Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų J. Š. ir R. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, Šiaulių rajono savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.

Apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą paskelbta viešai 2025-01-10 specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, šiame pranešime nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta. Taip pat nurodyta informacija suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos kreiptis į teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 532 straipsnis).

Iki teismo posėdžio niekas nesikreipė į teismą dėl teisių į nurodytą nekilnojamąjį turtą. Teisme negauta nei prašymų dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo dalyvauti procese, nei prieštaravimų dėl pareiškimo. Iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, todėl pareiškimas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

1) Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas;

5) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas;

6) Daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

2023 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-565 pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas (duomenys neskelbtini), adresas.

Iš 1999 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitos faktūros serija GAE Nr. 9039884, ir kasos pajamų orderio kvito, serija LAA Nr. 4385119, matyti, kad R. Š. iš (duomenys neskelbtini) ūkio bendrovės už 640,00 litų įgijo žemės ūkio technikos garažą Nr. 7, 1972 m., 72 kv. m. ploto.

Iš 2000 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitos – faktūros serija GCA Nr. 4876678 ir 2000 m. rugsėjo 28 d. Kasos pajamų orderio kvito Nr. 17905692 matyti, kad pareiškėjas J. Š. iš (duomenys neskelbtini) ūkio bendrovės už 400,00 litų įsigijo kombainų garažą Nr. 9.

Iš 2000 m. kovo 29 d. PVM sąskaitos – faktūros, serija GCA Nr. 4876639, ir 2000 m. kovo 29 d. kasos pajamų orderio kvito Nr. SAC Nr. 17905642, matyti, kad J. Š. iš (duomenys neskelbtini) ūkio bendrovės už 400,00 litų įsigijo žemės ūkio technikos garažą Nr. 8, 1972 m., 72 kv. m. ploto.

Pareiškėjai teismui nurodė, kad tokiu būdu buvo sudaryti pirkimo-pardavimo sandoriai su žemės ūkio bendrove. Pastatai akivaizdžiai pastatyti teisėtai, kadangi priklausė žemės ūkio bendrovei, pastatus, statytus 1972 m., tikėtinai paveldėjusiai po nepriklausomybės iš atitinkamo tarybinio ūkio ar kolūkio, pasikeitus nuosavybės formai iš valstybinės į privačią. Tuo tarpu tarybiniu laikotarpiu nelegali pastatų, ypač tokio masto, statyba buvo neįmanoma, tiek dėl ypatingos kontrolės, tiek dėl galimybių gauti materialinių bei techninių resursų tik iš valstybinių įmonių ir su valstybės žinia.

VĮ „Registrų centras“ negali įregistruoti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kadangi sandoriai tinkamai nebuvo įforminti. Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad garažai pastatyti 1972 metais. Pareiškėjai teismui pateikė duomenis, kad R. Š. nuo 1999 m. rugpjūčio, o J. Š. nuo 2000 m. kovo ir rugsėjo valdo tam tikrus garažus garažų masyve, jais rūpinasi, nekyla abejonių, kad pareiškėjai įsigijo paminėtus garažus, tačiau teisiškai sandoris tinkamai nebuvo įformintas, dėl ko nėra galimybės įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teisę į garažus.

Iš pareiškėjų pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas J. Š. nuo 2000 m. kovo 29 d. ir rugsėjo 28 d. valdo 13480/112088 dalis (134,80 kv. m. ploto) pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini). Pareiškėja R. Š. nuo 1999 m. rugpjūčio 27 d. valdo 7200/112088 dalis (72 kv. m. ploto) pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini). Nors iš pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, kad pareiškėjai faktiškai yra įgiję nuosavybės teisę į šių pastatų dalis, formalia teisine prasme jie turto savininkais netapo dėl netinkamai įformintų sandorių. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad turto dalis, į kurią pretenduoja pareiškėjai, nėra įregistruota viešame registre kitų asmenų vardu. Per visą nekilnojamojo turto valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjų valdomo turto niekas nėra pareiškęs. Apie teisme iškeltą civilinę bylą paskelbus 2025-01-10 specialiame interneto tinklapyje adresu www.teismai.lt. per nustatytą terminą dėl pareiškimo prieštaravimų, pareiškimų įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis niekas nepateikė.

Nagrinėjamu atveju situacija kaip tik ir vertintina kaip tokia, kokia nurodyta kasacinio teismo praktikoje, kai nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra įteisinti realiai esančią nuosavybės teisę ir taikant šį institutą užpildyti pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragas, ištaisyti sandorio dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas tenkinti šioje byloje pateiktą pareiškimą ir nustatyti faktą, kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pareiškime nurodytą turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263, 268–270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 13480/112088 dalis (134,80 kv. m. ploto) pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 7200/112088 dalis (72 kv. m. ploto) pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini).

Šie faktai nustatyti pareiškėjams J. Š. ir R. Š. nuosavybės teisėms į nurodytą nekilnojamąjį turtą įteisinti bei įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.