- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-19
- Bylos Nr.
- e2YT-4957-986/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00049-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Pareiškėjas
- E. G.
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., V. G., S. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.4.10Kiti su paveldėjimu pagal testamentą susiję klausimai
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. S., V. G., S. G. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. G. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos O. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos paliktą turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nurodė, kad po motinos mirties jis pradėjo valdyti jos kilnojamuosius daiktus – baldus, indų komplektus, papuošalus, nuotraukas bei jos turtines teises ir pareigas. Pareiškėjas taip pat faktiškai perėmė valdyti po motinos mirties likusius dokumentus – Lietuvos Respublikos Kėdainių rajono Dotnuvos miesto ir apylinkės tarybos 1992-02-26 sprendimą dėl žemės sklypo skyrimo gyvenamojo namo statybai ir Lietuvos Žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto eksperimentinio ūkio direktoriaus 1992-02-20 įsakymą. Pareiškėjas savo motina rūpinosi iki mirties, vežė į ligoninę ir slaugė ligos bei mirties patale. Nors paveldimą turtą sudaro tik O. G. kilnojamieji daiktai, t. y. jokio nekilnojamojo registruoto turto O. G. asmeninės nuosavybės teise neturėjo, pareiškėjas turi teisę paveldėti sumokėtas įmokas už 0,25 ha žemės sklypą, esantį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi jo motina ir kuriuo dabar naudojasi pats pareiškėjas, o paveldėjęs šias įmokas, jis ateityje įgis teisę išsipirkti žemę iš valstybės. Po pareiškėjo motinos O. G. mirties gyvi yra dar trys įstatyminiai įpėdiniai, galintys pretenduoti į paveldimą turtą, t. y. pareiškėjo sesuo R. S. ir broliai V. G. bei S. G.. Visi minėti įpėdiniai, žinodami jų motinos tikrąją valią, t. y., kad O. G. daiktai ir turtinės teisės liktų pareiškėjo asmenine nuosavybe, per įstatymo nustatytą terminą neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo. Ginčų dėl paveldėjimo teisės pagal tarp pareiškėjo ir jo sesers bei brolių nebuvo nei mirus motinai, nei dabar.
Atsiliepimas
Suinteresuotieji asmenys R. S., V. G. bei S. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka visiškai. Pažymėjo, jog jų motinos faktinė gyvenamoji vieta prieš mirtį buvo kartu su pareiškėju, jis motina labiausiai rūpinosi, slaugė ir prižiūrėjo iki pat mirties. Motinos turtą pasidalijo dar jai esant gyvai, o motinai Lietuvos Žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto eksperimentinio ūkio direktoriaus 1992-02-20 įsakymu bei Lietuvos Respublikos Kėdainių rajono Dotnuvos miesto ir apylinkės tarybos 1992-02-26 sprendimu skirtą žemės sklypą tiek iki motinos mirties, tiek po jos prižiūrėjo pareiškėjas. Suinteresuotiems asmenims sumokėtos įmokos už žemę niekada nebuvo reikalingos. Jų motina O. G. 1992 metais sumokėjo įmokas už žemę ir nuo tada tiek pati motina, tiek pareiškėjas tolimesnių veiksmų nesiėmė, nes galvojo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra O. G. nuosavybė. Tik 2017 metų gale pareiškėjas iš pažįstamų, kurie susidūrė su tokia pačia situacija, sužinojo, jog reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nes žemės sklypas jam nepriklauso. Po motinos mirties jos turtą prižiūrėjo pareiškėjas E. G., suinteresuoti asmenys niekada nepretendavo į šį turtą, kadangi taip buvo sutarta dar motinai esant gyvai (el. b. l. 38-39).
Suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, pagal pateiktus dokumentus ir teisės aktus (el. b. l. 31-32).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Praleidus palikimo priėmimo terminą ir jo įstatymo nustatytu būdu nepratęsus, prarandama teisė paveldėti palikėjo turtą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti turtą yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai (CK 5.11 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo motina O. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle (el. b. l. 10). Ji turėjo 5 vaikus: pareiškėją E. G., gim. (duomenys neskelbtini), S. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini) (miręs) (el. b. l. 11). Lietuvos Žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto eksperimentinio ūkio direktoriaus 1992-02-20 įsakymu buvo nutarta skirti O. G. 0,25 ha žemės sklypą Nr. 110 gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (el. b. l. 14). Iš Lietuvos Respublikos Kėdainių rajono Dotnuvos miesto ir apylinkės tarybos 1992-02-26 sprendimo dėl žemės sklypo skyrimo gyvenamojo namo statybai matyti, kad O. G. buvo skirta 0,25 ha žemės sklypas gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 15). Iš 2017-12-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus pažymos apie valstybės vienkartinių įmokų įmokėjimą Nr. 9PAŽ-908-(14.9.33) matyti, kad O. G. už 0,2500 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1992-10-29 sumokėjo 2205 rublius valstybės vienkartinėmis išmokomis, tą patvirtina ir mokėjimo pranešimas Nr. 1132 (el. b. l. 16, 17). Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Gražina Slavinskienė 2018-01-10 nutarimu atsisakė priimti pareiškimą palikimui priimti iš pareiškėjo, kadangi praleistas 3 mėnesių terminas (el. b. l. 12). Iš 2018-01-10 Kėdainių rajono 1-ojo notaro biuro liudijimo matyti, kad dėl O. G. palikimo priėmimo po jos mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (el. b. l. 13).
Pareiškėjo E. G. pareiškime nurodytais ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais, bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas (pirmos eilės įpėdinis) po savo motinos O. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti: perėmė baldus, indų komplektus, papuošalus, nuotraukas, dokumentus, patvirtinančius įmokas už žemę, kuria naudojosi palikėja ir kuria dabar naudojasi pats pareiškėjas, taigi jis su palikėjos turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Pareiškėjo veiksmai neapsiribojo dalies palikėjos daiktų pasiėmimu, be to jis labiausiai rūpinosi, slaugė ir prižiūrėjo motiną iki jos mirties (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, jog šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo nuosavybės teisių į 0,25 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ar palikėja mirties metu turėjo kokių nors teisių į minėtą turtą ir ar šias teises pareiškėjas, kaip palikėjos įpėdinis, perėmė ir galės įgyvendinti, turės būti vertinama tuo atveju, jeigu pareiškėjas ateityje kreipsis dėl tokių teisių įgyvendinimo.
Iš pareiškėjo valstybei priteistina 4,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jo motinos O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4,17 Eur (keturis eurus 17 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.