- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- 1-326-900/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00519-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- K. K.
- Nukentėjusysis
- R. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą (baigęs 8 klases), nevedęs, oficialiai nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas:
1) Šiaulių m. apylinkės teismo 2003 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį 500 Lt bauda, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;
2) Šiaulių m. apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 9 mėn. laisvės apribojimu;
3) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto,
yra kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. 2012 m. liepos 1 d. apie 20⁰⁰ val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose Sutkūnų k., Šiaulių r., sukėlė fizinį skausmą sugyventinei R. V., o būtent: vieną kartą ranka sudavė sukentėjusiajai į kairį skruostą, po vieną kartą šakute dūrė į galvos sritį ir į nugaros sritį, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu (28 b. l.) ir teismo posėdyje K. K. kaltu dėl R. V. sužalojimo prisipažino visiškai. Paaiškino, kad su sugyventine R. V. gyvena apie 15 m., augina du 14 m. ir 12 m. vaikus. Jis su sugyventine 2012 m. liepos 1 d. iš renginio grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Vartojo alkoholinius gėrimus, buvo neblaivus. Apie 20⁰⁰ val. kilo konfliktas su sugyventine. Prisimena, kad konfliktas prasidėjo berods virtuvėje ir jis vieną kartą delnu trenkė Raimondai į veidą. Nuo stalo paėmė šakutę ir, laikydamas ją rankoje, mosikavo, bet dėl girtumo neprisimena, kad būtų dūręs sugyventinei į galvą ir/ar nugarą.
Kadangi paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis K. K. kaltu prisipažino visiškai, davė paaiškinimus, analogiškus duotiems ikiteisminio tyrimo metu, nėra kaltinamas padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir nei kaltinamasis, nei prokuroras nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodo nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietos, daiktų, dokumentų apžiūros protokolai su fotolentelėmis ir kiti rašytiniai įrodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. V. (9-10, 12-13 b. l.) parodė, kad K. K. yra jos sugyventinis, kartu gyvena 15 m., augina du vaikus. 2012 m. liepos 1 d. apie 20 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus Kęstutis be jokios priežasties užsipuolė ją išvadindamas necenzūriniais žodžiais. Konfliktas vyko kambaryje. Konflikto metu Kęstutis rankos delnu vieną kartą sudavė jai į kairį skruostą. Po to nuo stalo paėmė šakutę ir vieną kartą dūrė ja į galvos sritį, po to - vieną kartą į nugaros sritį. Iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Šakutės bendras ilgis apie 19 cm, kotas žalios spalvos, plastmasinis, dūriai nebuvo stiprūs. Bijodama būti sumušta, nukentėjusioji išbėgo į kiemą ir mobiliu telefonu iškvietė policiją. Įvykusio konflikto niekas nematė. Kęstutis smurtauja ne pirmą kartą. Jis mušasi, kai būna neblaivus. Būdamas blaivus, elgiasi gerai. Dėl sužalojimo nukentėjusioji nesikreipė į gydymo įstaigą. Savijauta gera, sužalojimų ant kūno nėra. Sugyventinis atsiprašė, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, ji jam atleido ir susitaikė.
Nukentėjusioji R. V. 2012 m. liepos 1 d. pateikė protokolą-pareiškimą (3 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės vyresnysis patrulis A. M. surašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (19-21 b. l.).
Asmens blaivumo testas (alkotesterio parodymai) įrodo, kad K. K. 2012 m. liepos 1 d. 22¹⁶ val. nustatytas sunkus - 3,20 % - girtumo laipsnis.
2012 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentelėmis (5-8 b. l.) užfiksuota įvykio vietos – gyvenamojo namo ir kambario, esančių (duomenys neskelbtini) – apžiūra.
2012 m. liepos 10 d. daiktų, dokumentų apžiūros protokole su fotolentele (15-16 b. l.) užfiksuota nusikaltimo įrankio – šakutės – apžiūra.
Teismų praktikoje laikoma, kad apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu bei po jo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2012).
Ištyrus ir įvertinus išvardintus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas, nes nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII sk. straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.); nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos prasme ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi ją padaręs, atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 str. 1 d. 2 p.; 2 d.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe - tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis įtrauktas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą: 1975-1992 m. jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas (34 b. l.). Kaltinamasis baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos ir KET pažeidimus (39-44 b. l.). Teistas (45-46, 48-51, 78-79 b. l.), bausmę atlikęs (76, 88 b. l.), teistumas neišnykęs. Be to, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžiu, remiantis BK 38 straipsniu, kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. VSDFV ir Lietuvos darbo biržos duomenimis, kaltinamasis nedirba, yra registruotas darbo biržoje (37-38 b. l.).
Fizinio skausmo sukėlimas baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 m. (BK 140 str. 1 d.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį.
Vadovaujantis BK 27, 56 straipsnių nuostatomis, už nusikaltimo padarymą skiriama laisvės atėmimo bausmė, nes švelnesnių bausmių limitas išnaudotas, bet nepasiteisino.
Kaltinamasis pastaruoju metu rodo pavyzdingą elgesį: neturi galiojančių nuobaudų, ruošiasi įsidarbinti. Ar kaltinamasis permąstys bendravimo su aplinkiniais būdą, kritiškai įvertins alkoholio daromą žalą, labiau kontroliuos savo elgesį konfliktiškose situacijose, jei tokių pasitaikytų, parodys laikas. Tuo tarpu teismas parodo kaltinamajam pasitikėjimą ir, esant įstatyme numatytoms sąlygoms bei pagrindams (BK 75 str. 1 d.), bausmės vykdymą atideda 1 m. Per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį kaltinamasis įpareigojamas pradėti dirbti, tęsti darbą ar būti užsiregistravęs darbo biržoje (BK 75 str. 2 d. 5 p.). Kartu teismas taiko baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoja kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 7 p., 72² str.). Baudžiamojo poveikio priemonė skiriama, siekiant ugdyti, plėtoti tokias kaltinamojo savybes kaip tolerancija, pagarba, atjauta fiziškai už save silpnesniems, ir todėl, kad nusikaltimas susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, padarytas pakartotinai per vienerius metus.
Kaltinamasis laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2012 m. liepos 1 d. 21³⁰ val. iki 2012 m. liepos 3 d. 12⁴⁰ val. (23-24 b. l.). Į atliktą bausmę įskaityti dvi laikino sulaikymo paras, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo paroms (t. y. santykiu 1:1) (BK 66 str. 2 d.).
Kaltinamajam 2012 m. liepos 3 d. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (BPK 132¹ str.) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama (60 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 94, 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant K. K. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje.
Į atliktos bausmės laiką įskaičiuoti K. K. laikino sulaikymo laiką (dvi paras), jas prilyginant dviem laisvės atėmimo paroms.
Taikyti K. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (tris) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo priežiūrą vykdančioje institucijoje dienos.
K. K. 2012 m. liepos 3 d. skirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. V. – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nusikaltimo įrankį – šakutę, saugomą Šiaulių AVPK Šiaulių rajono PK, - nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir kaip bevertį sunaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.