Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant skundą pateikusio, administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. (toliau – ir pareiškėjas) atstovui advokatui J. B.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės (toliau – Institucija) vyriausiajam specialistui K. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato J. B. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-7093-2024 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-7093-2024 A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalį, konstatavus, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „F.“ vadovu, neatliko transporto priemonės savininko pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui 2023 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. A51-182345/23(1.1.50E-VŠT) (raštas išsiųstas 2023 m. lapkričio 21 d. e. p.: (duomenys neskelbtini)) pareikalavus, teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, per penkias darbo dienas nepateikė asmens duomenų apie tai, kas 2023 m. spalio 11 d. 13.04 val. (duomenys neskelbtini), naudojosi įmonei priklausančia (valdoma) transporto priemone „Volvo XC90“ (v. n. (duomenys neskelbtini) t. y. nepateikė vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos. Administracinis nusižengimas, numatytas tame pačiame šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, per metus padarytas pakartotinai. Jam paskirta 520 Eur bauda (b. l. 9-10).

4. Teisme pareiškėjo atstovas advokatas J. B. palaikė skundą. Papildomai nurodė, kad paklausimas buvo siųstas ne AB „F.“ elektroniniu adresu (duomenys neskelbtini), bet jos generalinio direktoriaus elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini). A. P., generalinis direktorius, šito laiško negavo dėl nežinomų priežasčių, gal dėl per didelio krūvio, gal pašto dėžutė buvo perpildyta, o elektroninius laiškus tikrinasi ne kiekvieną dieną. AB „F.“ dirba 110 darbuotojų, t. y. gamykla gaminanti fasavimo ir pakavimo įrenginius. Nėra taip, kad direktorius sėdi prie elektroninio pašto ir atsakinėja į elektroninius laiškus. Po to institucija vėl e. p. (duomenys neskelbtini) siunčia protokolą, o kai priima nutarimą, tai nutarimą išsiunčia (duomenys neskelbtini). Nutarimą gauna administratorė, jį registruoja, kaip priklauso. Gaunasi paradoksas. Kai klausia juridinio asmens savininko kas yra valdytojas automobilio, tai siunčia laišką fiziniam asmeniui A. P., bet kai nutarimą priima A. P., tai tada nutarimą išsiunčia (duomenys neskelbtini). Viską padaro atvirkščiai. Prie atsiliepimo institucija pateikė duomenis, kad ankščiau jie laiškus siuntė (duomenys neskelbtini) ir yra gavę atsakymus. Taip, yra gavę atsakymus. Neneigiama, kad e. p. egzistuoja. Kada laiškus gavo, tai ir pateikė atsakymus. Bet ne visada tuos laiškus gavo, čia ir yra problema. Visuose atsakymuose, kurie yra pridėti prie institucijos atsiliepimo, yra dvi labai svarbios aplinkybės į kurias teismas turėtų atkreipti dėmesį. Pirmas dalykas, kad visi atsakymai yra parašyti ant AB „F.“ firminio blanko ir ten yra nurodytas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini). Tai reiškia institucijai yra žinoma, kaip reikia kreiptis į AB „F.“. Antra, iš visų atsakymų institucija mato, kad tuo automobiliu ir pagal ankstesnius pažeidimus, automobiliu naudojasi AB „F.‘ darbuotoja K. P.-M. Institucija žino kas automobiliu naudojasi ir žino (duomenys neskelbtini) elektroninį paštą. Bet kažkodėl siunčia tiesiogiai A. P., o po to negavus atsakymo nutarimą išsiunčia įmonei tuo elektroniniu paštu, kuriuo galėjo iškart siųsti. Čia yra pažeidimo esmė, dėl to prašo panaikinti nutarimą. Administracinių nusižengimų duomenys dėl e. p. yra netinkama įrodinėjimo priemonė. JAR išraše elektroninis paštas yra toks, koks yra. LAT nutartis išaiškina, kad tai nėra formalus išsiuntimas. Viešoje erdvėje įsivedus į Google, ką mes visi darome, yra nurodytas e. p. (duomenys neskelbtini). Institucijai atsakymai iš ankstesnių pranešimų yra atėję (duomenys neskelbtini). Grįžtant prie ANR, tai tų duomenų negalime įtakoti. Duomenis įveda pareigūnai ar institucijos, kurios turi teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolus. Tai nėra duomenys, kuriuos tiesiogiai perdavė A. P.. Esant norui, buvo galima senai spręsti automobilio kelių eismo taisyklių pažeidimo bylą ir pabaigti. Bet reikėjo skirti 520 eurų baudą. Pasižiūrėkime į pasekmės. Kokia žala atsirado ir kam. Taip, pasekmių nenumato šitas pažeidimas, bet yra protingumo kriterijai, tai tą irgi turime vertinti. Viskas yra žinoma. Viskas yra visiems aišku. Bet vis tiek paimama ir surašomas dar vienas protokolas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas

6. Teismas, įvertinęs skundo bei atsiliepimo argumentus, pareiškėjo atstovo ir institucijos atstovo paaiškinimus, byloje esančią rašytinę medžiagą, konstatuoja, jog A. P. nepagrįstai pripažintas padaręs ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

7. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta transporto priemonės savininkui (valdytojui) administracinė atsakomybė už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Aptariamos ANK normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.

8. ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą (nagrinėjamu atveju, galimai padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 417 straipsnyje), išskyrus dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone <...>. Jeigu ši pareiga neįvykdoma, transporto priemonės savininkui (valdytojui) kyla atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio 1 arba 2 dalį.

9. Pažymėtina, jog atsakomybei pagal ANK 431 straipsnį kilti šiuo atveju yra reikšmingas savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno pareikštas reikalavimas pateikti informaciją, šio reikalavimo pateikimo data ir turinys, t. y. toks reikalavimas turi būti pateiktas tinkamu būdu. ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, kai asmens (fizinio ar juridinio) elektroninio pašto adresas yra nurodytas viešuose registruose, juo galima siųsti atitinkamus dokumentus.

10. Institucijos atstovo nuomone, reikalavimas pateikti duomenis buvo išsiųstas bendrovės vadovui tinkamu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris yra ir šiai dienai nurodytas valstybės informacinėse sistemose ir registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Tačiau patvirtino, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu nėra gauta informacijos, kad pareiškėjas gavo siunčiamą reikalavimą ir/ar administracinio nusižengimo protokolą. Pasak atstovo, atsiliepime minimos bylos, kuriose panašiu laikotarpiu taip pat buvo siųsti pareiškėjui elektroniniai laiškai e. p. (duomenys neskelbtini) ir gauti atsakymai.

11. Pasak pareiškėjo atstovo, nėra ginčijama, kad įmonė naudoja e. p. (duomenys neskelbtini), tačiau siųstas institucijos reikalavimas šiuo e. p. pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo metu vairavo AB „F.“ priklausančią transporto priemonę, dėl nežinomų priežasčių (gal buvo persipildžiusi e. p. dėžutė ar kt.) nebuvo gautas. Taip pat nebuvo gautas ir administracinio nusižengimo protokolas, kuris taip pat siųstas šiuo elektroniniu paštu. Gautas tik skundžiamas nutarimas, kuris buvo išsiųstas bendrovės naudojamu e. p. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip bendrovės e. p. nurodomas ir bendrovės internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškino, kad institucijos atsiliepime minimose bylose, kuriose elektroniniai laiškai bendrovės vadovui buvo siųsti e. p. (duomenys neskelbtini), atsakymai pateikti naudojantis e. p. (duomenys neskelbtini), kuriuo ir buvo atsiųstas institucijos skundžiamas nutarimas.

12. Taigi neginčijamai nustatyta, kad e. p. (duomenys neskelbtini) yra naudojamas AB „F.“ veikoje, jis yra nurodytas ir juridinių asmenų registre, todėl institucija, vadovaudamasi ANK 573 straipsniu, galėjo reikalavimą siųsti šiuo elektroniniu paštu. Tačiau, kaip pagrįstai nurodo pareiškėjo atstovas, institucija privalėjo įsitikinti, kad elektroninis laiškas su reikalavimu pateikti informaciją yra tinkamai įteiktas.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pareiškėjo atstovo nurodytoje byloje Nr. 2AT-20-719/2024, aiškindamas ANK 563 straipsnio, 566 straipsnio 1 dalies ir 573 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad įgyvendinant 563 straipsnyje išdėstytus proceso tikslus, proceso operatyvumo principas negali paneigti kitų proceso principų, tokių kaip nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso (ANK 566 straipsnio 1 dalis), taip pat objektyvumo, išsamumo ir visapusiškumo principų. Tinkamas procesinių dokumentų įteikimas administracinių nusižengimų bylose neatsiejamai susijęs su tinkamu paminėtų principų ir administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančių asmenų teisių užtikrinimu ir įgyvendinimu. Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, jog administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti. Tas tikslas matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analogiškoje, kaip ir nagrinėjamu atveju, byloje, taip pat pasisakė dėl ANK 431 straipsnio 1 dalies ir 573 straipsnio taikymo. Nurodė, kad ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodyto reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti. Tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė. Aiškinant ANK 431 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą kartu su SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga ir ANK 2 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, darytina išvada, kad, transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui negavus pareigūno reikalavimo nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, ir apie tokią pareigą nežinant, iš jo negali būti reikalaujama ir įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad jis pagal ANK 431 straipsnį neatsako, nes jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės. Nurodė, kad institucija turi teisę reikalavimą transporto priemonės savininkui (valdytojui), šiuo atveju – juridinio asmens vadovui, siųsti vienu iš ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų, tarp jų ir elektroniniu paštu. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aptaręs praktiką baudžiamosiose bylose ir EŽTT byloje (2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08), dar kartą akcentavo, kad ne vien baudžiamosiose bylose, tačiau ir administracinių nusižengimų bylose institucija neturėtų apsiriboti formaliu reikalavimo pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu) išsiuntimu, o privalo imtis priemonių įsitikinti, kad procesinis dokumentas – pranešimas apie administracinį nusižengimą su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, buvo įteiktas aptariamoje normoje išvardytiems asmenims. Tuo labiau kad aptariamo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti ir tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė. Nurodė, kad ANK 431 straipsnio 1 dalis neturi būti siejama ne su atitinkamo reikalavimo įteikimu, o su jo išsiuntimo aplinkybėmis bei juridinio asmens vadovo pareiga užtikrinti, kad visuose registruose būtų nurodytas tinkamas jo vadovaujamo juridinio asmens elektroninio pašto adresas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024).

15. Taigi nagrinėjamas administracinis nusižengimas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės savininko (valdytojo) tinkamu informavimu apie pareigą pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog įmonė ar jos vadovas realiai gavo pranešimą, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas A. P. buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį.

16. Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta negali būti perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. T. y. pareigą įrodyti, kad reikalavimas buvo įteiktas SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytam asmeniui, nagrinėjamu atveju institucijos vadovui, privalo įrodyti institucija. Ši įrodinėjimo našta negali būti perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, reikalaujant pateikti duomenis, iš kurių būtų galima spręsti, kad toks laiškas su pranešimu nepasiekė adresato.

17. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad institucija aptariamą reikalavimą išsiuntė bendrovės naudojamu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad elektroninis laiškas negautas dėl nežinomų priežasčių (galimai buvo perpildyta e. p. dėžutė ar kt.), todėl pareiškėjas negalėjo pateikti prašomos informacijos. Atkreipė dėmesį, kad institucijos atsiliepime nurodytose administracinio nusižengimo bylose pareiškėjas, gavęs pranešimus, per nustatytą terminą pateikdavo prašomą informaciją, t. y. nevengė savo pareigos, o nagrinėjamu atveju jos pateikti negalėjo, nes reikalavimo dėl neaiškių priežasčių negavo. Institucijos atstovas patvirtino, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu nėra gauta informacijos, kad pareiškėjas gavo siunčiamą reikalavimą ir/ar administracinio nusižengimo protokolą.

18. Administracinėje teisenoje, taip pat kaip ir baudžiamojoje teisenoje, galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir negalima jam perkelti įrodinėjimo naštos, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali būti grindžiamas prielaidomis – institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant nepašalintoms abejonėms, draudžiama nubausti asmenį administracine tvarka. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad A. P. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, požymių, nes jo veikoje nėra kaltės.

ANK 565¹ straipsnio 1 punkte (įstatymo Nr. XIV-1947 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) nurodyta, kad kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta, todėl skundžiamas institucijos nutarimas naikinamas, o administracinio nusižengimo teisena, kurioje A. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, nutraukiama (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-7093-2024, kuriuo A. P. nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, A. P. veikoje nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.