Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados tyrėjas 2012-11-17 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. B. už tai, kad jis, 2012-11-17 apie 19.00 val. būdamas neblaivus (nustatytas 2,37 promilės) atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų :R. K., S. B. ir E. J. reikalavimus, bandė išvengti sulaikymo. Šiais savo veiksmais A. B. įžeidė pareigūnų garbę ir orumą ir šiais savo veiksmais bei padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo byla A. B. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, nutraukta nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas, teisingai pripažinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo trūkumus, priėmė nepagrįstą sprendimą. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo motyvacijos, teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nenustatęs A. B. veikoje pažeidimo sudėties, nes administracinio teisės pažeidimo protokolą suraišiusi institucija nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas A. B. inkriminuotas ATPK 187 str. 2 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas ir kokie įrodymai patvirtina jo padarytą veiką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Atsakomybė už ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą gali atsirasti už alternatyvius veiksmus – policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą ir už policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu ir pan.

Iš bylos duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas A. B. buvo surašytas už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, šis pažeidimas pasireiškė bandymu išvengti sulaikymo. Iš paties A. B. paaiškinimo ir parodymų teisme matyti, kad jis pripažino, jog, būdamas stipriai neblaivus, bandė patekti į barą, kur jo neįleido, atvykus policijos pareigūnams ir liepus jam lipti į jų automobilį, tai daryti atsisakė, o bandant jį sulaikyti, jis muistėsi, nenorėjo sėsti į automobilį. Jo parodymus patvirtino ir R. K. tarnybinis pranešimas, kuriame jis nurodė, kad pagal pranešimą atvykus į vietą ir bandant sulaikyti neblaivų asmenį - A. B., šis į automobilį sėsti atsisakė, bandė išvengti sulaikymo, dėl ko buvo panaudoti imtynių veiksmai bei antrankiai. Šie įrodymai patvirtina, kad A. B., atsisakydamas lipti į policijos pareigūnų automobilį, o bandant pareigūnams jį įsodinti, priešinosi, muistėsi ir bandė išvengti sulaikymo ir tokie jo veiksmai buvo teisingai vertinti kaip teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdymas bei tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 187 str. 2 d. Tačiau vertinant jo atliktus neteisėtus veiksmus, protokole taip pat nurodyta, jog tokiais savo veiksmais A. B. ne tik nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ar nurodymų, bet dar ir įžeidė pareigūnų garbę ir orumą, nors dėl pastarųjų veiksmų, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta jokių įrodymų ir duomenų. Iš aptartų duomenų matyti, kad A. B. neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip pareigūno garbės ir orumo įžeidimas, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole aprašant jo padarytą teisės pažeidimą, nebuvo jokio pagrindo nurodyti šią veiką.

A. B. atžvilgiu šioje byloje surašyto administracinio teisės pažeidimo protokole padaryti procesiniai pažeidimai nesudaro teisinio pagrindo pripažinti jį nepadarius ATPK 188 str. 2 d. numatyto pažeidimo, pripažinti jį kaltu ir jo atžvilgiu nutraukti bylą.

Apeliantas taip pat sutiko, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą galėjo būti padaryta klaidų ir prašė bylą grąžinti protokolą surašiusiai institucijai nustatytiems trūkumams ir klaidoms pašalinti.

Aukštesnysis teismas laiko, kad šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole padaryti pažeidimai pilnai gali būti ištaisyti ir bylą nagrinėjančioje institucijoje, t.y. pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra pažymėjęs, kad bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali. Dauguma institucijoje padarytų procesinių pažeidimų gali būti pašalinti pirmosios instancijos teisme suteikiant proceso šalims galimybę pasinaudoti šiomis teisėmis. Nagrinėjamu atveju, teismo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai, susiję su pareiškėjo veiksmų teisiniu kvalifikavimu, pilnai galėjo būti pašalinti bylą nagrinėjančios institucijos, t.y. pirmosios instancijos teismo, priimant nutarimą. Tokią teisę nagrinėjančiai bylą institucijai suteikia ATPK 284 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Šiuo atveju buvo suklysta nurodant pažeidėjo veiką atitinkančius veiksmus pagal kvalifikuojamą straipsnį.

Teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pats gali pašalinti administracinio teisės pažeidimo protokole esančius netikslumus.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nagrinėjant A. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo protokole esančius trūkumus, dėl ko priėmė neteisėtą nutarimą, kuris naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėja

nutarė:

panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo išnagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.