- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-09-05
- Bylos Nr.
- A2.6.-11363-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-09803-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Pažeidėjas
- R. Ž.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) k., Eišiškių sen., Šalčininkų r., administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Ž. 2016 m. liepos 18 d., 15.17 val., Statybininkų g. 8, Grigiškėse, Vilniuje, vairuodamas automobilį Škoda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, sukdamas į dešinę, atsitrenkė į sustojusį automobilį Subaru, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su įjungtu mėlynos spalvos švyturėliu ir abu automobilius apgadino. Taip R. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 187 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad jam pradėjus sukti atbuline eiga, jis pastebėjo dideliu greičiu į jį lekiantį automobilį. Ten kelias siauras, jis norėjo pasukti dešiniau, siekdamas išvengti susidūrimo, tačiau tas automobilis įvažiavo į jo automobilį. Švyturėlių ant to automobilio nematė ir nuo pareigūnų jis nebėgo. Teigė, jog pasukus į šoną vengiant susidūrimo jis pavažiavo tik apie 5 metrus, jo pusė automobilio prašoko, o tik paskui jis užkabino tarnybinį automobilį.
Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu R. Ž. nurodė, kad aplinkybes paaiškins teisme (b.l. 1).
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas M. Š. nurodė, kad jis yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas. Nagrinėjamo pažeidimo dieną buvo vykdoma speciali kontrabandinių cigarečių gabentojų sulaikymo operacija. R. Ž., bėgdamas nuo jų automobiliu Škoda, bandė pralįsti tarp garažų ir taip išvengti sulaikymo. Pareigūnai dviem automobiliais užblokavo jam kelią, tačiau jis, bandydamas pralįsti pro jų tarnybinį automobilį, jį apgadino. Liudytojo teigimu, R. Ž. vairuojamą automobilį buvo bandoma stabdyti su įjungtais švyturėliais, kurie buvo uždėti paskutiniu momentu. Apgadintas tarnybinis automobilis nebuvo paženklintas specialiais ženklais. Kitas tarnybinis automobilis taip pat nebuvo paženklintas. Liudytojo teigimu, R. Ž. jie pamatė viename iš paskutiniųjų garažų, jis pats sėdėjo automobilyje prie vairo, o kitas žmogus iš jo automobilio krovė cigaretes. Į garažų teritoriją jie įvažiavo su įjungtais švyturėliais ir pradėjo sulaikinėti prie garažo esančius asmenis. Tikriausiai R. Ž. ne iš karto susivokė, kad jį sulaikinėja, nes buvo tam nepasiruošęs. Pareigūnai siekė jam užkirsti kelią, kad jis nepasišalintų, o R. Ž., bandymas pabėgti, atsitrenkė į jų tarnybinį automobilį ir savo automobilio priekiu pastūmė jų tarnybinį automobilį.
M. Š. 2016 m. liepos 18 d. duotuose paaiškinimuose nurodė, kad š.m. liepos 18 d., vykdant tarnybą Vilniaus mieste, Grigiškėse, vykdė kontrabandinių cigarečių gabentojų sulaikymą. Iš anksto žinomoje vietoje pamatė garaže iki pusės automobilio korpuso įvažiavusį automobilį Škoda Oktavia, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas nepakluso reikalavimui sustoti ir siekdamas išvengti sulaikymo, bandydamas apvažiuoti tarnybinį automobilį, atsitrenkė ir pastūmė automobilio priekį ir tik tada buvo sulaikytas. Tarnybinį automobilį M. Š. vairavo tarnybos metu, vilkėjo VSAT uniformą, automobilis stabdytas naudojant mėlynos spalvos automobilio stabdymo švyturėlį. Tarnybinis automobilis priklauso VSAT (b.l. 12).
Liudytojas D. K. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių policijos patrulis. Parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Grigiškių garažų masyve. Atvykus į vietą rado du susidūrusius automobilius, vieną sulaikytą pilietį ir vairuotoją. Įvykio vietoje buvęs pareigūnas paaiškino, kad pastebėję įtariamąjį, norėjo jį sulaikyti, važiavo su įjungtais švyturėliais. Matydami, kad įtariamasis bando sprukti, užblokavo jo automobilį. Įtariamasis, bandydamas pabėgti, apgadino pareigūno automobilį ir garažą. Su įtariamu vairuotoju jie nebendravo. Parodė, kad nuo įvažiavimo į garažų masyvą iki eismo įvykio vietos yra 20-30 metrų atstumas, bet tiksliau turi būti nurodyta eismo įvykio vietos schemoje.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės policijos pareigūno D. K. 2016 m. liepos 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad š.m. liepos 18 d., apie 15.17 val., buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Grigiškėse, Statybininkų g. 8, metalinių garažų teritorijoje. Atvykę į vietą rado automobilius Škoda, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. Ž. ir Subaru, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo tarnybos metu VSAT pareigūnas M. Š.. Automobilio Subaru vairuotojas paaiškino, kad norėdami sulaikyti automobilį Škoda su įjungtu mėlynos spalvos švyturėliu įvažinėjo į garažų teritoriją, o tai pamatęs Škoda vairuotojas, vengdamas sulaikymo, pradėjo važiuoti ir norėdamas pravažiuoti tarp Subaru ir garažo, kliudė sustojusį Subaru ir jį apgadino. Sulaikymo metu VSAT pareigūnai buvo uniformuoti (b.l. 6).
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Sprendžiant patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą pagal ATPK 130 straipsnio 4 dalį dėl nepaklusimo uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui stabdyti transporto priemonę, viena iš esminių nustatytinų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas pareigūnų.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės neneigia faktinių bylos aplinkybių, jog jo automobilis Škoda susidūrė su VSAT automobiliu Subaru, tačiau teigė, jog pastebėjęs dideliu greičiu į jį važiuojantį automobilį, R. Ž. norėjo tik pasukti savo automobilį kairiau, siekdamas išvengti susidūrimo, tačiau tas automobilis įvažiavo į jo automobilį. Švyturėlių ant to automobilio jis nematė ir nuo pareigūnų bėgti neketino.
Automobilių susidūrimo faktą patvirtina byloje esanti eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilių Škoda ir Subaru stovėjimo vieta susidūrimo metu bei pateiktos nuotraukomis (b.l. 10, 18-19). Taip pat papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad eismo įvykio metu automobiliui Škoda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintos priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas; automobiliui Subaru Legacy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas (b.l. 11).
Pažymėtina, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Apklaustas teismo posėdyje liudytoju VSAT pareigūnas M. Š., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, paneigė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, teigdamas, jog vykdant specialią kontrabandinių cigarečių gabentojų sulaikymo operaciją, viename iš paskutiniųjų garažų buvo pastebėtas R. Ž. automobilis, kuriame prie vairo sėdėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o kitas asmuo iš jo automobilio bagažinės krovė cigaretes. Siekdami užkirti kelią R. Ž., kad jis nepasišalintų bei jį sulaikyti, VSAT pareigūnai įjungė tarnybinio automobilio, kuris buvo be skiriamųjų ženklų, mėlynos spalvos švyturėlius bei važiavo link garažo. R. Ž., bandydamas pabėgti, bandė savo automobiliu pralįsti pro tarpą, esantį tarp garažo ir tarnybinio automobilio, tačiau atsitrenkė į tarnybinį automobilį, jį dar truputį pastūmė ir buvo sulaikytas.
Netikėti šio pareigūno parodymais, vykdančiais jiems pavestas pareigas, teismas neturi jokio pagrindo, kadangi šio liudytojo parodymai yra aiškūs, nuoseklūs, neprieštaraujantys byloje esančiam jo tarnybiniam pranešimui, rašytam įvykio dieną (b.l. 12), be to, jo paaiškinimus apie eismo įvykio kilimo mechanizmą atitinka ir eismo įvykio vietos schema bei byloje esančios nuotraukos, kuriose užfiksuota automobiliu padėtis po susidūrimo (b. l. 10-11). Ir priešingai – eismo įvykio vietos schema bei nuotraukos (juose užfiksuota automobilių padėtis, padaryti apgadinimai, jų pobūdis) nepatvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, jog eismo įvykis kilo dėl to, kad į jo vairuojamą automobilį dideliu greičiu važiavo VSAT pareigūno vairuojamas automobilis, o jis (t. y. R. Ž.) tik siekdama išvengti susidūrimo bandė pasukti, tačiau nespėjo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad VSAT pareigūnas galėtų būti šališkas, asmeniškai pažinotų administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį bei siektų jį apkalbėti. Tokių duomenų nenurodė ir pats R. Ž.. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad VSAT pareigūnas M. Š. vykdomos operacijos metu vilkėjo VSAT uniformą, ką patvirtina iš byloje esantis Kelių policijos patrulio D. K. tarnybinis pranešimas (b.l. 6), be to, parodė, kad į garažų teritoriją iš pagrindinio kelio pasuko su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, todėl R. Ž. turėjo suprasti, kad yra stabdomas pareigūnų. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad M. Š. parodė, jog Škoda vairuotojo matomumas buvo apie 100 metrų. R. Ž. neigė šį faktą, nurodydamas, kad tokio atstumo nebuvo. Kaip minėta, eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad nuo pagrindinio kelio (įvažiavimo į aktualią garažų teritoriją) iki eismo įvykio vietos yra 42 metrai. Visgi pažymėtina, kad tai nėra pakankama vertinti M. Š. parodymų kaip nepatikimų, kadangi, pirmiausia, minėtą atstumą M. Š. nurodė kaip apytikslį, be to, tai buvo parodymai apie R. Ž. buvimo vietą (jo matomumą) tik tuo momentu, kai jis galėjo pastebėti VSAT automobilį (šio automobilio įvažiavimo momentu), o ne jo buvimą eismo įvykio vietos metu (automobiliams susidūrus).
Pažymėtina tai, kad informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis R. Ž. anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka už akcizais apmokestinamų prekių disponavimą, pažeidžiant nustatytą tvarką. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme bus nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.8-12689-270/2016, kurioje R. Ž. yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį už tai, kad būtent nagrinėjamo įvykio metu ir vietoje, t.y. 2016 m. liepos 18 d., 14.45 val. Vilniaus mieste, Grigiškėse, Statybininkų g. 8, jis kartu su D. Ž., garaže laikė 3000 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis.
Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi liudytojo - VSAT pareigūno M. Š. parodymais, kuriais netikėti neturi jokio pagrindo, bei kita byloje esančia medžiaga, leidžiančia teismui daryti neabejotiną išvadą, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad VSAT pareigūnai vilkėjo uniformas bei jų automobilis buvo su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, R. Ž. suprato, kad yra stabdomas VSAT pareigūnų, tačiau turėdamas pakankamai svarių priežasčių būti nesulaikytu, nestojo, o bandė pabėgti, apgadindamas VSAT tarnybinį automobilį, kuris užblokavo jam kelią, todėl jo veiksmuose yra visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų sudėties elementai, pažeidėjas baustinas. R. Ž. nurodyta teisme aplinkybė, jog VSAT automobilis važiavo be įjungtų švyturėlių, vertintina kaip gynybinė versija, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad R. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimo pobūdį, jo keliamą grėsmę ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius R. Ž.– informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis anksčiau buvo baustas administracine tvarka už KET ir už kitų rūšių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje už jame numatyto pažeidimo padarymą numatyta nuobauda – bauda vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 4 dalyje už jame numatyto pažeidimo padarymą numatyta nuobauda – bauda vairuotojams nuo 868 iki 1158 eurų.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju taikyti R. Ž. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį pagrindo nėra, jam skirtinos ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytos baudos, mažesnės nei sankcijose numatyti baudų vidurkiai. Paskirtos baudos bendrintinos ATPK 33 straipsnio pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
R. Ž. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir skirti:
- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį - 35 eurų baudą;
- pagal ATPK 130 straipsnio 4 dalį - 880 eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti 880 (aštuonių šimtų aštuoniasdešimties) eurų baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti įmokos kodą ir ROIK Nr. 16059728465, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.