Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-588-227/2014

Vitalija Ragauskienė Teisminio proceso Nr. 1-14-3-00637-2013-2

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. K. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-786/2014 pagal ieškovo Z. K. ieškinį atsakovui Anykščių rajono medžiotojų klubui „Debeikiai“ dėl Anykščių rajono medžiotojų klubo „Debeikiai“ 2013 m. birželio 27 d. susirinkimo metu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nustatė, kad 2013 m. birželio 27 d. įvyko Anykščių rajono medžiotojų klubo „Debeikiai“ neeilinis visuotinis susirinkimas, kurio metu buvo priimti nauji klubo nariai, išrinktas klubo pirmininkas, taryba, finansininkas, revizijos komisija, grupių vadovai, patvirtintas klubo nario mokestis ir išspręsti kiti klausymai (b.t.1, l. 59-61). Teismas iš susirinkimo protokolo nustatė, kad nei vienas susirinkime dalyvavęs klubo narys neginčijo skelbimo apie susirinkimo sušaukimą. Iš tarybos 2013-06-08 posėdžio protokolo ir neeilinio visuotinio narių 2013-06-27 susirinkimo protokolo sprendė, kad darbotvarkė iš esmės nebuvo pakeista (b.t.1, l .59-60, 64). Pažymėjo, kad ieškovas Z. K. pripažino nematęs reikalo kreiptis ir susipažinti su darbotvarke, todėl nėra pagrindo jam teigti, jog nebuvo galimybės susipažinti su susirinkimo medžiaga. Atkreipė dėmesį į tai, jog, ieškovo teigimu, jis neturėjo galimybės susipažinti su klubo naujų įstatų redakcija, kuomet toks klausimas nebuvo numatytas darbotvarkėje ir nebuvo svarstomas. Teismas iš liudytojai parodymų nustatė, jog į klubą buvo priimami nauji nariai - medžiotojai, kurie jau kurį laiką medžioja kartu su klubo nariais, dalyvauja klubo renginiuose, bendrauja ir jie yra žinomi bei pažįstami, todėl atmetė ieškovo teiginį, kad klubo nariams nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su naujų narių kandidatūromis. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog klubo nariams iš anksto nebuvo pranešta šaukiamo visuotinio klubo narių susirinkimo darbotvarkė, nesudaro pagrindo naikinti susirinkimo metu priimtus sprendimas, nes visuotinis narių susirinkimas yra šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka, o įstatuose nėra numatyta, jog šaukiant klubo visuotinį narių susirinkimą privalo būti paskelbta ir šaukiamo susirinkimo darbotvarkė (Asociacijų įstatymo 8 str. 6 d.). Pripažino, kad ginčo nutarimų priėmimo metu iš 49 narių neeiliniame visuotiniame narių susirinkime dalyvavo 48 nariai, todėl įstatyme ir klubo įstatuose numatytas kvorumas atitinkantiems nutarimams priimti pažeistas nebuvo. Ieškovas balsavimo rezultatų neginčijo. Klubo nariai, dalyvavę susirinkime, neginčijo susirinkimo sušaukimo tvarkos, pritarė darbotvarkei, svarstė darbotvarkėje numatytus klausimus, balsavo. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodyti pagrindai neeilinio visuotinio narių susirinkimo nutarimams pripažinti negaliojančiais, yra neesminiai, daugiau formalus pažeidimas, nesudarantis pagrindo pripažinti skundžiamus nutarimus negaliojančiais, darbotvarkėje numatytų klausimų svarstymas nepažeidė jokių bendro pobūdžio standartų, įstatų, Asociacijų įstatymo, todėl ieškinio netenkintino ir iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas (CPK 88, 92, 93 str. ).

Apeliacinis skundas atmestinas, o Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-05-09 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, taip pat tikrinant, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Anykščių rajono apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl 2013 m. birželio 27 d. Anykščių rajono medžiotojų klubo „Debeikiai“ vykusio pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, ignoravo aplinkybes, kad buvo pažeista susirinkimo sušaukimo, kad susirinkime vykusio balsavimo teisėtumas kelia abejonių, teismas neišreikalavo iš atsakovo prašytų dokumentų, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Dėl susirinkimo sušaukimo ir organizavimo tvarkos teisėtumo

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą nevertino aplinkybės, jog atsakovas negalėjo šaukti susirinkimo, remdamasis 2013-06-08 Paraiška dėl neeilinio visuotinio susirinkimo vietos, datos ir darbotvarkės pasiūlymo, kadangi ši paraiška neatitiko įstatuose numatytų tokiai paraiškai keliamų reikalavimų, t.y. joje nenurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, nepateikti siūlomų sprendimų projektai. Apie susirinkimą pranešta pavėluotai (prieš 9, o ne prieš 21 dieną).

Kaip nustatyta byloje, neeilinio susirinkimo sušaukimą inicijavo ¾ klubo narių, pateikę: 2013-05-23 18 narių, tarp jų ieškovas, Paraišką, kurioje nurodytos neeilinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslas, pasiūlyta susirinkimo darbotvarkė, siūlomų sprendimų projektai (b.l.68-69) ir 2013-06-08 21 nario Paraišką su siūloma darbotvarke (b.l.70). Tuo metu 22 klubo nariai balsavimo teisę balsuoti 2013-06-27 susirinkime visais darbotvarkės klausimais jau buvo perleidę ieškovui (b.l.166-187). Tuo patvirtinama, kad minėti asmenys jau žinojo apie susirinkimo datą. Remiantis minėtomis paraiškomis klubo taryba, vykdydama iniciatorių valią, nustatė neeilinio visuotinio klubo narių susirinkimo datą, vietą, pranešimo tvarką, naujų narių priėmimą ir darbotvarkę. Sutiktina su ieškovu, jog spaudos pranešime apie skelbiamą susirinkimą privalėjo būti nurodyta darbotvarkė. Tačiau šis pažeidimas, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, nėra esminis, nes jis nesutrukdė klubo nariams aktyviai dalyvauti susirinkime. Taip iš 49 klubo narių susirinkime dalyvavo 48 nariai, tarp jų ieškovas, atstovaudamas 21 klubo narį, dalyvavusieji pritarė pasiūlytai darbotvarkei, sutampančiai iš esmės su nurodyta Paraiškose ir tarybos nutarime, balsavo priimamais nutarimais ir nei narys neprašė atidėti susirinkimo. Taigi, akivaizdu, kad ieškovui apie įvyksiantį susirinkimą buvo žinoma gerokai anksčiau nei buvo pranešta spaudoje ir jis turėjo pakankamai laiko kreiptis dėl jam reikalingos informacijos suteikimo. Kaip pripažino ieškovas teismo posėdyje, jis pats nematė reikalo kreiptis ir susipažinti su darbotvarke.

1999-07-22 įregistruotas Anykščių rajono medžiotojų klubas „Debeikiai“ yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija. Jos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymas. Šis įstatymas susirinkimų sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką nukreipia į Klubo įstatus (įstatymo 7 str. 7 d). Todėl, priešingai apeliantui, sprendžiant ginčą dėl susirinkimo sušaukimo tvarkos – pranešimo apie šaukiamą susirinkimą paskelbimo laiką, negalima vadovautis Akcinių bendrovių įstatymu. Klubo įstatuose nenumatyta prieš kiek laiko turi būti paskelbiama informacija apie šaukiamą neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Klubo įstatų 9.7 p nustatytas informavimo tik apie pakartotinio visuotinio narių susirinkimo šaukimo terminą (5 dienos iki susirinkimo). Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, tarp jų tai, jog neeilinis visuotinas klubo narių susirinkimas įvyko būtent klubo narių 2013-06-08 Paraiškoje pasiūlytą dieną-2013-06-27 ir būtent šios dienos (2013-06-27) susirinkime 21 klubo narys 2013-05-01 sutartimis suteikė ieškovui balsavimo teisę visais darbotvarkės klausimais, darytina išvada, kad 9 dienų terminas yra protingas ir bendro pobūdžio standartus atitinkantis atitinkantis terminas tinkamai pasirengti neeiliniam visuotiniam klubo narių susirinkimui. Todėl nėra pagrindo teigti, jog per 9 dienas iki susirinkimo ieškovui nebuvo galimybės susipažinti su darbotvarke, sužinoti darbotvarkės iniciatorius, domėtis dėl darbotvarkės klausimų projektų, juo labiau, kad jis buvo vienas iš iniciavusių susirinkimo sušaukimą..

Pažymėtina, kad ieškovas ieškiniu siekė apginti ne kitų klubo narių galimai pažeistų teisių, nes tokių įgaliojimų jis nepateikė ir jis nėra asmuo, kuriam būtų suteikta teisė ginti viešą interesą. Taigi, ieškovas šioje byloje gina savo galimai pažeistas teises, todėl jo teiginiai, kad skelbimą apie šaukiamą susirinkimą paskelbus prieš 9 dienas buvo apribota klubo narių teisė susipažinti su svarstomų klausimų projektais, darbotvarke, taip pat, kad nenurodžius visos informacijos skelbime buvo pažeistos kitų klubo narių teisės, nevertintini. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog dėl minėtų aplinkybių kiti asmenys būtų reiškę nepasitenkinimą, ar dėl to būtų kreipęsi į klubo valdymo organus. Byloje apklausti liudytojais, klubo nariai patvirtino, jog jiems buvo žinoma apie vyksiantį neeilinį visuotinį susirinkimą, jie turėjo galimybę susipažinti su susirinkimo medžiaga.

Pagal CPK 12 str. civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo ir kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismas civilinėje byloje nėra įpareigotas nustatyti objektyvią tiesą. Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

Priešingai apeliantui, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklausti ne tik atsakovo, bet ir ieškovo prašomi apklausti liudytojai, teismas vertino jų parodymus. Todėl apelianto teiginiai, kad teismas rėmėsi suinteresuotų, lojalių klubo pirmininkui asmenų parodymais, kurie galėjo visiškai skirtis nuo objektyvios realybės, atmestini. Pripažintina, kad ieškovas neįrodė, jog susirinkimas sušauktas pažeidus susirinkimo sušaukimo tvarką dėl ko buvo pažeistos jo neturtinės teisės ir kad susrinikimo metu priimti nutarimai yra neteisėti.

Dėl susirinkime vykusio balsavimo teisėtumo bei įrodymų išreikalavimo

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 199 str. reikalavimus, nepagrįstai atsisakė išreikalauti iš atsakovo susirinkimo metu pildytus slapto balsavimo biuletenius. Byloje nustatyta, kad balsavimas dėl klubo tarybos narių rinkimo vyko raštu, t.y. kiekvienam klubo nariui buvo išdalinti lapeliai, pažymėti klubo antspaudu, kuriame kiekvienas klubo narys turėjo parašyti penkias pavardes asmenų, kuriuos renka į klubo tarybą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas R. J. ir visi byloje paklausti liudytojai patvirtino, kad tokiu būdu rinkimas į klubo tarybą vyko pagal nusistovėjusią tradiciją. Nenuginčyta, kad rinkimų į klubo tarybą metu nebuvo pildomi balsavimo biuleteniai, išskyrus nurodytus lapelius. Todėl atsakovas, vykdydamas teismo 2014-01-07 protokolinę nutartį, 2014-02-12 posėdžiui pateikė minėtus lapelius. Esant šioms aplinkybėms, apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, neišreikalavęs balsavimo biuletenių, negalėjo atlikti ir neatliko išsamios ir objektyvaus bylos įrodymų tyrimo, atmestinas, kaip nepagrįstas. Apelianto išsakytos abejonės, kad balsavimo rezultatai galėjo būti klastojami, įrodymais nepagrįstos. Pažymėtina, kad ieškovas neginčija ir neteigia, jog tokiu būdu nustatyti balsavimo rezultatai faktiškai buvo kitokie, nei nurodyti protokole. Kaip jau minėta aukščiau, rungimosi principas šalis įpareigoja įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 178 str.). Todėl ne atsakovas, o ieškovas turėjo pareiga įrodyti, kad rinkimuose panaudoti lapeliai galėjo būti užpildyti kito susirinkimo metu ar suklastoti. Pažymėtina, jog argumentai dėl galimo balsavimo lapelių ar balsų skaičiavimo suklastojimo yra ne civilinės, o baudžiamosios teisės dalykas, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl galimos nusikalstamos veikos. Bylos nagrinėjimo metu dauguma teismo apklaustų liudytojų nurodė aplinkybę, kad ieškovo atstovas advokatas A.Kručkauskas dalyvavo susirinkimo metu, fiksavo susirinkimo eigą, taip pat balsų skaičiavimą filmuojant, tačiau teismui nebuvo pateiktas vaizdo įrašas, kuris galimai patvirtintų ieškovo teiginius dėl susirinkimo tvarkos bei balsų skaičiavimo pažeidimų. Todėl ieškovo argumentai, jog galimai buvo pažeista sąžiningų rinkimų tvarka atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 str.).

Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatas juridinio asmens organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais tuo atveju, jei jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams bei protingumo sąžiningumo principams ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymui. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad būtų buvusi pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka, todėl apelianto teiginiai, kad dėl šiurkštaus minėtos tvarkos pažeidimo, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo principais, susirinkimo metu priimti nutarimai turėtų būti naikinami, yra atmestini.

Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino įrodymus, išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių vadovaujasi CPK 98 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio vadovaujamasi taikant CPK 98 str. 2 d., kartu su 93 str. 1 d. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo turėtos 2000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) patvirtintą maksimalų dydį, todėl pagrįstomis išlaidomis pripažintina 1500 Lt. Teismas nemato pagrindo nukrypti nuo minėtų rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. sprendimo sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui Anykščių rajono medžiotojų klubui „Debeikiai“, į.k. 154299482, 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.