą SEB banke 2016-10-30, kai atsakovas buvo komandiruotėje Sankt-Peterburge. Kai jis grįžo iš komandiruotės, tai ieškovas V. M. 2017-11-02 davė jam pasirašyti kelis dokumentus (liepė savo ranka parašyti skolos raštelį 1 000 Eur sumai 2016-09-26, o taip pat davė pasirašyti 1 000 Eur sumai vekselį, kurio data buvo nurodyta 2016-11-02). Taigi viskas vyko vienu metu, nors datos ant dokumentų nurodytos skirtingos.

Atsiliepimas

4. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis dirbo UAB „Ilokas“ vairuotoju-ekspeditoriumi ir 2016 m. rugsėjo mėnesį buvau išvykęs į komandiruotę į Italiją, kur buvo sulaikytas, o įmonės krovininis automobilis pastatytas į baudos aikštelę, nes buvo problema dėl netinkamai paruoštų dokumentų. Visų susidariusių problemų sprendimui skubiai reikėjo pinigų, todėl jis paskambino į savo darbovietę ir jam dalis lėšų buvo pervesta į SEB banko sąskaitą, o 1 000 Eur buvo pervesta per Western Union. Lėšos, kurias V. M. pervedė per Western Union 2016-09-16 buvo skirtos įmonės išlaidoms padengti, jis pateikė visus kvitus įmonės UAB „Ilokas“ buhalterijai. Šią 1 000 Eur sumą jam pervedė kaip UAB „Ilokas“ darbuotojui įmonės išlaidoms, o ne asmeniniams tikslams. Kodėl šią sumą siuntė V. M. savo vardu, atsakovas nežino. Jam duoti pasirašyti ir kiti dokumentai lietuvių kalba, kurių turinio ir esmės atsakovas nesupranta, todėl pasirašė viską, ką davė darbdavys, nes jam žadėjo kad ir toliau galės dirbti įmonėje ir jo skola bus padengta. Nurodė, kad ieškovas jam paaiškino, kad atsakovas 1 000 Eur sumai turi pasirašyti skolos raštelį ir vekselį, kadangi jį reikia pateikti buhalterijai ir taip bus galima padengti atsakovo skolą. Atsakovas paaiškino, kad 2016-11-02 pasirašė dar ir vekselį 1 000 Eur sumai, nors daugiau jokių pinigų iš V. M. nesiskolino. Po to, kai buvo pasirašytas vekselis, ieškovas pradėjo dažnai skambinti ir reikalauti grąžinti 500 Eur skolą. Paaiškino, kad reikia skubiai remontuoti automobilį, kuriuo neva atsakovas toliau galėsiu dirbti. Nurodė, kad bijodamas prarasti darbą, 2016-11-10 grąžino ieškovui 500 Eur, kuriuos jo žmona iš savo banko kortelės bankomate nuėmė ir paskolino jam, kad galėtų grąžinti skolą ieškovui. Pinigai ieškovui buvo perduoti dalyvaujant įmonės finansininkei L. S.. Ieškovas grąžino jo ranka rašytą paskolos raštelį 1 000 Eur sumai ir pasakė, kad jis daugiau neskolingas. Tokiu būdu ieškovas, atsakovo teigimu, jį apgavo, nes niekur nepažymėjo, kad gavo iš jo 500 Eur sumą, o jo grąžintas paskolos raštelis neturėjo jokios reikšmės, nes pas V. M. liko kiti mano pasirašyti dokumentai dėl tos pačios skolos. Atsakovas nurodė, kad manė, jog vekselis atiduotas į buhalteriją ir likusi skolos dalis padengta pagal jo pateiktus transporto ir kelionės išlaidų dokumentus. Po to, kai jis grąžino 500 Eur V. M., buvo atleistas iš darbo 2016-11-14, nors prieš tai žadėjo, kad dirbsiu įmonėje UAB „Ilokas“ toliau.

5. Atsakovo teigimu, ieškovas teikia teismui melagingus duomenis, kad jis praleido terminą kreiptis su vekseliu į notarą, nes tikėjosi, kad skola bus grąžinta. Nurodė, kad ieškovas V. M. niekada nesiuntė jam jokio pranešimo dėl skolos apmokėjimo, kaip numato vekselių įstatymas, o pasinaudojo jo teisiniu neišprusimu ir apgaulės būdu nurodė pasirašyti kelis dokumentus dėl tos pačios skolos. Nei viename dokumente nebuvo nurodyta V. M. banko sąskaita, kur jis turėjo pervesti skolą, grąžinti pinigus jis reikalavo grynais. Tai padaryta sąmoningai, kad jis negalėtų įrodyti, kad ieškovui 500 Eur suma grąžinta.

6. Ieškovas V. M. atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad jis atsakovo prašymu nedvejodamas paskolino 1 000 Eur dydžio pinigų sumą. Kaip matyti iš byloje esančio mokėjimo nurodymo, paskolos sumą būtent ieškovas, o ne atsakovo darbdavys, suteikė atsakovui, pervesdamas paskolos sumą atsakovui naudojantis Western Union mokėjimų pervedimo sistema. Paskolos sumą jis perdavė atsakovui 2016 m. rugsėjo 16 d., t. y. tą dieną, kuri yra nurodyta atsakovo surašytame skolos raštelyje bei Western Union pinigų siuntimo kvite. Su atsakovu, kaip nurodė ieškovas, be kita ko žodžiu taip pat buvo susitarta jog atsakovas paskolos sumą grąžins ieškovui dalimis. Tačiau iki 2016 m. lapkričio 2 d. ieškovui taip ir nesulaukus ne vieno mokėjimo iš atsakovo, ieškovo prašymu, atsakovas papildomai išdavė ieškovui vekselį 1 000 Eur dydžio pinigų sumai, kuriame nurodyta mokėjimo data sutapo su galutine paskolos sumos grąžinimo data, nurodyta atsakovo ranka surašytame skolos raštelyje. Vekseliu ieškovas siekė supaprastinti galima priverstinį paskolos sumos išieškojimo procesą ir išvengti bylinėjimosi teisme. Kadangi atsakovas nuolat žadėjo grąžinti paskolos sumą, net ir suėjus paskolos sumos grąžinimo terminui, ieškovas pasitikėdamas atsakovu, kaip paaiškėjo jau vėliau neatliko būtinų veiksmų, įstatymų leidėjų numatytų tam, kad paskolos sumą būtų galima išieškoti iš atsakovo ne ginčo tvarka, realizuojant vekselį. Ieškovas nurodė, kad jam nėra žinomos atsakovo prieštaravimuose dėstomos aplinkybės, susijusios su jo ir darbdavio UAB „Ilokas“ tarpusavio santykiais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. galutiniu sprendimu nusprendė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir ieškinį tenkino visiškai.

8. Priimdamas sprendimą, teismas sprendė, kad atsakovas negrąžino ieškovui suteiktos paskolos. Teismo vertinimu, šią aplinkybę patvirtina tai, jog nors skolos raštelis buvo pas atsakovą, tačiau ant atsakovo pateikto skolos raštelio nėra prierašo apie tai, kad ieškovas iš atsakovo paskolintą pinigų sumą gavo. Teismo manymu, tai, kad atsakovas skolos ieškovui negrąžino patvirtina ir 2016-11-02 pasirašytas vekselis 1 000 Eur sumai. Be to, teismas pažymėjo, jog byloje liudytoja apklausta L. S., paneigė atsakovo nurodytas aplinkybes, jog jis grąžino ieškovui 500 Eur sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliantas R. I. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti. Nurodo, kad niekada nesiskolino iš ieškovo V. M. 1 000 Eur savo reikmėms. Pažymi, kad 2016-09-16 per Western Union ši suma atsakovui buvo pervesta kaip UAB „Ilokas“ darbuotojui transporto išlaidoms. Taip pat pažymi, jog dėl jam nesuprantamų priežasčių teismas neišreikalavo iš UAB „Ilokas“ atsakovo pateiktų dokumentų dėl lėšų, kurios buvo pervestos jam būnant komandiruotėje Italijoje 2016-09-16, nors toks prašymas buvo teikiamas keletą kartų.

10. Atsakovo manymu, teismas išnagrinėjo bylą visiškai nekreipdamas dėmesio į akivaizdžiai prieštaringus ieškovo teiginius, keliančius dideles abejones. Ieškovas atsakovą apibūdina kaip visiškai neverta pasitikėjimo žmogų, narkomaną ir pan. Pažymi, kad atsakovas ieškovui niekada nebuvo nei draugas, nei geras pažįstamas, tai kokiu pagrindu ieškovas jam be jokių garantijų paskolino ganėtinai didelę pinigų sumą. Į bylą net nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovas turėjo tokią didelę sumą, kad nuėmė šią sumą iš savo sąskaitos ir galėjo ją pervesti mažai pažįstamam žmogui.

11. Abejonių, kad V. M. per Western Union siuntė (skolino) R. I. savo, o ne įmonės pinigus, kelia ir tai, kad jis reikalauja grąžinti tik 1 000 Eur, bet nereikalauja grąžinti 29,57 Eur, sumokėtų už pinigų siuntimą. Akivaizdu, kad ieškovas paprasčiausiai užmiršo, kokią sumą buvo paėmęs iš įmonės kasos, kai siuntė pinigus UAB „Ilokas“ darbuotojui R. I. transporto išlaidoms. Atsakovo manymu, savo pinigų pareikalauti ieškovas tikrai neužmirštų.

12. Nurodo, kad nei pats ieškovas, nei jo advokatas taip ir nesugebėjo paaiškinti teismui, kam reikėjo tai pačiai skolos sumai reikalauti iš R. I. ir skolos raštelio, ir vekselio. Atsakovo teigimu, yra rimtas pagrindas teigti, kad V. M. su savo advokatu siekė, kad praeitų kuo daugiau laiko ir R. I. negalėtų išreikalauti įrodymų iš mobiliojo ryšio operatorių apie tai, kad V. M. nuo 2017-11-02 nuolat skambinėjo I., kol jis vienintelę turėtą skolą 500 Eur jam grąžino. Jokie dokumentai, patvirtinantys šios sumos grąžinimą išrašyti ir atsakovui duoti nebuvo pasinaudojus jo teisiniu neišprusimu. Atsakovui buvo atiduotas tik jo rašytas skolos raštelio originalas, todėl jis turėjo pagrindo tikėti, kad daugiau iš jo niekas sumokėtos skolos nereikalaus.

13. Atsakovo manymu, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. S. irgi davė akivaizdžiai melagingus parodymus. Ji pateikė kvito originalą, kuris jos teigimu buvo išrašytas 2016-11-14, kai atsakovas grąžino 500 Eur skolą UAB „Ilokas“. Kai atsakovas, dalyvaujant L. S., grąžino 500 Eur ieškovui, joks kvitas išrašytas nebuvo, o buvo grąžintas tik jo rašyto skolos raštelio originalas. Daugiau R. I. jokių skolų neturėjo nei V. M., nei UAB „Ilokas“. Akivaizdu, kad šis 500 Eur kvitas buvo išrašytas dabar, kai advokatė pradėjo reikalauti iš UAB „Ilokas“ pateikti visus kvitus ir dokumentus, susijusius su atsakovui pervestomis lėšomis. Taip pat atsakovas pažymi, kad ši liudytoja melagingai nurodė, kad visus pavedimus į atsakovo sąskaitą atliko ji iš UAB „Ilokas“ sąskaitos. Iš tiesų UAB „Ilokas“ 2016-09-16 pervedė 3 000 Eur į SEB banke esančią sąskaitą ir 1 000 Eur į Swedbanke esančią sąskaitą. Iš atsakovo sąskaitų išrašų matyti, kad ir UAB „Arsama“ 2016-09-21 perveda į jo sąskaitą SEB banke 1 200 Eur ir 2016-09-22 dar 100 Eur už UAB „Ilokas“ transporto išlaidoms. UAB „Arsama“ vadovu yra nurodytas būtent V. M.. akivaizdu, kad liudytoja L. S. duoda melagingus parodymus, kad visus pavedimus atliko ji ir jokių įgaliojimų V. M. nedavė.

14. Atsakovas pažymi, kad bijojo prarasti darbą, todėl pasirašė visus dokumentus, kuriuos jam liepė pasirašyti ieškovas.

Atsiliepimas

15. Ieškovas V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apelianto teigimu, ieškovo apeliantui pervesta pinigų suma buvo pastarajam pervesta kaip UAB „Ilokas“ darbuotojui ir skirta transporto išlaidoms. Tačiau tokią apelianto prielaidą paneigė byloje liudytoja teismo posėdžio metu apklausta UAB „Ilokas“ buhalterė L. S., kuri nurodė teismui, jog apeliantui iš tiesų buvo mokamos pinigų sumos, kurias pastarasis grįžęs iš komandiruotės grąžino arba pateikė j ų panaudojimą UAB „Ilokas“ reikmėms patvirtinančius dokumentus.

16. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neišreikalavo iš UAB „Ilokas“ buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių pinigų sumų pervedimą apeliantui, pastarajam būnant Italijos Respublikoje. Viena vertus tokie dokumentai neturi absoliučiai jokio ryšio su ginčo dalyku, kita vertus byloje nebuvo ir nėra sprendžiamas apelianto iš UAB „Ilokas“ ar kitų bendrovių gautų pinigų sumų grąžinimo klausimas, juolab, kad liudytoja apklausta UAB „Ilokas“ buhalterė L. S. patvirtino, jog UAB „Ilokas“ jokių piniginių reikalavimų apelianto atžvilgiu neturi.

17. Atsikertant į apelianto samprotavimus, jog pastarasis teismo posėdžio metu buvo apibūdintas ieškovo, kaip pasitikėjimo nevertas asmuo ir esą ieškovas tokiam asmeniui negalėjo suteikti paskolos sumos be užstato, pažymi, kad skunde minimos apelianto savybės ieškovui tapo žinomos tik po to, kai apeliantas ėmė vengti grąžinti paskolos sumą ieškovui. Tad paskolos sumos suteikimo metu jos ieškovui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, o apeliantas, atsižvelgiant į jo UAB „Ilokas“ vykdytas vairuotojo – ekspeditoriaus pareigas, ieškovui sudarė patikimo ir atsakingo žmogaus (bendradarbio) įspūdį.

18. Tai, kad ieškovas teismui nepateikė įrodymų pagrindžiančių disponavimo paskolos suma jos suteikimo metu patvirtinančių įrodymų ir nereikalauja iš apelianto priteisti pinigų sumos sumokėtos už perlaidą, kuri nurodyta Western Union išduotame kvite, nesudaro pagrindo teigti, jog sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Visų pirma vien tik byloje esantis Western Union išduotas kvitas, apelianto pasirašytas skolos raštelis, surašytas apeliantui suprantama kalba, bei paties apelianto aiškinimas, jog pinigus jis gavo, leidžia laikyti įrodyta aplinkybe, jog ieškovas paskolos suma disponavo jos suteikimo apeliantui metu ir ją perdavė apeliantui. Antra vertus ieškovas, laikantis cituotos kasacinio teismo jurisprudencijos, nėra saistomas pareiga šioje byloje įrodinėti pinigų, buvusių paskolos dalyku, kilmę, pastarajam pakanka įrodyti tik faktą, jog paskolos suma apeliantui buvo perduota.

19. Priešingai nei teigiama skunde, ieškovas teismo posėdžio metu bei savo procesiniuose dokumentuose paaiškino priežastis nulėmusias skolos raštelio ir paprastojo neprotestuotino vekselio surašymą. Būtent šias priežastis ir nurodė teismas sprendime (vekseliu ieškovas siekė supaprastinti galima priverstinį paskolos sumos išieškojimo procesą ir išvengti bylinėjimosi teisme). Taip pat pirmosios instancijos teismui ieškovas paaiškino, jog laiku neįvykdė įstatyme numatytų imperatyvių įpareigojimų (pateikti vekselį apmokėjimui bei pareikšti apeliantui pretenziją) ir tokiu būdu, kaip jam tapo vėliau žinoma, vekselis prarado viešojo patikimumo savybę ir teisine prasme tapo paprastu skolos rašteliu.

Šalies argumentai

20. Ieškovo manymu, apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, jog šioje civilinėje byloje liudytoja apklausta UAB „Ilokas“ buhalterė L. S. davė akivaizdžiai melagingus parodymus. Liudytoja teismo posėdžio metu papasakojo teismui jai žinomas faktines aplinkybes, susijusias su apelianto atsiskaitymais už pastarojo darbdavio UAB „Ilokas“ apeliantui išmokėtas pinigų sumas. Sprendžiant iš apelianto pozicijos diskutuojamu aspektu pastarasis melagingų parodymų davimo teismui faktą grindžia tuo, kad liudytoja tiesiog nepatvirtino apelianto teismui nurodytų faktinių aplinkybių. Galiausiai apeliantas skunde taip ir neatskleidė kokį ryšį su sprendimo nepagrįstumu ir neteisėtumu turi faktinės aplinkybės, susijusios su UAB „Ilokas“ pinigų sumų išmokėjimu apeliantui. Kaip jau buvo minėta liudytoja patvirtino, jog apeliantas visiškai atsiskaitė su UAB „Ilokas“ ir šiai bendrovei jokių skolų neturi.

21. Apelianto niekuo nepagrįsti deklaratyvūs kaltinimai, jog ieškovas esą klastojo dokumentus ir diktavo apeliantui skolos raštelius dėl nebūtų skolų vertinti kaip reductio ad absurdum. Akivaizdu, kad nebūtų skolų raštelių surašymas apeliantui suprantama rusu kalba ir jų pasirašymas nedera su bonus pater familias elgesio standartu, todėl laikantis tikimybių pusiausvyros principo, yra neįtikinami.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas dalinai tenkintinas.

22. Nustatyta, kad apeliaciniame skunde atsakovas pateikė prašymą išreikalauti iš UAB „Ilokas“ atsakovo pateiktus dokumentus ir kvitus dėl lėšų, kurios buvo pervestos jam būnant komandiruotėje Italijoje 2016-09-16 d., panaudojimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovui prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo nurodžius, jog jis dirbo UAB „Ilokas“ vairuotoju-ekspeditoriumi, 2016 m. rugsėjo mėn., jam būnant komandiruotėje Italijoje, užsienyje, atsirado problema dėl netinkamai paruoštų dokumentų ir dėl to V. M. jam pervedė 1000 Eur sumą per Western Union, jos buvo skirtos įmonės išlaidoms padengti, išlaidas patvirtinančius kvitus atsakovas teigė pateikęs įmonės buhalterijai. Rašytiniuose paaiškinimuose teismui atsakovas nurodė, kad turėjo mokėti baudas už UAB“ Ilokas“ dėl netinkamai paruoštų krovinio vežimo dokumentų. Ieškovui paaiškinus, kad už transporto paslaugas bendrovė atsakovui pervedė 1000 Eur, kad tai patvirtina atsakovo banko sąskaitos išrašas, byloje turi būti nustatyta aplinkybė, kokias išlaidas šiuo laikotarpiu kaip avansą transporto išlaidoms gavo atsakovas, kokiai sumai pateikė bendrovei išlaidas patvirtinančius kvitus. Tai, kad atsakovo banko sąskaitos išraše nurodyta apie lėšų įskaitymą pagal UAB „Ilokas“ pavedimus 2016-09-16 d. 5 kartus, bendrai 3000 Eur sumai, bylai reikšmingomis aplinkybėmis yra tai, kokias išlaidas bendrovės naudai šiuo laikotarpiu turėjo atsakovas, kokio dydžio išlaidoms patvirtinti pateikė dokumentus bendrovės buhalterijai. Tuo atveju, jei atsakovas panaudojo gautus iš V. M. 1000 Eur darbdavio, t.y. bendrovės naudai, teismo sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas gali turėti įtakos UAB „Ilokas“, dėl to ši bendrovė turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu ( CPK 47 straipsnis ). Kadangi duomenis, kokias išlaidas turėjo atsakovas bendrovės naudai 2016 m. rugsėjo mėn., gali turėti tik UAB „Ilokas“, atsakovo prašymas išreikalauti šiuos duomenis iš bendrovės yra pagrįstas, atsakovui nurodžius, kad jis negali gauti iš buvusio darbdavio tokių duomenų, teismo pareiga įpareigoti bendrovę pateikti bylai reikšmingus duomenis ( CPK 198 straipsnio 1 dalis ). Tai, kad ieškovu byloje yra asmuo, kuris, atsakovo paaiškinimu, yra kitos bendrovės UAB „Arsema“ , su kuria susijusi atsakovo buvusi darbovietė UAB „Ilokas“, vadovas, leidžia daryti išvadą, kad kitos bendrovės vadovo pervedimas lėšų ne jam pavaldžiam, o kitos bendrovės darbuotojui, galėjo būti atliktas bendrovės „ Ilokas“ naudai ir interesais. Šią aplinkybę turėjo patikrinti pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas bendrovę „ Ilokas“ pateikti rašytinius įrodymus byloje. Ieškovo V. M. santykį su UAB „Arsema“ patvirtina šios bendrovės atliktas apmokėjimas už V. M., apmokant 302,50 Eur sumą už advokato paslaugas šioje byloje.

23. Iš byloje pateikto atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovui buvo pervedamos lėšos iš UAB „Arsema“, nurodant, kad lėšos pervedamos už UAB „Ilokas“ kaip avansas transporto išlaidoms, todėl šie įrodymai patvirtina atsakovo paaiškinimą apie tai, kad abi bendrovės yra tarpusavyje susijusios ir yra pagrindu surinkti byloje papildomiems įrodymams dėl atsakovo nurodytos aplinkybės, ar jis gavo pinigus iš ieškovo panaudojimui jo darbdavio interesais, ar paties atsakovo interesais, kaip paskolą. Ta aplinkybė, kokią sumą gavo iš UAB „Ilokas“ ir kokio dydžio išlaidas turėjo atsakovas, apmokėdamas reikalaujamas sumas dėl šios bendrovės transporto ir krovinio, sudaro bylos esmę, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo padaryti išvadas dėl šių aplinkybių, atsakovas jas buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo. Apklausta byloje liudytoja UAB „Ilokas“ buhalterė L. S. parodė, jog UAB „Ilokas“ jokių piniginių reikalavimų atsakovo atžvilgiu neturi, tačiau tuo atveju, jei atsakovas turėjo išlaidų darbdavio interesais, būdamas komandiruotėje Italijoje ir jas apmokėjo pinigais, gautais pavedimu per Western Union iš ieškovo, atsakovas gali turėti piniginių reikalavimų UAB „Ilokas“. Ši aplinkybė yra reikšminga vertinimui, ar ieškovas pervedė atsakovui 999 Eur 2016-09-16 kaip paskolą, ar kaip avansą už UAB „Ilokas “ jo prievolėms įvykdyti. Be to, atsakovo pareiga teikti įrodymus, kokio dydžio sumas ir dėl kokios priežasties apmokėjo už UAB „Ilokas“ , tai, kad jis pateikė apmokėjimo dokumentus UAB „Ilokas“ buhalterei, neatleidžia jo nuo pareigos pateikti paaiškinimus, kokią bendrą sumą šioms išlaidoms gavo iš darbdavio, iš kitų asmenų ir kokiai sumai pateikė pateisinamuosius dokumentus dėl turėtų išlaidų. CPK 179 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jei šalių pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Visapusiškam bylos ištyrimui trūkstant įrodymų, teismo pareiga pasinaudoti jam suteikta teise siūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus. Byloje nebuvo atskleista jos esmė, pagal pateiktus įrodymus negalima bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl tai yra pagrindu, numatytu CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, panaikinus teismo sprendimą grąžinti bylą naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Danutė Kutrienė