- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- e2-5710-522/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00238-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- L. L.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui L. L. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 442,92 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 7 d., Norvegijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Volkswagen, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl transporto priemonės Volkswagen Caravelle, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas – L. L. (atsakovas). Minėto eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti, AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 7 214,58 Eur dydžio draudimo išmoką, kurios dydis buvo paskaičiuotas pagal užsienio žalų reguliavimo partnerio pateiktą pranešimą. Ieškovas apie minėtą eismo įvykį sužinojo tik 2019 m. sausio 7 d., po ko nedelsiant draudėjui atsakovui buvo išsiųstas paklausimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos apie įvykį suteikimo, tačiau atsakovas į jį neatsakė. Negalėdamas laiku tirti eismo įvykio aplinkybių ir jo metu padaryto nuostolio dydžio, draudikas negali įsitikinti ne tik nuostolio dydžiu, bet ir tuo, ar visa žala padaryta būtent šio eismo įvykio metu, bei ar apskritai toks įvykis buvo. Jei atsakovas būtų laiku pateikęs informaciją apie įvykį bei jame dalyvavusias transporto priemones, ieškovas būtų galėjęs nedelsiant pradėti tirti įvykio aplinkybes. Todėl ieškovas turėjo papildomų žalos sureguliavimo išlaidų, ir negalėjo imtis protingų priemonių sumokėti reikalaujamą draudimo išmoką betarpiškai bendraudamas su nukentėjusiu asmeniu, iš karto po eismo įvykio. Tokiu būdu draudėjui pažeidus Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, ieškovas įgijo teisę į 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau žala atlyginta nebuvo.
Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus buvo paliktas adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje; procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje).
Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovo prašymu yra priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Byloje nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 7 d., Norvegijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Volkswagen, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl transporto priemonės Volkswagen Caravelle, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas – atsakovas. Byloje pateikta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis patvirtina, kad automobilis Volkswagen Caravelle, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas ieškovo draudimo bendrovėje, nuo 2018 m. spalio 17 d. iki 2019 m. spalio 16 d. 2019 m. sausio 7 d. pranešimu ieškovas kreipėsi į atsakovą su paklausimu apie minėtą eismo įvykį, tuo pačiu informuojant, kad nepateikus prašomos informacijos, skirtos eismo įvykio aplinkybių nustatymui, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Atsakovas prašomos informacijos ieškovui nepateikė. 2018 m. gruodžio 7 d. įvykusio įvykio metu, padarytai žalai atlyginti, ieškovas išmokėjo 7 214,58 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kreipėsi į atsakovą 2019 m. gegužės 20 d. pranešimu dėl sumokėtos išmokos išieškojimo, prašydamas per 15 dienų pervesti 20 proc. nuostolio (sumokėtos išmokos), t. y. 1 442,92 Eur, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnis, CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtina draudiko, kuris draudė transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltą asmenį (valdytoją, naudotoją), esant tam tikroms aplinkybėms.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 2 dalyje numatyta pareiga transporto priemonės valdytojui, per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes; pateikti draudikui arba biurui (Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras) turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija), 60.3 punktas numato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo – iki 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per minėto įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nepranešė ieškovui apie minėtą įvykusį eismo įvykį ir nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių, nepateikė informacijos (atsakymų) į ieškovo 2019 m. sausio 7 d. paklausimą. Tokiu būdu ieškovas įgijo teisę reikalauti grąžinti iki 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos, pagal aukščiau minėtas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 1 442,92 Eur žalos atlyginimas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatyme nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiama 32 Eur žyminio mokesčio ir patirtos 87,58 Eur dokumentų vertimo išlaidos. Iš viso iš atsakovo ieškovui priteisiama 119,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta minimali suma, todėl valstybei jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) iš atsakovo L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 442,92 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 119,58 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį teismą.